Prezidentas Gitanas Nausėda: „Lietuvos Respublikos įtvirtinimas karūnavo sunkų ir didžiai reikšmingą darbą, kurį pradėjo Didysis Vilniaus Seimas ir tęsė Vasario 16-osios Akto signatarai“

Autorius: Data: 2020-05-14 , 10:54 Spausdinti

Prezidentas Gitanas Nausėda: „Lietuvos Respublikos įtvirtinimas karūnavo sunkų ir didžiai reikšmingą darbą, kurį pradėjo Didysis Vilniaus Seimas ir tęsė Vasario 16-osios Akto signatarai“

www.voruta.lt

Gerbiamas Seimo Pirmininke,

Gerbiamas Ministre Pirmininke,

Gerbiamieji Seimo nariai, garbingi svečiai,

„Sveiki susirinkę!“ – taip atkurtos Lietuvos valstybės Prezidentas Antanas Smetona prieš šimtą metų sveikino demokratiškai išrinkto Steigiamojo Seimo narius. Šiandien, kai kiekvienas viešas susibūrimas pandemijos akivaizdoje įgauna ypatingos reikšmės, šis paprastas kreipinys vėl skamba aktualiai.

Mūsų valstybei tenkantys išbandymai kelia susirūpinimą, tačiau ir jie nublanksta prieš tas ypatingas sąlygas, kuriomis prieš šimtą metų teko veikti nepriklausomos Lietuvos Respublikos kūrėjams. Jie statė valstybę, spaudžiami karo, suirutės, nepritekliaus ir daugelio pavojingų ligų. Mes šiandien turime įveikti vieną, kad ir labai grėsmingą, pandemiją.

Nieko nuostabaus, kad pirmojo Steigiamojo Seimo posėdžio dalyviai jautė tapę istorinio įvykio liudininkais. Prezidentas Antanas Smetona, grąžindamas įgaliojimus Tautos išrinktiems atstovams, kalbėjo apie tai, kad „tautos valia, buvusi ilgus amžius prislėgta, suvaržyta, vėl iškilo aikštėn ir susidėjo į stiprų, aiškų vienetą“.

Prieš šimtą metų, 1920-ųjų gegužės 15 dieną, laikinojoje sostinėje Kaune susirinkęs Steigiamasis Seimas išreiškė Lietuvos žmonių valią, paskelbęs „atstatytą nepriklausomą Lietuvos valstybę, kaip demokratinę respubliką“. Lietuvos Respublikos įtvirtinimas karūnavo sunkų ir didžiai reikšmingą darbą, kurį pradėjo Didysis Vilniaus Seimas ir tęsė Vasario 16-osios Akto signatarai. Į šoną buvo atidėtos ankstesnės abejonės dėl valstybės santvarkos, galimų sąjunginių ryšių su kitomis valstybėmis, teritorijos, į kurią ji galėtų pretenduoti. Nuo Gegužės 15-osios Lietuva jau tvirtai žinojo, kas ji yra ir kuo norėtų būti ateityje.

Šiandien galime pagrįstai didžiuotis, kad Tauta atsiliepė į Valstybės Kūrėjų kvietimą, kai to labiausiai reikėjo, ir išreiškė savo valią pirmuosiuose laisvuose ir sąžininguose rinkimuose. Sutelkę valdžią Steigiamojo Seimo narių rankose, Lietuvos žmonės parodė tikėjimą demokratine ateitimi.

Gerbiamieji,

neapsigaukime – prieš šimtą metų įsipareigoti demokratijai reiškė užimti drąsią poziciją.

Steigiamasis Seimas, kurio veikloje aktyviai dalyvavo moterys ir tautinių mažumų atstovai, buvo drąsi institucija, kėlusi tikslą kūrybingai perkurti esamą visuomeninę sanklodą, ekonomiką ir politiką.

Savo kalboje Steigiamojo Seimo „amžiaus pirmininkė“, garsi rašytoja ir visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė džiaugėsi proga pradėti parlamento darbus „kaip sena savo tautos nepriklausomybės kovotoja, kaip moteris, įgijusi taip karštai pageidaujamo teisių sulyginimo, kaip savo visuomenės narys, neliovęs kovoti prieš kiekvieną pavergimą, vis tiek koks jis yra: tautų, luomų ar kapitalo“.

Susirinkus Steigiamajam Seimui, Lietuva tvirtai pasuko modernybės keliu. Parlamento nariai, nors dauguma kilę iš kaimų ir dvarų Lietuvos, gerbiantys tradicijas ir linkę semtis įkvėpimo iš praeities, pirmiausia visgi žvelgė į ateitį. Jų siekiai apėmė pastangas sukurti naujo modelio tautinę valstybę, įtvirtinti asmenų teises ir laisves bei kuo greičiau įveikti atsilikimą nuo pažangiausių to meto šalių. Steigiamasis Seimas kolektyviai žengė pirmyn ir ieškojo naujų sprendimų, užuot dairęsis į tai, kas buvo įprasta ir visiems suprantama. Tai buvo didelių svajonių ir dar didesnių darbų metas.

Neatsitiktinai greta kitų jautrių klausimų, tokių kaip nuolatinės šalies Konstitucijos priėmimas, nacionalinės valiutos lito įvedimas, žemės reforma, valstybės ir bažnyčios santykio nustatymas, Steigiamojo Seimo nariai daug dėmesio skyrė švietimui. Tam toną uždavė pagarsėjęs Steigiamojo Seimo pirmininko Aleksandro Stulginskio priesakas, kad „mokslas turi būti prieinamas ne tik didžiūnų rūmams, bet ir kaimų bakūžėms“.

Šiandien galime konstatuoti, kad Steigiamojo Seimo palikti pėdsakai giliai įsispaudė tiek fiziniame, tiek ir intelektualiniame Lietuvos žemėlapyje. Net ir juodžiausiomis akimirkomis mūsų šalies žmonės nesiliovė svajoti apie prarastą, ir dėl to nepaprastai brangią, Vasario 16-osios ir Gegužės 15-osios Lietuvą.

Štai kodėl Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio deklaracijoje atsirado įsipareigojimas Lietuvos valstybės atstatymą vykdyti pagal Steigiamojo Seimo 1922 metais priimtos pirmosios nuolatinės Konstitucijos dvasią.

Štai kodėl Atkuriamasis Seimas Nepriklausomybės Akte patvirtino, kad Steigiamojo Seimo Gegužės 15-osios rezoliucija yra Lietuvos valstybės konstitucinis pagrindas.

Gerbiamieji,

Steigiamojo Seimo veikloje, kaip ir šiandien, netrūko nei abejonių, nei karštų nesutarimų, kartais net destrukcijos, tačiau galutinis jo pastangų rezultatas – įtvirtinti naujos valstybės pamatai – mus džiugina iki šios dienos.

Iki šiol prisimename, kaip prieš šimtą metų Tautos atstovai ėmė kurti demokratinę respubliką. Iki šiol žengiame jų nutiestu keliu.

Todėl ir šiandien, ieškodami prielaidų naujam kokybiniam valstybės šuoliui į priekį, mes galime ir privalome semtis įkvėpimo iš Steigiamojo Seimo narių. Užuot paskendę nesutarimuose, ieškokime Lietuvai reikalingų sprendimų. Nežinios ir abejonių akimirkomis dažniau remkimės pasakojimais, kaip iš Pirmojo pasaulinio karo ir Nepriklausomybės kovų chaoso buvo lipdoma nauja, kokybiškai pranašesnė tvarka.

Tegul tai būna mums priminimas, kad kiekviena krizė yra puiki proga žengti didelį žingsnį į priekį.

Tegul tai būna priminimas, kad nėra nieko neįmanomo tiems, kurie nestokoja ryžto.

Tegul tai būna kvietimas negailint laiko ir jėgų dirbti Lietuvos ir jos žmonių naudai bei gerovei!

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas

Lietuva ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra