Prancūzų istoriko knygoje: ir apie lietuvių disidentę
Autorius: Voruta Data: 2018-06-04 , 14:03 Spausdinti

S. Nijolė Sadūnaitė ir mons. Alfonsas Svarinskas Vatikano radijuje 1989 m. (G. Aleknonio nuotr.)
www.vaticannews.va/lt
Viena iš paskutinių Diddier Rance knygų taip pat yra skirta vienuolikai katalikų – išpažinėjų – Rytų Europoje, kurie išgyveno vieną iš baisiausių persekiojimų.
Prancūzas Didier Rance yra gerai žinomas 20 amžiaus krikščionybės istorikas. Tačiau tai ne vienintelis jo pašaukimas. Kaip pasakoja jis pats 2017 metų interviu britų interneto portalui „Churchtimes“, potraukį istorijai jis pajuto anksti, baigė istorijas studijas, tačiau 1973 lankydamasis Kaire, Egipte, matydamas gatvėse gyvenančias šeimas, be galo skurdžias, pagalvojo, kad daktaro disertacija gali palaukti. Didžiulės Afrikos teritorijos tuo metu kentėjo nuo baisios sausros, Didier Rance įsiliejo į tarptautinių organizacijų, kaip kad UNICEF, humanitarinį dabą.
Šis kelias, anot istoriko, jį, gimusį katalikiškoje šeimoje, tačiau ilgą laiką save vadinusiu „agnostiku“, vėl sugrąžino prie tikėjimo. „Būti krikščioniu nereiškia laimėti nenusipelnytą premiją gyvenimo loterijoje, tačiau atsiraitoti rankoves, tapti Jėzaus bendradarbiu, kad padėtum visiems laimėti tokią premiją“, sakė Rance, 1980 metais pradėjęs darbuotis tarptautinėje katalikiškoje humanitarinėje organizacijoje „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“. Po eilės darbo metų jis tampo šios organizacijos direktoriumi Prancūzijoje. Sukūręs šeimą, sulaukęs trijų vaikų, taip pat buvo įšventintas vedusiu diakonu ir įstojo į pranciškonų tretininkus.
Darbas „Pagalbos kenčiančiai Bažnyčiai“ organizacijoje vėl atvėrė akis, leisdamas pamatyti ne vien poreikius, bet ir persekiojimą. Vos po kelių mėnesių, prisimena Dideir Rance, nuo jo darbo pradžios Čekoslovakijoje vietinis saugumas „pasirūpino“ vieno vienuolio mirtimi. Prancūzijoje tai beveik niekam nerūpėjo. Taip jis pradėjo kaupti žinias apie krikščionis kankinius, tikėjimo išpažinėjus, apie anksčiau ar esamuoju laiku vykstančius dalykus, ypač rytų Europoje, bet taip pat ir kitur. Ir taip, po daugelio metų darbo humanitarinėje srityje, vėl pabudo istoriko pašaukimas.
Šiuo metu jau du tuzinus knygų ir apybraižų, daugybę mažesnės apimties straipsnių išleidęs Didier Rance neslepia, kad jam labiausiai patinkantis istorijos rašymo būdas yra biografinis, pasakojant ją per konkretaus žmogaus gyvenimą, pasirinkimus, patyrimus. Tai nėra kokia naujovė: vienas iš didžiausių prancūzų istorikų Jacques Le Gof savo akademinės karjeros pabaigą taip pat skyrė biografijoms.
Viena iš paskutinių Diddier Rance knygų taip pat yra skirta vienuolikai katalikų – išpažinėjų – Rytų Europoje, kurie išgyveno vieną iš baisiausių ir sistemiškiausių krikščionybės persekiojimų. Kai kurie vardai yra žinomi: po sovietinės eros pabaigos jie buvo pripažinti savo tautos herojais, kai kas tapo vyskupu ir net kardinolu. Kitų narsa buvo ir yra žinomi tik mažam ratui.
Istorikas knygoje „Didysis išbandymas. Rytų Europa ir tikėjimo liudytojai persekiojimuose“ mini 40 metų kalintą albaną jėzuitą Antoną Luli, tris kartus mirtį nuteistą baltarusių kunigą Kazimierą Swiateką, daug vargo išgyvenusį bulgarų kunigą Gavrilą Belovejdovą, seserį Nijolę Sadūnaitę iš Lietuvos, rumuną Aleksandrą Todea ir kitus. (RK / Osservatore Romano).
Komentarai
Naujienos
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
Lietuva
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
EVA ir Norvegijos institucijos išsakė nuomonę dėl netrukus po vakcinacijos ištikusių mirčių
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Vatikano radijo lietuvių programai – 80 metų
~ Naujienos, Religija, Vatikanas
2020-11-28, 11:35
-
Prieš dvidešimt septynerius metus Lietuvoje nusileido Šventojo Tėvo lėktuvas
~ Lietuva, Vatikanas
2020-09-15, 07:34
-
Pristatoma paroda, leisianti naujai pažvelgti į popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje
~ Lietuva, Vatikanas
2020-08-26, 16:08
-
Lietuvių koplyčiai Vatikane 50 metų
~ Naujienos, Religija, Vatikanas
2020-07-07, 18:37
-
Popiežius Pranciškus šį trečiadienį, kovo 25 d., 13.00 val. Lietuvos laiku, kviečia bent vieną kartą sukalbėti „Tėve mūsų“ maldą už koronaviruso paveiktą žmoniją
~ Naujienos, Vatikanas
2020-03-23, 14:53