Prelatui dr. Jurgiui Šarauskui -75-eri

Autorius: Data: 2020-04-02 , 09:33 Spausdinti

Prelatui dr. Jurgiui Šarauskui -75-eri

Prelatas Jurgis Šarauskas. Nuotraukos iš asmeninio autorių archyvo

Mantas MASIOKAS ir Rima BALČIUVIENĖ, www.voruta.lt

Valstybę kuria žmonės – tie, kurie supranta laisvės vertę ir kainą;  tie, kurie, pasak anglų rašytojo ir moralisto Samuelio Smailso, nieko neturi pasaulyje ir yra tik dori, vis dėlto jie yra „tokie galingi savo doroje kaip nė vienas karalius savo valstybėje“, o kasdieniais darbais geba liudyti ištikimybę tautai ir Dievui. Todėl minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį kartu su  didžiaisiais politikais dera prisiminti asmenis, padėjusius Lietuvai, sustiprintai  Dievo Bažnyčios, keltis iš komunizmo priespaudos. Vienas iš  tokių, kuriam tikėjimas leido suvokti gyvenimo tikslus ir skatino veikti– lietuvių išeivijos prelatas dr. Jurgis Šarauskas.

Jurgis Šarauskas į šį pasaulį atėjo baigiant liepsnoti karo audroms – 1945 metų balandžio 2 dieną. Jo tėvai – Stasys Šarauskas ir Marija Lučinskaitė. Jonavos geležinkelio stoties viršininkas Stasys Šarauskas su Marija Lučinskaitę 1940 m. rugsėjo 4 d. Kulautuvos bažnyčioje priimė Santuokos sakramentą, juos sutuokė kun. Antanas Sekliuckas. Pergyveno didžias Lietuvos kančias – nežinomą rytojų, didžiuosius trėmimus, karo audras, o kai jau baugino grįžtantis raudonasis maras – su skaudančia širdimi teko palikti namus ir bėgti. Rusams artėjant link Vilniaus, teko kariniu traukiniu vykstančiu į Lenkiją, pasislėpus po sovietinės armijos tanku pasitraukti į vakarus. Įlipti į traukinį nebuvo paprasta – sovietų kareivis, latvis, tik dėl to, kad buvo sušalęs ir alkanas, leidosi įkalbamas kai motina pasiūlė maisto ir angliškų cigarečių. Pokario metais blaškėsi ir pateko į pabėgėlių stovyklą Rebdorfe (Vokietija), mažam kaimelyje netoli Ansbacho, kur 1945 metų balandžio 2 d. į gyvenimą pasibeldė pirmasis Šarauskų sūnus – Jurgis. Karas netrukus baigėsi ir dar 5 metus Šarauskų šeima gyveno pabėgėlių stovykloje. Pabėgėliais rūpinosi vietos kunigai. Jie buvo išsilavinę, kilę iš Rytų Europos, daugelis kalbėjo keletu kalbų. Jie Šarauskams ir kitiems padėjo tvarkant dokumentus, ieškant kitose šalyse gyvenamos vietos. Matydamas tokią kilnią kunigų tarnystę, pasiaukojimą dėl kitų, Jurgio širdyje brendo pašaukimo kunigystei grūdas. Ypatingas momentas, kurį prisimena kun. Jurgis, – karo nuniokotoje Niurnbergo bažnyčioje pro kiaurą stogą sklindanti saulės šviesa ir link jos apeigų metu kylantys smilkalų dūmai – sustiprino jo siekį tapti kunigu.

Tačiau šeimos odisėja tęsėsi toliau: jie neliko Vokietijoje, 1950 m. pasiekė Ameriką ir apsistojo Čikagoje. Čia susitelkė didelė lietuvių diaspora, kurios šviesioji dalis suvokė būtinybę išsaugoti išeivijoje lietuvybę pirmiausia puoselėjant kalbą ir tradicijas. Šarauskų šeimoje buvo kalbama tik lietuvių kalba, laikomasi lietuviškų papročių. Šarauskų šeima Lietuvoje buvę valstybės tarnautojai, Čikagoje įsidarbino fabrikų darbininkais, ir kaip prisimena kun. Jurgis, iš 17 dolerių pirmojo tėvelio atlyginimo gauto Amerikoje – 6 dolerius pasiuntė į Lietuvoje gyvenančiai seseriai. Amerikoje gimė kunigo Jurgio sesuo Lina (g.1950) ir brolis Arūnas (1951-2002). Tokioje dvasingoje, gyvą žodį besistengiančioje išlaikyti lietuvių šeimoje augo trys Šarauskų atžalos: Jurgis, Lina ir Artūras. Jurgis žinodamas savo gyvenimo tikslą nuosekliai jam rengėsi: mokėsi Čikagos Quigle (Quigley South) paruošiamojoje (4 metus) ir  Niles kolegijos (2 metus) seminarijoje, tęsė studijas Mundelein seminarijoje (University St. Mary of the Lake, Mundelein, Illinois) įgijo filosofijos ir teologijos bakalauro bei teologijos magistro laipsnius.Pašaukimo ieškojimo stotelėje, būdamas diakonu, įstoja ir baigia Ilinojaus technologijos instituto viešojo administravimo magistro studijas. Diakono tarnystėje darbavosi šv. Irenėjaus Park Forest parapijoje ir dirbo Čikagos miesto viešojo administravimo, priežiūros ir vadybos skyriuje. Pasižymėjęs kaip puikus administratorius miesto vadyboje Floridos Browargo kolegijoje mokė studentus miesto administravimo vadybos, diakono tarnystę tuomet vykdė šv. Mauriso parapijoje, Fort Lauderdale, Florida. Sugrįžęs į Čikagą pastoracijos darbuose padėjo šv. Kristoforo parapijoje, Midlowfeen, IL.

Kunigas Jurgis Šarauskas. Nuotraukos iš asmeninio autorių archyvo

1973 m. gegužės 9 d. Čikagos arkivyskupo kardinolo John CodyMundelein seminarijos bažnyčioje įšventintas kunigu. Pirmąsias šv. Mišias aukojo šv. Kristoforo bažnyčioje, kurioje dar prieš kunigystės šventimus tarnavo diakonu ir pasižymėjo kaip puikus įvairių veiklų organizatorius bei palaikytojas.1973 m. Jurgis Janušaitis, aktyvus JAV Lietuvių bendruomenės narys, „NAUJIENOS, CHICAGO“ rašė: „Pažymėtina, kad Jurgis Šarauskas praėjo įvairias gyvenimo audras. Nuo mažens buvo linkęs į kunigystę, seminarijoje pakėlė ypatingai griežtą režimą su dideliu kantrumu. Vėliau, jau diakonu būdamas, išgyveno didžio bandymo laikotarpį, blaškėsi pasauliečių gyvenimo sūkuriuose, bandė kitus kelius, tačiau sugrįžo į kunigystės kelią.“

1976 m. Mundelein seminarijoje apsigynė teologijos licenciato laipsnį, o 1979 m. – Northwestern universitete –  daktaro laipsnį.

Kunigas Jurgis Šarauskas 1973 – 1979 metais dirbo vikaru šv. Atanazijaus parapijoje, Evanstone, IL. 1977 m.vasario 23 d. išeivijos laikraštyje „Draugas“ išspausdinamas kun. dr. Kęstučio Trimako straipsnis „Vis labiau jį matom savo tarpe“, kuriame džiaugiamasi jaunojo kunigo veikla: „Mes didžiuojamės kiekvienu kunigu, besijungiančiu į išeivijos viešąjį gyvenimą. Vis dažniau savo tarpe matome jaunąjį kunigą Jurgį Šarauską. <…> jis yra Lipniūno moksleivių ateitininkų kuopos dvasios vadas, jų stovyklų kasmetinis kapelionas, Čikagos studentų ateitininkų sąjungos centro valdybos narys ir dvasios vadas. Paskutiniu metujį vis dažniau matome aktyviai dalyvaujant ir kitomis progomis: katalikų vadovų pasitarime pašaukimų reikalu, Amerikos lietuvių kunigų vienybės suvažiavimuose. Evanstono šv. Atanazijaus parapijoje jis koordinuoja jaunimo katechizaciją, dėsto Garret evangelinėje metodistų seminarijoje. Įsigijęs valdžios administracijos mokslų magistro laipsnį Technologijos institute dar toliau gilinasi organizavimo studijose Northwestern universitete. 1976 m. Evanstono burmistro rekomenduojamas buvo pakviestas eiti miesto komisionieriaus pareigas, prižiūrėti civilines tarnybas. Kun. Šarauskas jaučiasi traukiamas tiek lietuvių, tiek amerikiečių. Iš tiesų jis tai traukai ne tik pasiduoda, bet tiesiog ją iššaukia. Reikia tikėtis, kad ateityje jis galės dar daugiau laiko, energijos ir talento atiduoti išeivijos lietuvių naudai.“ Atrodo, kad kun. Kęstučio Trimako prognozės Jurgiui Šarauskui pildėsi:  1979-1980 m. jis dirbo Švč. Jėzaus Širdies parapijoje, Hubbard Woods;  1980-1982 m. – Šv. Pranciškaus Ksavero parapijoje, LaGrange; 1982-1983 m.  – Šventosios Dvasios parapijoje South Holland.

Puikiai suprasdamas JAV politikos subtilybes, kunigas Jurgis dalyvavo įvairiuose Amerikos politikos susirinkimuose, rengė ir organizavo demonstracijas dėl politinių kalinių, bendravo su žiniasklaida, skaitė pranešimus Čikagoje, Los Andžele ir kt.  Būdamas aktyvus Čikagos arkivyskupijos kunigas ir besirūpindamas pastoraciniais reikalais, nepamiršo ir lietuvių. Būtent jis, kun. Jurgis Šarauskas, Čikagos arkivyskupą kardinolą Joseph Bernardin supažindindavo su lietuvių situacija Čikagoje ir jam patardavo. Kad dar geriau būtų galima spręsti pastoracinius klausimus lietuvių parapijose, organizavo kardinolo lietuviškų bendruomenių lankymus, o didžiausiu iššūkiu tapo pirmosios Amerikos vyskupų delegacijos vizitas į Lietuvą, kuriam įvykti kun. Jurgis dėjo daug pastangų. Tokiai veiklai tikriausiai skatino suvokimas, kaip sakė prof. A. Liaugminas, kad „Tautybė, kaip židinio ugnis, nekurstoma gęsta, o ypač dabar, kai didelė tautos dalis liko išblaškyta po viso pasaulio kraštus, kai neteko gyvojo ryšio su pačiu tautybės židiniu“.

Nuoširdus rūpinimasis žmonėms, puikus politikos išmanydamas ir gebėjimas orientuotis sudėtingose situacijose randant jėgų ir būdų jas keisti, atvėrė kun. Jurgiui Šarauskui ne vieną galimybę tai daryti: jis buvo pakviestas į prezidento Džimo Karterio organizuojamus renginius ir posėdžius sprendžiant ne tik lietuvių emigrantų reikalus, bet ir Amerikos politikos klausimus; 1979 m. tampa pirmuoju katalikų dvasininku, JAV Baltųjų rūmų kolegijos asociacijos nariu; buvo paskirtas Baltųjų rūmų „White House Fellow“ tarnautoju kaip ypatingasis Valstybės pasekretoriaus padėjėjas Valstybės politiniams reikalams Europos ir Sovietų Sąjungos klausimais. Nuo1983-1990 m. buvo Čikagos šv. Antano parapijos administratorius-klebonas bei nuo 1984 m. sausio 28 d. vadovavo Čikagos arkivyskupijos tyrimų ir planavimo skyriui, kuriame aktyviai prisidėjo prie Čikagos arkivyskupijos pertvarkymo ir naujų padalinių kūrimo.

Su unitų arkikunigo apranga. Nuotraukos iš asmeninio autorių archyvo

Vienas ir šiandien veikiančių kunigo Jurgio Šarausko projektų, yra įsteigtoji Palaimintojo Jurgio Matulaičio misija, skirta Čikagos pietvakarių priemiesčiuose gyvenančių lietuvių sielovadai vykdyti. 1984 metais, artėjant krikščionybės Lietuvoje 600 metų sukakčiai, kartu su Šv. Kazimiero seserimis jų vadovaujamoje Marijos gimnazijoje buvo sukviestas sielovados pasitarimas. Tuometinis lietuvių sielovados Čikagos arkivyskupijoje lietuvių sielovados vadovas kun. Jurgis Šarauskas ieškojo vyskupijos turimos nuosavybės – patalpų, kurios tiktų ir pamaldoms, ir tradicinei lietuvių veiklai: lituanistinei mokyklai, renginiams, susirinkimams. Reikalai tvarkėsi vangiai, bet sklandžiai. Kadangi reikėjo ir kunigo, lietuviai jėzuitai apsiėmė būsimą naująją bažnyčią aptarnauti. Pirmuoju misijos klebonu paskirtas kunigas Leonas Zaremba SJ, kurį toms pareigoms rekomendavo tuometinis Lietuvos jėzuitų provincijolas kunigas Antanas Saulaitis SJ. Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijos parapija Lemonte įkurta 1989 gruodžio mėn. 19 d. ji šiandien yra viena iš pagrindinių ir svarbiausių lietuvių emigrantų Amerikoje susibūrimo vieta.

1990 m. JAV Vyskupų Konferencija nutarė, kad reikia įsteigti paramos organizaciją, kuri  rūpintųsi Katalikų Bažnyčios situacija griūnančioje Sovietų Sąjungoje – tokiu pirmuoju atstovu buvo paskirtas kunigas Jurgis Šarauskas. Vėliau, plečiant veiklas, buvo sukurtas Rytų Europos ir Sovietų Sąjungos šalių katalikų paramos fondas, su kasmetine nacionaline rinkliava, už kurio veiklos organizavimą ir paramos teikimą taip pat buvo paskirtas kun. Jurgis. Kaip rašė tuometinė spauda, tai buvo išskirtinai kvalifikuotas Amerikos aplinkos žmogus, paskirtas atlikti didžiausią uždavinį: teikti pagalbą Bažnyčiai Rytų Europoje ir Sovietų Sąjungoje, kur jau budo laisvės troškimas.

Sovietų ideologijos veikiama ir persekiojama Katalikų Bažnyčia buvo išgąsdinta ir silpna. Kun. dr. Jurgis Šarauskas puikiai žinodamas aplinkybes ir išmanydamas tokių veiklų organizavimo ir planavimo reikalus sudarė specialią komisiją, jungiančią daugiau kaip dvidešimtįRytų Europos valstybių vietines bažnyčias.

Kunigas Jurgis Šarauskas pasižymėjo ir kaip reikalingų aukų rinkimo organizatorius, ir jų skirstytoju ten, kur jų labiausiai reikėjo. Kunigas Jurgis uoliai ir įtaigiai darbavosi, nes Amerikos Vyskupų Konferencijos sprendimu kasmet buvo vykdomos Amerikos bažnyčiose rinkliavos  paramai gauti, pažymėtina, kad pirmoji rinkliava 1991 m. siekė 6,5 mil. JAV dolerių. O paramos labai reikėjo.

Vykdydamas Vakarų, Vidurio ir Rytų Europos regionams sielovados ir paramos darbus prie Jungtinių Valstijų Vyskupų konferencijos, siekė tose šalyse atkurti ar sukurti vietinę bažnyčią. Po intensyvaus ir drastiško krikščionių persekiojimo sovietmečiu pagrindinis kunigo J. Šarausko uždavinys buvo atlikti darbus, susijusius su kunigų ir vyskupų dvasingumo stiprinimu: suteikti jiems paguodą ir viltį, o senajai kunigų ir vyskupų kartai – nusiraminimą ir ramybę. Jauniems dvasininkams kėlė iššūkį – rasti naują krikščioniškojo tikėjimo liudijimo būdą kaip skelbti Evangeliją.

Kun. Jurgio Šarausko poliglotiniai gabumai atsiskleidė kai teko organizuoti pirmąsias JAV vyskupų oficialias delegacijų keliones į Rytų Europos šalis. Gerai mokėdamas vokiečių, rusų, lietuvių, lenkų, lotynų ir graikų kalbas nesunkiai derino kelionių reikalus, kurių jau visų nebeatmena, bet įsimintina viena iš pačių pirmųjų, į dar sovietinę Maskvą. Tai buvo pirmoji JAV Vyskupų Konferencijos tokio aukšto rango delegacija į Rytų Europos šalis. Delegacijos vadovas Čikagos arkivyskupas kardinolas Joseph Bernardin susitiko su Maskvos ir visos Rusijos patriarchu Aleksejumi II, SSRS religinių reikalų ministru, vėliau diplomatiniuose susitikimuose su SSRS užsienio reikalų, kultūros ir sveikatos ministrais.

Visų Rytų Europos bažnyčių prašymai pirmiausiai būdavo įvertinami kun. Jurgio Šarausko ir pateikiami svarstyti JAV Vyskupų Konferencijai. Dažnai kunigas Jurgis pats vykdavo į tas šalis, kurios prašė paramos, kad žinotų, kam ir kokiu tikslu bus ar yra naudojami Amerikos Vyskupų Konferencijos pinigai už kuriuos turėdavo atsiskaityti, jau su šypsena prisimena tuos nesusipratimus Rytų Europos oro uostuose ir ten praleistas ilgas laukimo valandas, kurias skirdavo maldai. Labai atsakingą veiklą Amerikos Vyskupų konferencijoje uoliai ir atsakingai vykdė daugiau kaip 13 metų.

Kas besuskaičiuos, kiek per tiek metų skirta paramos Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Rumunijos, Albanijos katalikų ir unitų bendruomenėms. Atsiminimuose kun. Jurgis pamena svarbiausius veiklos prioritetus – nustatą tvarką, kad tik statyboms lėšos nebūtų skiriamos, bet prisimena, jog per 13 metų darbo, padarė dvi išimtis – katalikiškos spaustuvės Lietuvoje ir Albanijos katedros statyboms, kurias puikiai ir šiandien prisimena.

Daug daugiau negu finansinės paramos, kuri siekė per 75 mil. dolerių, prisikeliančioms Bažnyčioms reikėjo sielovadinio sustiprinimo. Tam labai trūko gabių ir atsidavusių dvasininkų ir pasauliečių, todėl jų rengimui Amerikos ir Romos universitetuose bei seminarijose buvo ieškoma ir skiriamos mokslo stipendijos. Pirmosios mokslų stipendijos 1993 m. skirtos Gintautui Vaitoškai ir Dovilei Macikėnaitei, Vašingtono universitete mokytis galėjo Telšių vyskupijos kunigai Antanas Lapė ir Sigitas Žilys. Vėliau prie jų prisijungė seminaristai Kęstutis Kėvalas (dabartinis Kauno arkivyskupas), kun. Žydrūnas Kulpys, ir kun. dr. Andrius Narbekovas. Tai tapo gražia tradicija, kad po kelis, ar net keliolika, studentų iš Lietuvos ir kitų šalių, naujus mokslo metus pradėdavo užsienio universitetuose. Daugybė seminaristų iš Lenkijos, Bulgarijos, Vengrijos, Jugoslavijos, Čekoslovakijos, Latvijos gavo galimybes studijuoti Romos ir Vatikano universitetuose, juose sėkmingai studijas baigti. O kur dar parama Lenkijos Katalikų Radijo atsiradimui, katalikiškų ligoninių tinklo Armenijoje atsiradimui, Prachoje įkurtieji pirmieji namai nėščiosioms moterims, ir daugybė paramos projektų Ukrainos unitų parapijoms, Baltarusijos, Rusijos, Gruzijos katalikų bendruomenėms.

1990 m. balandžio mėn. 22 d. kun. Jurgis Šarauskas priimamas į Šv. Kristaus Kapo riterių ordiną.1993 m. jam aktyviai vykdant paramos projektus ir ortodoksų šalyse, Ukrainos Graikų apeigų (unitų) metropolitas Myroslav Ivan Lubachivsky suteikė Bizantiško rito Ukrainos Katalikų bažnyčios arkikunigo titulą t.y. teisę šv. Mišias aukoti graikų apeigų ritu.

1993 m. kovo mėn. 27 d. popiežius Jonas Paulius II kunigui Jurgiui Šarauskui suteikia monsinjoro titulą, o 2003 m. – garbės prelatu.

Jurgui Šarauskui teko ir pačiam būti ataskaitinių delegacijų nariu, 1998 m. Lietuvoje lankėsi Amerikos vyskupų konferencijos New Orleano arkivyskupas Francis B. Schulte, šios delegacijos metu jau monsinjoras Jurgis Šarauskas bei Gamingo tarptautinio teologijos instituto Austrijoje direktorius dr. Michael Wald Stane apsilankė Lietuvos Katechetikos, Šeimos centruose, socialinės rūpybos profesinių studijų Carito skyriuose, kitose Vilniuje ir Kaune įsikūrusiose katalikiškose įstaigose. Vizito metu jie susipažino su šių įstaigų veikla, vykdomomis programomis, kaip įsisavinamos gaunamos iš paramos fondo lėšos, taip pat susitiko su Vilniaus arkivyskupu Audriu Juozu Bačkiu ir Kauno arkivyskupu kardinolu Vincentu Sladkevičiumi, MIC.

Norėdami atsidėkoti Amerikos Vyskupų konferencijai už pagalbą ir rūpestį skirtingų šalių bažnyčių vadovai monsinjorui Jurgiui Šarauskui suteikė savo katedrų kapitulų kanauninko titulą: 1993 m. Lenkijos Primas kardinolas Juozapas Glempas suteikė Varšuvos katedros kapituloje, 1994 m. Ukrainos unitų kardinolas Myroslav Lubachivsky, – Lvovo katedros kapituloje, 1995 m. Lenkijos arkivyskupas Vojciech Ziemba, – Seinų katedros kapituloje, 1999 m. Lenkijos unitų arkivyskupas Jan Martyniak, Przemysl katedros kapituloje, 2000 m. Lietuvoje Telšių vyskupas Antanas Vaičius, Telšių katedros kapituloje, 2001 m. Rumunijos unitų vyskupas Aleksandras Messian, Lugoj katedros kapituloje, 2003 m. Ukrainos unitų kardinolas Marian Jaworski, Lvovo katedros kapituloje, 2003 m. Baltarusijos vyskupas Wladyslaw Blin, Vitepsko katedros kapituloje.

Mons. J. Šarauskui teko rūpintis ir rengti Lietuvos delegacijos atvykimą į Ameriką. Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičiaus ir Rusijos Europinės dalies apaštališkasis administratorius arkivyskupas Tadeush Kondrusevičius vyko į Arlingtoną. Arkivyskupas buvo kviečiamas skaityti pranešimą konferencijoje „Religija postkomunistiniuose kraštuose“, taip pat lankėsi lietuvių mokymo bei socialinėse institucijose ir išeivijos lietuvių parapijose. Konferencijoje dalyvauti buvo kviečiami visi, kurie kovojo už tikėjimo laisvę Sovietų priespaudos metais. Lydimas mons. J. Šarausko, arkivyskupas Tamkevičius lankėsi JAV Vyskupų konferencijos būstinėje Vašingtone, susitiko su tikinčiaisiais lietuvių parapijose Vašingtone bei Baltimorėje, aplankė Baltimorės švč. Marijos seminariją bei universitetą, kur tuo metu mokėsi du klierikai iš Lietuvos. Čikagoje arkivyskupui buvo surengtas susitikimas su Čikagos kardinolu Francis E. George OMI. Lietuvių delegacija aplankė Mundelein kunigų seminariją, kurioje vėliau mokslus baigė ir įgijo teologijos mokslų daktaro laipsnį, kun. Gediminas Jankūnas, bei įvairias katalikų socialines institucijas. Švč. Marijos Gimimo bažnyčioje, Marquette Parke arkivyskupas Sigitas Tamkevičius aukojo šv. Mišias jose dalyvavo ir naujai išrinktasis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.

Po vysk. K. Kėvalo konsekracijos. Nuotraukos iš asmeninio autorių archyvo

2004 m. liepos mėn. prelatas Jurgis Šarauskas baigė savo tarnystę JAV Vyskupų konferencijos Rytų Europos paramos fondo vadovo pareigose. 2004 m. rugsėjo mėn. 14 d. paskiriamas Švč. M. Marijos Riverside parapijos klebonu.

Išeivijos kunigas prelatas Jurgis Šarauskas, sulaukė ir daugiau pagarbos ir įvertinimo:2004 m. vasario 16 d. Lietuvos Respublikos prezidento Rolando Pakso sprendimu buvoapdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, o 2005 m. Tarptautinis Austrijos Gammingo Santuokos ir gyvenimo tyrimų teologinis institutas vieninteliam prel. Jurgiui Šarauskui suteikė savo garbės daktaro laipsnį, kurį įteikė šio instituto Didysis Kancleris Vienos kardinolas Christoph Schonborg.

Prelatas dr. Jurgis Šarauskas yra Dievo apdovanotas ypatingomis savybės – jis liudija mums gilią meilę Kristui, asmenybės stiprybę ir novatorišką supratimą  apie pasaulį ir Dievą jame.

„Ir Viešpats, mano šeimininkas, parodė man savo įsakymus – Jį pažinti, mylėti, tarnauti Jam visą gyvenimą. Kokia palaiminta tarnystė, šlovė, kokia didžiausia garbė!“ Šią šv. popiežiaus Jono XXIII ištarmę galėtų ištarti ne vienas kunigystės sakramentą priėmęs kunigas, kuris pasiryžo pašvęsti savo gyvenimą Dievo pažinimui, uoliai tarnystei Jam ir žmogui. Būtent toks yra mūsų mylimas ir gerbiamas monsinjoras, prelatas dr. Jurgis Šarauskas. Ilgiausių metų!

Katalikų kunigai Lietuva Religija , , , , , , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra