Prasmingo gyvenimo jubiliejus

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Tvankią liepos 31-osios dienos popietę, kai tūkstančiai klaipėdiečių ir šio miesto svečių, 50-ąjį kartą šventė Jūros dieną, į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų, skubėjo kukli, smulkutė, moteris. Tai buvo Ieva Gerola Jankutė. Jau ketvirtąjį kartą, artėjant Mažosios Lietuvos patriarcho gimtadieniui, teikiama Martyno Jankaus vardo premija, kurios steigėja ir fundatorė ir yra jo vaikaitė Ieva. Šiemet premiją iš jos rankų gavo rašytoja Astrida Petraitytė.

Simboliška, kad tądien buvo prisimintas Martynas Jankus, jo veikla. Juk 1934 metais, kai Lietuvai pavyko suorganizuoti pirmąją Jūros šventę, nenuilstantysis Mažosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus savo kalboje pabrėžė, kad „Rambynas – tai mazgas, sujungęs Lietuvą su pajūriu“.

I. Jankutė nesakė iškilmingų kalbų miestui ir jūrai, jos nebuvo šventiniuose renginiuose. Gal net mažai kas žino, kad Klaipėdoje gyvena patriarcho vaikaitė – lyg plonytė gija siejanti mus su tuo laiku, kai Mažoji Lietuva buvo stipri, išdidi, darbšti ir gyvybinga ir jos atsidavimo labai reikėjo Lietuvai. Laikai pasikeitė. Dabar paramos reikia Mažajai Lietuvai, kuri, istorijos verpetuose nukentėjo taip stipriai, kad dabar šis kraštas, lyg legenda tolsta praeities ūkuose. Tačiau Ievai garbės ir laurų nereikia. Ji principinga, santūri ir kukli, meilę protėvių žemei išreiškianti savo veikla.

Birželio 24-ąją Ievai sukako 85-eri. Prasmingas jubiliejus, kurio Lietuvoje niekas nepastebėjo, neprisiminė, nesugalvojo pasveikinti gražiu žodžiu ar kuklia gėlių puokšte. Tikėkime, kad Ieva dėl to neliūdi. Ši stipri moteris yra išgyvenusi kur kas didesnių dvasinių sukrėtimų, negu visuomeninio dėmesio stoka .

I. Jankutė gimė Bitėnuose, 1924 metais birželio 24 dieną, Martyno Jankaus (patriarcho sūnaus) šeimoje. Gražiausi vaikystės metai, moksleiviškos atostogos, prabėgo Bitėnuose. Tačiau 1939-ieji metai buvo ilgų negandų, klajonių po pasaulį, didelių netekčių ir mokymosi gyventi be Tėvynės, pradžia. Lietuva tapo tik vizija, siekiamybė, svajonė, kuri, atrodė, niekada neišsipildys. Gal todėl, jau grįžus į Tėvynę, apsigyvenus Klaipėdoje, kur skambėjo lietuvių kalba, Ieva apsipildavo ašaromis, nes vis dar nesitikėjo, kad tai realu, kad kalba, kurią ji girdi yra tikra, ir kad taip bus visada. Tai suprasti gali tik tas, kas Tėvynę buvo praradęs.. Ilgi gyvenimo metai buvo svetimų kalbų apsuptyje – vokiečių, italų, anglų. Niekam neįdomu buvo, iš kokio tu krašto, gyveni valstybėje, kurioje kalbama taip, taip ir tu turi kalbėt, – pasakoja Ieva. Tu privalai besąlygiškai integruotis į svetimą kultūrą. Išmoko Ieva svetimas kalbas iš reikalo, o dabar džiaugiasi. Tai turtas, kuris visada su tavim. Kiek žinai kalbų, tiek gyveni gyvenimų.

Po Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 1990-aisiais išeivija priartėjo prie mūsų. Mes galėjome daugiau sužinoti apie išeivijos organizacijų veiklą. Tada vis dažniau sušmėžuodavo Jankų pavardė. Du M. Jankaus vaikaičiai – Ieva ir Andrius buvo lietuvybę puoselėjančių organizacijų nariai, renginių organizatoriai, mecenatai, jie rėmė lietuviškų spaudinių leidimą išeivijoje ir Lietuvoje. Ieva buvo Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio vicepirmininkė, Mažosios Lietuvos fondo valdybos narė ir mecenatė. Gyventi teko Vokietijoje, Čikagoje, Italijoje, Niujorke. Prieš keletą metų grįžusi gyventi į Lietuvą, I. Jankutė ir toliau finansiškai remia knygų apie Mažąją Lietuvą leidimą, rūpinasi M. Jankaus atminimo įprasminimu ir išsaugojimu. 2006 m. I. Jankutė įsteigė Martyno Jankaus premiją, kuri kasmet, artėjant patriarcho gimtadieniui, yra įteikiama asmenims, puoselėjantiems, saugantiems Mažosios Lietuvos kultūros paveldą. Ji viena iš Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ rėmėjų, Mažosios Lietuvos enciklopedijos garbės mecenatė. Pernai rudenį vaikaitė pastatė paminklą savo seneliui M. Jankui. Ji rami – Bitėnų kapinaitėse Jankų šeimos amžino poilsio vieta išsaugota, sutvarkyta.

Ieva laiminga, kad likimas leido jai sugrįžt į gimtinę, į kurią veržėsi ilgus metus. Vaikščiodama Bitėnų takeliais, Ieva šypsodamasi prisimena, kad ją, atrodo, taip neseniai, prieš 85 metus, trumpiausią metų naktį, tėvelis su mamyte rado Merguvos ežero lelijos žiede, pasiėmė ir užaugino, o Bitėnų kaimo gegutė iškukavo ilgus ir garbingus metus.

Žurnalas „Rambynas“, Nr. 2 (6), 2009 m. rugpjūtis

Eugenijaus Skipičio nuotr.

Nuotraukoje: Ieva Gerola Jankutė 

Voruta. – 2009, rugpj. 22, nr. 16 (682), p. 1, 2.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra