Pranciškus Turine: popiežiaus grįžimas į tėvoniją

Autorius: Data: 2015-04-21, 15:35 Spausdinti

Buvęs valstybės sekretorius lydės Popiežių pastoracinėje kelionėje į Turiną birželio 21-22 dienomis. Salezietis kardinolas Tarcisio Bertone su popiežiaus Pranciškaus seneliais iš tėvo pusės yra kraštiečiai, kilę iš Pjemonto regiono Italijos šiaurės vakaruose. Popiežius Pjemonto sostinėje Turine pagerbs saleziečių steigėją šv. Joną Bosko, jo gimimo 200 metų jubiliejaus proga, melsis prie Turino drobulės, Kristaus kančios ikonos, kuri saugojama katedros koplyčioje, lankys Turino metropolijos katalikų ir Italijos evangelikų bendruomenes. Turino drobulės išstatymas, truksiantis du mėnesius, įvyks jau šį sekmadienį, balandžio 19 d.

Popiežius Pranciškus jau ne kartą yra paminėjęs savo pjemontietišką kilmę, grįždamas lėktuvu iš vienos užsienio kelionės, popiežius sakė labai norįs ten nuvykti. „Tame regione daug artimųjų“ pasakė Pranciškus. Turine leidžiamas italų dienraštis „La Stampa“ neseniai papasakojo apie Šventojo Tėvo Pranciškaus senelius iš tėvo pusės, iš Pjemonto kilusius solidžių šaknų katalikus. Popiežiaus tėvas ir močiutė buvo aktyvūs Katalikų akcijos veikėjai Italijoje, paskui išemigravo į Argentiną. Bergoglio šeima kilusi iš paprastų valstiečių. Gyveno Asti municipaliteto Briccio Marmorito vietovėje. Popiežiaus senelis Jonas (Giovanni Bergoglio) ir senelė Rožė (Rosa Vassallo iš Piana Crixia) susituokė ir susilaukė 1908 metais gimusio pirmagimio sūnaus Marijaus (Mario), būsimojo popiežiaus tėvo. Tėvai dirbo maisto prekių parduotuvėje. Paskui šeima išvyko į Argentiną 1929 metais Jono brolio kviečiama įsidarbinti šeimos bendrovėje Parana mieste. Seneliai su popiežius tėvu išplaukė į Argentiną iš Genujos uosto laivu „Giulio Cesare“. Laimingai atkeliavo į Buenos Aires. Žadėjo plaukti kitu laivu, jau turėjo jam bilietus. Tas laivas nuskendo; Bergoglio šeima stebuklingai išsigelbėjo. Argentinoje, popiežiaus tėvas susipažino su itale migrante iš Livorno, Regina Maria Sivori, jiedu sukūrė šeimą, įsikūrė Argentinos sostinės italų kvartale, tėvas įsidarbino Argentinos geležinkeliuose.

Jonas Bosko: misija su jaunimu ir jaunimui

Iš Turino kilusi Saleziečių šeima šiemet mini savo steigėjo, jaunimo ugdytojo šv. Jono Bosko gimimo dušimtąsias metines. Jubiliejaus tema „Jonas Bosko: misija su jaunimu ir jaunimui“.

Don Bosko šventumas susijęs su jo socialine veikla devynioliktame šimtmetyje ugdant skurstančius ir šeimų apleistus vaikus. Su bendraminčiais, kurių skaičius nuolat augo ir tebeauga, Don Bosko suteikė vaikams ir jaunimui galimybę nemokamai įgyti amatą, arba profesiją, pasirengti gyvenimui ir į jį išeiti visaverčiais visuomenės nariais, sąmoningais ir aktyviais katalikais. Dušimtosios metinės yra proga ne tiek didžiojo socialinio šventojo darbams atminti, kiek iš naujo paskleisti tą dvasią, kuri pakeitė Don Bosko gyvenamo laikmečio tikrovę.

Žinia apie popiežiaus Pranciškaus atvykimą į Turiną ypatingai nudžiugino saleziečių šeimą, nes popiežiui labai artimas saleziečių dvasingumas. Popiežiaus Pranciškaus dvasinio gyvenimo pagrindus paauglystėje nemaža dalimi suformavo būtent saleziečiai. Apie tai pats popiežius pasipasakojo dar prieš tapdamas vyskupu. T. Jorge Mario Bergoglio 1990 metais laiške žinomam Argentinos istorikui ir saleziečiui Cayetano Bruno atskleidė ne vieną ryškų salezietišką bruožą savo gyvenime. 1936 metų Kalėdų dieną jį pakrikštijo salezietis kunigas ir šeimos bičiulis Enrique Pozzoli. Be to, iš Italijos kilęs kunigas prisidėjo ugdant Jorge Mario dvasingumą. Paskui, trylikametis Jorge Mario lankė Buenos Airių saleziečių kolegiją Wilfrid Barón de los Santos Ángeles a Ramos Mejía. Popiežius laiške prisipažino, kad salezietiškoji katalikiška kultūra jį parengė visam gyvenimui. Bergoglio laiške istorikui be to parašė, kad dar vėliau susilaukė priekaištų, kad jo diegiamas apaštalavimo būdas neatitinka jėzuitų dvasios, esą jis ją „susalezietino“: „Kaltina, kad esu pro-salezietiškas jėzuitas“, – anuomet laiške parašė t. Bergoglio.

Popiežius Pranciškus lankysis Turine kai vyks miesto įžymybės ekspozicija: Turino drobulė bus išstatyta lankymui nuo balandžio 19 d. iki birželio 24 d.

Šiemet rengiamas išstatymas bus trečiasis viešas šiame šimtmetyje. Praėjusiame šimtmetyje viešų išstatymų buvo keturi: 1900-aisias, 1933-asiais, 1978-aisiais ir 1998-aisiasi. Popiežius Pranciškus pagerbs drobulę savo pirmtakų šv. Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI pavyzdžiu.

Drobulės lankymas bus nemokamas, nes tai bus dvasinis ir religinis įvykis. Visas išstatymo ir tam tikslui reikalingos infrastruktūros kūrimo išlaidas padengia įvairūs sponsoriai. Tačiau norintieji aplankyti drobulę turės iš anksto užsiregistruoti išstatymui skirtame interneto portale. Išankstinė registracija padės reguliuoti lankytojų srautus, kad nereikėtų ilgai laukti eilėje prie Turino katedros.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas Drobulę norintiems aplankyti ligoniams. Jiems patarnaus savanoriai, turintys ligonių lydėjimo į Lurdą patirtį. Taip pat bus numatytos ligoniams skirtos pamaldos Turino katedroje. Drobulės išstatymo laikotarpiu bus sudarytos sąlygos keletu kalbų atlikti išpažintį. Palaikyti tvarkai ir patarnauti piligrimams bus mobilizuota apie 3,5 tūkst. savanorių. (Vatikano radijas)

Religija , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra