Pranas Eimutis žuvo gindamas JAV misiją

Autorius: Data: 2014-03-20, 12:14 Spausdinti

Stasys Ignatavičius, Gintautas Tamulaitis, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės šauliai

Šiemet sukanka 95 metai, kai 1919 metų kovo 18 dieną, saugodamas Amerikos maitinimo komisiją, žuvo Kauno komendantūros mokomosios komandos kareivis Pranas Eimutis.

Pranas Eimutis gimė 1897 metais Rajunciškių kaime, Ariogalos valsčiuje, Kėdainių apskrityje, mažažemių valstiečių šeimoje. Prasidėjus Pirmąjam pasauliniam karui ir vokiečių kariuomenei artėjant prie Lietuvos, drauge su daugeliu lietuvių pabėgėlių Rusijos gilumoje atsidūrė ir Pranas Eimutis. Buvo mobilizuotas į rusų kariuomenę. 1917 m. Maskvoje baigė karo vairuotojų mokyklą ir buvo pasiųstas į frontą.

Rusijoje įvykus bolševikinei revoliucijai ir bolševikams užgrobus valdžią, kariuomenėje kilo suirutė, kareiviai palikdavo dalinius ir jungėsi prie bolševikų būrių. 1918 m. vasario 16 dieną Lietuvos Tarybai paskelbus Nepriklausomybės Aktą, daugelis lietuvių ėmė grįžti į Tėvynę. Į griuvėsiais nuklotą, nualintą ir apiplėštą Lietuvą sugrįžo ir Pranas Eimutis. Esant Tėvynei pavojuje ir iš visų pusių smaugiant priešams, nebenurimo Pranas namuose ir 1919 m. sausio 11 dieną savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Čia jis buvo paskirtas į Kauno komendantūros mokomąją komandą.

Tačiau neilgos buvo jo garbingos dienos mūsų kariuomenės eilėse. Lietuvai kuriant savo nepriklausomą valstybę, pradėjo lankytis Tautų Santarvės misijos. Pirmiausia į Lietuvą atvyko Amerikos maitinimo komisija, kuri apsistojo „Metropolio“ viešbutyje Kaune. Jiems saugoti buvo pastatyta Kauno komendantūros mokomosios komandos kareivių garbės sargyba.

1919 m. kovo 18 dienos rytą, saugoti viešbučio į sargybą su dar vienu mokomosios komandos kareiviu stojo Pranas Eimutis. Apie 15 val. į viešbutį mėgino įsibrauti feldfebelio vadovaujamas vokiečių patrulis. Lietuvių kariai pastojo jiems kelią. Įvyko susistumdymas. Tuomet vokiečių feldfebelis išsitraukė pistoletą ir šovė į Praną Eimutį, kuris iš karto buvo nukautas vietoje. Kitą lietuvį vokiečiai nuginklavo ir norėjo nuvesti į „Kriminal Abteilungą“.

Žinia, kad vokiečiai užpuolė „Metropolio“ viešbutyje įsikūrusią amerikiečių misiją ir nukovė vieną mūsų sargybinį, greitai pasiekė komendantūrą. Tuomet keli komendantūros karininkai nubėgo į kareivines (bebėgdami link kareivinių, išlaisvino sargybinį, kurį I. Kanto gatve vokiečių sargybinis vedė į „Kriminal Abteilungo“ įstaigą). Kareivinėse paėmę apie 40 mokomosios komandos kareivių ir kulkosvaidžių komandos būrį su dviem lengvaisiais kulkosvaidžiais, bėgte bėgo link „Metropolio“. Šalia Vasario – 16 osios gatvės lietuviai pamatė, kad prie „Metropolio“ prisirinkę keli šimtai vokiečių kareivių. Tada lietuviai išsiskleidė skersai visą Laisvės alėją ir grandine pribėgę prie „Metropolio“, stengėsi apsupti visus vokiečius, kad nepasislėptų žudikai. Tuo pačiu prie viešbučio atbėgo ir kitos komendantūros dalys. Taigi gatvės prie „Metropolio“ buvo užimtos mūsų kariuomenės dalių. Lietuvos kariai buvo nusiteikę, jei vokiečiai priešinsis – kulkosvaidžių ir šautuvų ugnimi vokiečius „nušluoti“ nuo kelio.

Prie „Metropolio“ lietuvių karininkams nurodė Prano Eimučio žudytojus: vieną feldfebelį ir eilinį kareivį, kuriuos vokiečių „Soldatenreto“ nariai rengėsi kažkur išgabenti. Lietuviai pareikalavo juos išduoti, tačiau kai kurie „Soldatenreto“ nariai tam priešinosi, bet mokomosios komandos kareiviai būdami labai įniršę dėl savo draugo žūties, „pavaišino“ vokiečius šautuvų buožėmis, o žudikus apsupę nuvedė į komendantūrą. Pasigirdo susirinkusių prie „Metropolio“ vokiečių kareivių šauksmai: „Kameraden zum Kampf‘. Machinengewehr heraus“ (Draugai į kovą. Kulkosvaidžius lauk). Bet vokiečių kareiviai mūsų komendantūros dalių buvo išsklaidyti, o prie „Metropolio“ buvo pastatyta sargyba.

Po šio įvykio nedaug trūko, kad būtų įvykęs vokiečių ir lietuvių kareivių susišaudymas, bet įsikišus mūsų karo vadovybei ir vokiečių general-komandos pastangomis, išvengta didesnio kraujo praliejimo.

Pranas Eimutis buvo iškilmingai palaidotas Kaune, buvusiose Karių kapinėse (Vytauto pr.), o šiąs kapines 1959 m. likvidavus, perlaidotas Kauno Eigulių kapinėse.

Už drąsą ir pasiaukojimą kareivis Pranas Eimutis po mirties buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu.

Gaudžiant Atgimimo varpui ir atstačius Lietuvos valstybingumą, prisimintas ir jauno Lietuvos kario Prano Eimučio žygdarbis. Vytauto Didžiojo karo muziejaus vadovų pastangomis 1990 m. kovo 18 d. pažymint Prano Eimučio 71 – ąsias žūties metines, ant „Metropolio“ pastato sienos buvo atidengta paminklinė lenta. Atidengus lentą, apie Praną Eimutį ir jo žūties aplinkybes papasakojo atminties lentos atidengimo iniciatorius Vytauto Didžiojo karo muziejaus skyriaus vedėjas Arvydas Pociūnas (dabar ir Lietuvos šaulių sąjungos valdybos narys). Lentą atidengė tuometinis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno skyriaus saugos būrių (žaliaraiščių) koordinatorius Virginijus Vilkelis (vėliau tapo pirmuoju Kauno miesto kariniu komendantu, dabar tarnauja Krašto apsaugos ministerijos II-ajame departamente) ir tuometinis Lietuvos šaulių sąjungos atsakingas sekretorius Stasys Ignatavičius.

Literatūra:

1. Lietuviškoji enciklopedija/Bostonas/1963 m.

2. Žurnalas/Kardas/1991 m./Nr.3.

3. Dobkevičius, Kazimieras. Įamžintas Lietuvos kario žygdarbis. – Iliustr. // XXI amžius. – 2009, kovo 25, p. 1, 8.

4. Skučaitė, Virginija. Pirmoji Lietuvos armijos auka. – Iliustr. // Kauno diena. – 2009, kovo 27, p. 24.

Kariuomenė , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra