Autorius: Voruta Data: 2021-02-05 , 11:59 Spausdinti

www.voruta.lt

Siekiant pažymėti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros 700 metų jubiliejų, paminėti bendrą lietuvių ir totorių kovą su Kryžiuočių ordinu, skatinti Lietuvos visuomenę domėtis valstybės praeitimi, jos istorija ir kultūra, Seimas yra paskelbęs 2021 metus Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Metų minėjimo planas buvo patvirtintas Vyriausybės nutarimu.

Kartu su Lietuvos totorių bendruomene Tautinių mažumų departamentas parengė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimo logotipą, kuris bus naudojamas žymint informaciją apie minėjimo renginius ir veiklas.

Įgyvendinant minėjimo plano priemones numatoma organizuoti minėjimus, konferencijas, įvairius kultūrinius, edukacinius, pažintinius, leidybos ir viešinimo renginius, vykdyti projektus, kuriais siekiama šalies ir užsienio visuomenei pristatyti Lietuvos totorių istoriją ir kultūrą. Kultūriniai renginiai vyks Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, savivaldybėse, muziejuose, bibliotekose, archyvuose.

Pačius įvairiausius renginius organizuos Vyriausybės kanceliarija, Krašto apsaugos, Kultūros, Švietimo, mokslo ir sporto, Užsienio reikalų ministerijos, Kultūros paveldo departamentas, Tautinių mažumų departamentas, Lietuvos savivaldybės, muziejai, bibliotekos, kultūros centrai, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Lietuvos valstybės istorijos archyvas ir žinoma – Lietuvos totorių nevyriausybinės organizacijos.

Plačiau apie planuojamas veiklas – jau rytoj, penktadienį, LRT laidoje „Labas rytas“.

Lietuvoje totoriai gyvena jau daugiau nei 600 metų. Masiškiausiai į mūsų šalį jie kėlėsi Vytauto Didžiojo laikais. Atvykėliai buvo apgyvendinami Pietryčių Lietuvoje, tuomet atsirado Keturiasdešimties totorių, Kolnolarų, Kozaklarų kaimai. Imigraciją į LDK turėjo paskatinti puikios totoriams suteiktos sąlygos – šalyje įsikuriantiems totoriams buvo užtikrinta pilna religijos ir papročių laisvė. Totoriai LDK valdovui buvo reikalingi kaip kariai – jiems buvo pavesta saugoti pilis ir pasienius, totorių raitelių būrys dalyvavo ir Žalgirio mūšyje. Už karinę tarnybą Vytautas jiems atsidėkojo turtais ir įvairiais titulais, o totoriai gerbė kunigaikštį, vadino jį Watad – atrama, palaikančia islamą.

Lietuvos totorių istorija neatsiejama nuo kovų už šalies nepriklausomybę. Jie dalyvavo 1794 m., 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose bei Sąjūdžio laikotarpio judėjimuose. Už priešinimąsi okupaciniam režimui Lietuvos totoriai patyrė represijų. Totorių visuomeninė bendruomenių veikla atsikūrė tik sovietmečio pabaigoje, 1988 m. buvo įsteigta Lietuvos totorių kultūros draugija. Po dešimtmečio, 1998 m. buvo atkurtas ir Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras muftiatas.

Daugiau informacijos: https://tmde.lrv.lt/lt/naujienos/prasideda-lietuvos-totoriu-kulturos-ir-istorijos-metu-minejimo-renginiai

Naujienos Totoriai 2021 Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metai, Lietuvos totorių bendruomenė, Tautinių mažumų departamentas