Premjeras vis dar optimistas

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

 Šiandien sunku rasti žmogų, kuris nesiskųstų pablogėjusiu gyvenimu – vienus slegia bedarbio našta, kitus – nerimas dėl ateities. Esant sudėtingai šalies ekonominei ir finansinei padėčiai, situacija keičiasi ne dienomis, bet valandomis.
Balandžio 6 d., kai lankėmės pas Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių, buvo ką tik pasibaigęs Vyriausybės posėdis dėl biudžeto taisymo, todėl dauguma klausimų susiję su mūsų ekonomika bei paprastų žmonių jau ne gyvenimo, o išgyvenimo klausimais.Pateikiame pokalbį su premjeru.
Kokios yra paskutinės naujienos dėl šalies biudžeto?
Lietuvoje, kaip ir pasaulyje padėtis labai panaši. Tai ir lemia šiuo metu mūsų daromus sprendimus. Kol kas ekonomikos nuosmukis yra didesnis, negu buvo platuota pernai gruodžio mėnesį. Dabar jis yra apie 10 procentų. Iš pirmo žvilgsnio toks blogėjimas gali šokiruoti, tačiau mūsų kaimynams dar blogiau – Latvijoje jis siekia 15 procentų.
Kai lėtėja ekonomika, mažėja ir biudžeto pajamos. Norėdami išlaikyti stabilų litą, turime mažinti išlaidas. Vyriausybėje patvirtinome biudžeto pataisas, kurias teiksime Seimui. Dabar išlaidas turime sumažinti 3 milijardais 300 milijonų litų.
Antrą biudžeto pataisų dalį planuojame svarstyti birželio mėnesį. Jau dabar girdime įvairių pasiūlymų dėl nekilnojamojo turto, progresinių mokesčių įvedimo, PVM didinimo.
Ar nenulėmė mokesčių reforma tokios didelės nedarbo bangos?
Žinomas finansų ekspertas Raimondas Kuodis yra pastebėjęs, kad labai dažnai yra supainiojamos sąvokos – tam, kas vyksta po to, visada mes bandome priskirti priežastį, kad įvyko dėl to.
Ekonomika Lietuvoje lėtėja ne dėl 2008-ųjų metų pabaigoje mūsų Vyriausybės priimtų su mokesčių reforma susijusių sprendimų. Mes išliekame šalimi, kurioje bendra mokesčių našta yra viena iš mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Lietuvoje per mokesčius paskirstoma 35 procentai bendro vidaus produkto (BVP), kai ES – 46 procentai, Skandinavijoje – iki 58 procentų.
Teigiate, kad pas mus mokesčių našta viena mažiausių ES, tačiau yra didelis skirtumas tarp kitų šalių ir mūsų gyventojų darbo užmokesčio. Lietuvoje atlyginimai mažėja arba išlieka tokie pat, o mokesčiai kyla. Ar tai teisinga?
Gyventojų pajamų mokestis, kuris tiesiogiai liečia atlyginimų dydį, buvo sumažintas nuo 24 iki 21 procento. Šiuo požiūriu kaip tik, bent jau privačiame sektoriuje dirbantiems, tai turėjo palengvinti gyvenimą.
Estai nevykdė mokesčių reformos, bet ir jų ekonomika smunka tiek pat kiek pas mus. Mūsų ekonomika yra nedidelė ir labai atvira – šešiasdešimt procentų BVP sukuriama eksporto srityje. Esame labai priklausomi nuo to, kokia situacija klostosi kitose rinkose, kur verslas eksportuoja savo prekes. Situacija prastėja visur – Rusijoje, Europos Sąjungoje.
Džiaugiamės, kad turime stabilų litą, kuris yra pririštas prie euro. Lenkijoje zlotas euro atžvilgiu nuvertėjo 40 procentų, todėl mūsų eksporto verslas, kuris yra susijęs su Lenkija, patiria didelių nuostolių, nes ten pagamintos prekės žymiai pigesnės. Todėl lietuvaičiai, vokiečiai, čekai, slovakai važiuoja į Lenkiją apsipirkti.
Gal lietuviai nevyktų apsipirkti ir ne mitinguotų, tačiau daugumą skaudina dideli skirtumai, kalbant apie gyventojų pajamas. Štai, jūs teigiate, kad vidutinis policininko darbo užmokestis yra 2 726 litai. Eilinis pareigūnas apie tokią sumą gali tik pasvajoti, nes mūsų žiniomis, pradedantis policijos pareigūnas gauna 1 100-1 200 litų „į rankas“. Užmokesčio vidurkį pakelia dideli vadovų atlyginimai, todėl realybė labai skiriasi. Kodėl nenorima matyti realios situacijos?
Mes kalbame apie vidutinį darbo užmokestį, o ne apie žemiausią pardedančiojo dirbti. Jeigu jūs taip sakot, tai čia dar galima pasitikslinti šią informaciją. Visose sistemose taip skaičiuojama – mokytojų, valstybės tarnautojų. Visada vidutinis algos dydis realybę suvidurkina – yra ir mažiau, ir daugiau uždirbančių. Paėmus mažiausius atlyginimus – palyginimas nebus labai vertingas. Mažiausi atlyginimai visur yra maži.
Mes nelabai suprantame, kodėl policininkai eina protestuoti, nes kai kitiems valstybės tarnautojams mažinome atlyginimus, jų nelietėme, – dabar vėl mažiname, bet neliečiame policijos pareigūnų, tačiau vis tiek sulaukiame demonstracijų. Ačiū Dievui, kad mokytojai yra šiek tiek padoresni ir neina demonstruoti bei nereikalauja padidinti atlyginimų. Dabar darbo užmokesčio fondo išsaugojimas yra tokia privilegija, kurios jokios kitos grupės neturi.
Ekonomikos skatinimo plane daugiausiai lėšų skirta verslo finansavimo galimybių plėtimui, kurio pagrindinis tikslas palengvinti verslui galimybę pasiskolinti. Ar nebūtų geriau suteikti palankias sąlygas verslui, o ne galimybę skolintis?
Mūsų verslo skatinimo plane yra kelios vienodai svarbios programinės sritys – parama verslo kreditavimui, daugiabučių namų modernizavimui ir verslo sąlygų gerinimui.
Balandžio 28 d. norime paskelbti „Verslo pavasario diena“. Minčių ir idėjų, kaip pagelbėti verslui, yra daug – pradedant nuo darbo rinkos reguliavimo, baigiant įvairiomis priežiūromis.
Šiandien verslui viena didžiausių problemų yra, ne kokie nors mokesčiai ar verslo sąlygos, o tai, kad verslininkai negali iš bankų gauti paskolų taip, kaip gaudavo prieš metus ar dvejus.
Premjere, o Jums pačiam, jeigu būtumėte verslininkas, kaip būtų mieliau pradėti verslą – su banko paskola, ar užtektų palankių sąlygų?
JAV ir kai kuriose Europos valstybėse verslininkai paskolą gali gauti neatsitraukdami nuo kompiuterio. Kai sumažinamos biurokratinės kliūtys, suteikiama galimybė pasiimti banko kreditą, atsiranda palankios verslo sąlygos. Mes Lietuvoje tai turime sukurti.
Mokestinės lengvatos yra numatytos Vyriausybės programoje, ir jos bus įgyvendinamos. Pirmą kartą pradedantiems verslą bus suteikta galimybė pasinaudoti mokestinio kredito instrumentu, ir pirmus metus nemokėti mokesčių, juos atidedant ateičiai, kai verslas tvirtai atsistos ant kojų.
Metų pradžioje bankrutavo daug smulkių verslininkų, o dabar vėl kuriate planus kaip atgaivinti smulkųjį verslą. Kodėl apie tai negalvojote numatydami mokesčių reformą?
Bankrotai ir kitos problemos yra neišvengiamos, kai lėtėja ekonomika. Tikėtis, kad taip neįvyks, būtų naivu. Krizė – yra krizė.
Mokesčių sistema turi būti solidari – visi, kurie užsiima verslu, turi būti įtraukti į mokesčių sistemą. Jeigu kažkam taikomos išimtys ar lengvatos, kaip buvo iki šiol, tai tada kyla klausimas, kas turi už juos mokėti mokesčius. Būdami labai geranoriški ir daugumą atleisdami nuo mokesčių, neturėsim, iš ko mokėti pensininkams pensijas. Todėl ir buvo pradėta įgyvendinti solidarių mokesčių reforma, į kurią įtraukti ūkininkai, dirbantys su verslo pažymėjimais, kūrybiniai darbuotojai.
Tačiau daug lengvatų numatote pagal daugiabučių namų šiltinimo finansavimo modelį mažas pajamas turinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems žmonėms – valstybė apmokės 100 procentų paskolos dydį. Ar sunkmečiu tai nėra per didelė našta valstybei? Kaip pensininkas išsimokės dvidešimčiai metų paimtą paskolą, jeigu jam gerokai per 70 metų?
Panaudodami ES paramos lėšas, europinių bankų suteikiamas specialias paskolas, kuriame tokį mechanizmą, kad žmogui santykinai imant būsto atnaujinimas nieko nekainuotų – pagal savo apmokamas sąskaitas už šildymą to nepajustų. Kai kam po modernizavimo mokant už šilumą ir paskolą, suma gali būti netgi mažesnė negu iki tol mokėjo. Valstybei iš to bus tik viena nauda – didės energetinis saugumas, mažiau sunaudosime energetinių resursų, kurių didžiąją dalį turime importuoti iš Rusijos.
Kalbate, kad po gyvenamųjų namų modernizavimo, valstybėje padidės energetinis saugumas, tačiau kaip gyvens Lietuvos žmonės, kai 2010 m. bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė (AE)?
Dar skaičiuosim, kaip apsirūpinti elektra po Ignalinos AE uždarymo, bet nėra labai blogai kaip atrodo. Ko gero, nebus ir planuoto didelio kainų šuolio už elektrą. Yra tik geopolitinė problema – energetikos reikaluose tapsim dar labiau priklausomi nuo Rusijos tiek dėl elektros, tiek dėl dujų importo.
Belieka tik apgailestauti, kad vėluoja elektros tiltų tiesimas į Lenkiją ir Švediją, stringa naujos atominės elektrinės statyba.
Žmonėms aktualios ne tik energetinės bėdos, bet ir bendravimas, informacijos sklaida. Kaime spauda ir ją atnešantis laiškanešys kartais būna vienintelis svečias, užsukantis į atokią kaimo sodybą. Dabar valstybinė įmonė “Lietuvos paštas” dirba nuostolingai, todėl kitais metais ruošiamasi uždaryti apie 200 paštų. Ar tai nebus dar viena privatizavimo“ dovanėlė“ kam nors?
Kol kas šio klausimo nesvarstome, tačiau skaidraus ir sąžiningo privatizavimo nelaikyčiau nusikalstamu. Gali būti skirtingų nuomonių, ar reikia jį privatizuoti, ar ne. Pats privatizavimas savaime negali kelti prielaidų, kad jis būtų koks nors neteisėtas. Be abejo, dabartinė nuostolinga „Lietuvos pašto“ veikla mums kelia susirūpinimą.
Teigiate, kad Jums labai svarbu skaidri politika. Paviešinote praėjusios kadencijos vidinį Finansų ministerijos susirašinėjimą su ekspertais, neva bylojantį apie G. Kirkilo neveiklumą krizės akivaizdoje. Kokia iš to nauda?
Finansų ministerijoje dirba aukštos kvalifikacijos ekspertai, kurie jau prieš 2-3 metus įžvelgė, į kokias bėdas paklius Lietuvos ekonomika ir finansai, jeigu nebus griežtai tvarkomasi su valstybės finansais ir 2008-ųjų metų biudžete nebus numatytas keturių procentų perviršis. Perspėjimai buvo argumentuoti, ir buvęs Ministras Pirmininkas tai žinojo.
Dabartinė mūsų situacija tokia dėl populizmo valstybės finansų reikaluose. Turi būti įsiklausoma į ekspertų perspėjimus ir jų nuomonę.
Premjere, o Jūs pasikeitus Vyriausybei, ar prisiimsite asmeninę atsakomybę už nuo šių metų pradžios vykdomą mokesčių reformą, jeigu bus ekspertų pripažinta, kad buvo eita ne tuo keliu?
Neturiu jokių abejonių, kad mūsų koalicija ir Vyriausybė išsilaikys. Sunkus laikotarpis kaip tik konsoliduoja koaliciją.
Yra politinė atsakomybė, ir ją realizuoja rinkėjai, kurie atėjus laikui sprendžia, – tai tokia ta atsakomybė. Jeigu yra rimtų nusižengimų, – juos tiria teisėtvarka.
Kalbate apskritai apie politinę atsakomybę, bet ar yra konkrečiai pavardėmis įvardintų žmonių, kurie krizės grėsmės akivaizdoje nesiėmė jokių priemonių padėčiai sušvelninti?
Galbūt teisėsauga galėtų tai nagrinėti – aš nesu linkęs ilgai kapstytis praeityje ir aiškintis, ko ankstesnė Vyriausybė nepadarė, ar kokius nusižengimus padarė. Nusižengimus turi aiškintis ne politikai, o teisėsauga. Jeigu galvojama, kad ankstesnė Vyriausybė dirbo blogai ir už tai turėtų kažkaip atsakyti – tai jau įvertino rinkėjai.
Žinoma, yra dalykų, kurie mums kėlė ir kelia susirūpinimą – „Alitos“ privatizavimas, LeoLT kūrimo peripetijos, bet aš nesiimu vertinti, ar čia ką nors galėtų rasti teisėsauga – ji yra savarankiška ir pati turi apsispręsti, ar kai kurie politikų veiksmai reikalauja tyrimų.
Artėja šventės, ką palinkėtumėte Lietuvos žmonėms?
Tik nacionalinis solidarumas mums padės išeiti iš krizės. Laikas parodys, ar visi mitingai buvo ne dėl rinkimų bei politinių ambicijų. Tik darbu galima pelnyti žmonių pasitikėjimą, tačiau visada buvo ir bus nepatenkintų. Krizės ateina ir praeina. Apie 2011 m. galime tikėtis, kad pradėsim gyventi geriau. Artėja Lietuvos tūkstantmečio minėjimo renginiai, Šventos Velykos, todėl linkiu didesnio optimizmo – juk sunkmetis amžinai nesitęs.
Premjere, tai birželį reikės dar kartą pertvarkyti biudžetą, ar ne?
Jeigu nereikės, labai džiaugsimės.
Nuotraukoje: Ministras Pirmininkas A. Kubilius

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra