1908-09-08–2002-10-27
Spalio 27 d., Vilniaus grįžimo Lietuvai išvakarėse, mirė Lietuvių mokslo draugijos bendraamžis ir narys, “Vilnijos” draugijos ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės narys Pranas Razmukas. Pašarvotas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, kurio buvo geroji dvasia. Po mišių Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje palaidotas artimose Saulės kapinėse.
Pranas Razmukas gimė 1908 m. rugsėjo 8 d. Vilniuje. Jo tėvas Juozas Razmukas buvo kilęs iš Nočios parapijos, motina – Sofija Vilytė – nuo Rokiškio. Tėvas dirbo geležinkelininku, buvo išsilavinęs, turėjo biblioteką, mėgo griežti smuiku ir turėjo sūnui didelę įtaką.
Pranas Razmukas nuo devynerių metų pradėjo mokytis pradžios mokykloje Nepriklausomoje Lietuvoje – Kaišiadoryse. 1925 m. įstojo į Lietuvių mokytojų seminariją Vilniuje. 1927 m. Lenkijos okupaciniam režimui ją uždarius, mokslus turėjo baigti lenkiškoje Vilniaus mokytojų seminarijoje 1929 m.
Dar besimokydamas ėmė lankytis Lietuvių mokslo draugijos bibliotekoje, talkindavo draugijos pirmininkui dr. J.Basanavičiui. Nuo 1927 iki 1933 m. Pranas Razmukas dirbo Lietuvių mokslo draugijos bibliotekininku, nuo 1933 m. balandžio 1 d. iki 1939 m. vyresniuoju bibliotekininku, o nuo 1939 m. lapkričio 1 d. iki Lietuvių mokslo draugijos uždarymo 1940 m. – bibliotekos vedėju, nuo 1945 m. Lietuvių kalbos ir literatūros, nuo 1992 m. – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekininku. P.Razmukas tvarkė ir pildė paveldėtą Lietuvių mokslo draugijos turtą, lydėjo ekskursijas, žavėjosi tautos patriarchu Jonu Basanavičiumi, saugojo jo atminimą ir mūsų kultūrą.
Didžiąją savo gyvenimo dalį (maždaug 75 metus) P.Razmukas praleido lietuvių kultūros šventovėje – visuomenės veikėjo, inžinieriaus Petro Vileišio 1906 m. pastatytuose rūmuose. Nuo 1932 m. čia veikė Lietuvių mokslo draugija, Vilniaus lietuvių komitetas, “Ryto” draugija, vadovavusi Vilniaus krašto lietuvių švietimui. Šiuose rūmuose P.Razmukas gyveno, džiaugėsi ir kentėjo, šalo, dėl lietuvybės persekiojamos okupacinės Lenkijos ir Vokietijos valdžios. 1940 m. rugpjūtį jis oficialiai buvo paskirtas rūmų bei jų turto saugotoju ir per karą sugebėjo juos išgelbėti.
1988 m. P.Razmukas dalyvavo atkuriant “Vilnijos” draugiją, kuri tęsia Vileišių rūmuose veikusių lietuvių draugijų darbą. Už nuopelnus Lietuvos valstybei ir kultūrai 1994 m. jis apdovanotas “Vilniaus garso” premija, 1995 m. vasario 16 d. kartu su kitais senaisiais vilniečiais – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu. Tais metais buvo sudaryta valstybinė komisija Vilniaus ir dalies jo krašto 55-osioms grįžimo metinėms paminėti. Paminint šios sukakties 60-metį, P.Razmukas darė pranešimą Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingame posėdyje.
“Vilnijos“ draugija,“Vorutos” laikraščio redakcija