Prezidentas Gitanas Nausėda: „Mes radome savyje jėgų pažvelgti istorijai į akis – 1995 m. pirmasis atkurtos Lietuvos Respublikos Prezidentas atvykęs į Izraelį paprašė atleidimo už tuos lietuvius, kurie dalyvavo Katastrofoje“
Autorius: Voruta Data: 2020-09-23 , 13:37 Spausdinti

www.voruta.lt
Brangūs Holokaustą išgyvenusieji,
Gerbiamieji,
susirinkome čia pagerbti šimtų tūkstančių Lietuvos žydų bendruomenės narių, žuvusių Holokausto metu.
Šoa – tai Katastrofa. Bet tai nėra tik žydų tautos katastrofa ir tragedija. Tai Lietuvos Šoa. Tai visos žmonijos Šoa. Tai mūsų žmogiškumo, atjautos ir abejingumo Šoa.
Vien čia, Paneriuose, mes, Lietuvos valstybė, netekome dešimčių tūkstančių savo piliečių, kartu kūrusių nepriklausomą Lietuvos valstybę. Kartu dalyvavusių Nepriklausomybės kovose, kartu išgyvenusių sunkiausius jaunos valstybės kūrimosi metus, kartu sudėjusių viltis į nepriklausomos Lietuvos ateitį.
Mes netekome talentingų mokslininkų, menininkų, poetų, gydytojų, verslininkų ir amatininkų, mokytojų ir dvasininkų. Netekome senolių, kurie saugojo atmintį apie šimtus kartu, draugiškai, praleistų metų ir netekome vaikų, kurie buvo šios valstybės ateitis.
Čia, Paneriuose, ir visoje Lietuvoje per kelerius metus mes netekome didelės ir labai svarbios dalies savęs. Ir šiandien, deja, galime tik bandyti įsivaizduoti, kokia kūrybinga, išsilavinusi, versli, išmani būtų Lietuva, jei Katastrofa nebūtų įvykusi.
Sakoma, kad kiekviena netektis praeina šešis suvokimo etapus: šoką, neigimą, pyktį, derybas, depresiją ir, galiausiai, priėmimą ir susitaikymą.
Kuriame etape šiandien esame mes?
Vienintelis būdas susitaikyti su istorija – suvokti ir pasakyti sau teisybę, kokia skaudi ji bebūtų. Daugybę metų po karo Lietuva negalėjo kalbėti apie Katastrofą. Net po Sovietų Sąjungos griūties žmonėms buvo sunku kalbėti apie Šoa ir suprasti, kaip tokia tragedija galėjo įvykti.
Mes neigėme, pykome, bandėme derėtis su sąžine, skaičiuodami ir lygindami tai, ko negalima nei skaičiuoti, nei lyginti – žmonių kančias ir gyvybes. Pripažinti sau, kad mūsų valstybės piliečiai žuvo ir nuo lietuvių rankų, buvo sunku.
Tačiau mes radome savyje jėgų pažvelgti istorijai į akis – 1995 m. pirmasis atkurtos Lietuvos Respublikos Prezidentas atvykęs į Izraelį paprašė atleidimo už tuos lietuvius, kurie dalyvavo Katastrofoje.
Labai noriu tikėti, kad šiandien mes jau esame pasiekę netekties priėmimo ir suvokimo etapą.
Tai negali būti susitaikymas – niekas ir niekada negalės susitaikyti su Katastrofa. Niekas ir niekada neprikels nekaltų aukų. Niekas ir niekada nepalengvins kančių tų, kurie čia, Paneriuose, ir daugybėje vietų visoje Europoje prarado šeimas, artimuosius, mylimus žmones. Sako, laikas gydo, bet šiai netekčiai išgydyti reikės šimtų, o gal ir tūkstančių, metų.
Tačiau tik suvokę tragedijos mastą, suvokdami aplinkybes ir atsakomybę, mes galime kalbėti apie ateitį.
Kai Katastrofą išgyvenęs Nobelio premijos laureatas Elie Wieselis sakė kalbą, apžvelgdamas XX amžių, jis kalbėjo ne apie kruvinus įvykius, ne apie Aušvicą ir Buchenvaldą, kur neteko savo šeimos.
Jis kalbėjo apie abejingumą. Abejingumą, kuris atvedė pasaulį prie tragedijų ir baisenybių, Holokausto ir genocido. Abejingumą, kuris neleido mums ištiesti rankos kenčiančiam, žūvančiam.
Didžiuojuosi, kad beveik tūkstantis lietuvių rizikavo gyvybe tam, kad išgelbėtų artimą savo, ir gavo garbingą Pasaulio Teisuolio vardą. Gailiuosi, kad Pasaulio Teisuolių buvo per mažai tam, kad būtų sustabdytas nežmoniškumas.
Kai tūkstančiai Lietuvos piliečių iš Vilniaus geto buvo išvesti į kelią link Panerių, tai buvo kelias į vieną pusę – iš pragaro į mirtį.
Tačiau šiandien, stovėdami čia, Katastrofos atminties vietoje, mes matome gyvybę. Mes matome ateitį.
Ateitį, kurioje visos Lietuvoje gyvenančios tautos kartu, petys petin, kuria nepriklausomą Lietuvos valstybę. Stiprią, teisingą, išsilavinusią, demokratines ir žmogiškas vertybes ginančią valstybę, kurioje nėra vietos visa apimančiam abejingumui.
Sukurti šia ateitį yra visų mūsų užduotis ir Šoa aukų įpareigojimas.
Vilties spindulys ryškiausiai šviečia aklinoje tamsoje. Todėl stovėdamas čia, Paneriuose, norėčiau perskaityti Vilniaus geto kalinio, rašytojo, liudijusio apie Katastrofą Niurnbergo procese, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalieriaus, Abraomo Suckeverio eilėraščio ištrauką:
Prieš pabaigą duok man tvirtai tikėti,
Kad ryt septynios saulės ašaroj žibės
Kad purpurinėj žemėj prasikals iš lėto
Grūdai galingi valios ir vilties.
Ačiū Jums. A dank. Toda.
Komentarai
Naujienos
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
Lietuva
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
~ Lietuva, Naujienos, Sveikata
2021-01-16, 12:52
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
~ Lietuva, Mažoji Lietuva, Naujienos
2021-01-16, 10:41
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
~ Ekonomika, Lietuva
2021-01-16, 08:39
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva - Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
~ Lietuva, Naujienos, Pasaulis, Žydai
2021-01-15, 12:44
-
Nepriekaištinga dušo kabinos priežiūra: kaip ją palaikyti?
~ Reklama
2021-01-15, 12:34