Prano Razmuko šimtmetis
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (buvusios Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“) salėje paminėta ilgamečio bibliotekininko, „Vilnijos“ draugijos garbės nario Prano Razmuko 100 metų sukaktis. Šiose patalpose P. Razmukas dirbo beveik 80 metų ir jas apgynė nuo išsprogdinimo (perkalbėtas vokiečių generolas Didžiūn, kurio pavardė buvo lietuviškos kilmės). Per minėjimą išklausyti P. Razmuko balso įrašai, jo daina, parodoje eksponuotos jo nuotraukos, raštai, eilėraštis, minėtas prieškario dienoraštis. P. Razmuko rankraštinis archyvas liko to paties instituto rankraštyje. Minėjime kalbėjo akad. L. Sauka, buvę bendradarbiai, jauniausioji sesuo, dukterys.
P. Razmuko tėvas buvo kilęs iš Nočios parapijos, kuri dabar Gudijos pusėje baigta nutautinti, dirbo geležinkelininku, buvo išsilavinęs, turėjo biblioteką, mėgo griežti smuiku ir turėjo sūnui didelę įtaką. P. Razmuko motina buvo kilusi iš Kaišiadorių parapijos ir kalbėjo lenkiškai, bet labai gražias senoviškas dainas dainavo lietuviškai (jos atmintyje išlieka ilgiau).
P. Razmukas gimė 1908 m. rugsėjo 8 d. Vilniuje. Nuo devynerių metų pradėjo mokytis pradžios mokykloje Nepriklausomoje Lietuvoje – Kaišiadoryse. 1925 m. įstojo į Lietuvių mokytojų seminariją Vilniuje. 1927 m. Lenkijos okupaciniam režimui ją uždarius, mokslus turėjo baigti lenkiškoje Vilniaus mokytojų seminarijoje 1929 m.
Dar besimokydamas ėmė lankytis Lietuvių mokslo draugijos bibliotekoje, talkindavo draugijos pirmininkui dr. J. Basanavičiui. Nuo 1927 m. iki 1933 m. Pranas Razmukas dirbo Lietuvių mokslo draugijos bibliotekininku, nuo 1933 m. balandžio 1 d. iki 1939 m. vyresniuoju bibliotekininku, o nuo 1939 m. lapkričio 1 d. iki Lietuvių mokslo draugijos uždarymo 1940 m. – bibliotekos vedėju, nuo 1945 m. Lietuvių kalbos ir literatūros, nuo 1992 m. – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekininku. P. Razmukas tvarkė ir pildė paveldėtą Lietuvių mokslo draugijos turtą, lydėjo ekskursijas, žavėjosi tautos patriarchu Jonu Basanavičiumi, saugojo jo atminimą ir mūsų kultūrą.
Didžiąją savo gyvenimo dalį (maždaug 75 metus) P. Razmukas praleido lietuvių kultūros šventovėje – visuomenės veikėjo, inžinieriaus Petro Vileišio 1906 m. pastatytuose rūmuose. Nuo 1932 m. čia veikė Lietuvių mokslo draugija, Vilniaus lietuvių komitetas, „Ryto“ draugija, vadovavusi Vilniaus krašto lietuvių švietimui. Šiuose rūmuose P. Razmukas gyveno, džiaugėsi ir kentėjo, šalo, dėl lietuvybės persekiojamos okupacinės Lenkijos ir Vokietijos valdžios. 1940 m. rugpjūtį jis oficialiai buvo paskirtas rūmų bei jų turto saugotoju ir per karą sugebėjo juos išgelbėti.
1988 m. P. Razmukas dalyvavo atkuriant „Vilnijos“ draugiją, kuri tęsia Vileišių rūmuose veikusią lietuvių draugijų darbą. Už nuopelnus Lietuvos valstybei ir kultūrai 1994 m. jis apdovanotas „Vilniaus garso“ premija, 1995 m. vasario 16 d. kartu su kitais senaisiais vilniečiais – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu. Tais metais buvo sudaryta valstybinė komisija Vilniaus ir dalies jo krašto 55-osioms grįžimo metinėms paminėti. Paminint šios sukakties 60-metį, P. Razmukas tada padarė pranešimą Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingame posėdyje.
Pranas Razmukas mirė Vilniaus grįžimo Lietuvai išvakarėse 2002-10-27 d. Palaidotas artimose Saulės kapinėse.
Nuotraukoje: Hum. m. dr. K. Garšva
Komentarai
Naujienos
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
-
Moterys raginamos aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje
-
Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų
-
Baltarusijos jaunimas sulauks paramos ne tik bakalauro, bet ir magistro studijoms Lietuvoje
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
Lietuva
-
In memoriam. Monsinjoras Vytautas Kazys Sudavičius (1943–1974–2020–2021)
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
-
Moterys raginamos aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
In memoriam. Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris dimisijos majoras Vaclovas Jazerskas (1949-2021)
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
-
Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų
-
Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose