Praeitis byloja ateičiai – naujas kraštotyrinis literatūrinis maršrutas „Gimtinės laisvei pasišventę“

Autorius: Data: 2019-06-04 , 09:48 Spausdinti

Praeitis byloja ateičiai – naujas kraštotyrinis literatūrinis maršrutas „Gimtinės laisvei pasišventę“

Partizanų žūties vieta, Leliškiai. Nuotraukos iš Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos archyvų

Liuda PRUNSKIENĖ, Biržų Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė, www.voruta.lt

Gegužės 19 dieną startavo naujas kraštotyrinis literatūrinis maršrutas „Gimtinės laisvei pasišventę“, kurį organizuoja Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka. 93 kilometrų maršrutu, kepinant negailestingai saulei, bet maloniai čiulbant paukščiams ir kvepiant žydinčiai žemei, važiavo patys ištvermingiausieji – jaunieji šauliai, vadovaujami vado Vidučio Šeško ir vyresniosios kartos atstovai, saugantys pagarbą krašto istorijai.

M. Indriliūno tėviškė

Ši diena pasirinkta ne šiaip sau. Kadangi šios kelionės herojai – kariškiai, partizanai, Lietuvos valstybės kūrėjai, tad tinkamiausias metas juos minėti – Partizanų pagerbimo, Kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Dar nuo tarpukario Lietuvos laikų ši diena tradiciškai yra švenčiama trečiąjį gegužės sekmadienį. 2019-ieji LR Seimo yra paskelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais. Eilė mūsų kraštiečių saugojo Lietuvos Nepriklausomybę pasiaukojančiu darbu, kūrybiniu žodžiu ir ginklu. Atėjo laikas juos prisiminti, gerbti, minėti.

Kalba prof. O. Voverienė

Todėl bibliotekoje sukaupta informacija „išėjo“ į žmones. Kelionės metu buvo aplankytas kunigo, tautosakininko, savitų Biržų krašto dainų rinkėjo, vertėjo, rašytojo Adolfo Sabaliausko – Žalios Rūtos kapas Mieleišiuose. Čia bibliotekininkas Evaldas Timukas apžvelgė šio iškilaus kraštiečio gyvenimą ir kūrybą, buvo uždegta atminimo žvakutė. Pasidžiaugta, kad ir Adolfas Sabaliauskas yra prisidėjęs prie Biržų krašto sutartinių, šiais metais įtrauktų į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, išsaugojimo. Beje, Adolfas Sabaliauskas,  buvęs Nepriklausomos Lietuvos vyriausiasis karo kapelionas, – artimas giminaitis generolo leitenanto Kazio Ladigos žmonai Stefanijai. Gretimame Iškonių kaime buvo stabtelėta prie paminklinio akmens, žyminčio generolo leitenanto Kazio Ladigos, kurio 125-ąsias gimimo metines minime, gimtąją sodybą. Čia kelionės organizatorė ir vadovė Liuda Prunskienė papasakojo apie Kazio Ladigos jaunystės ir mokslo metų veiklą, apie karo tarnybos svarbiausius momentus, apie pažintį su būsima žmona Stefanija Paliulyte iš Vabalninko. Šie du Lietuvai nusipelnę žmonės, verti pačios šviesiausios mūsų atminties.

Kalba J. Ladigaitė-Ardžiūnienė

Pravažiuojant Vaitkūnų kaimą, buvo prisimintas evangelikų reformatų kunigas, visuomenės veikėjas Povilas Jakubėnas. Jis – vienas iš Biržų aukštesniosios pradžios mokyklos ir Biržų spaustuvės steigėjų, slaptos draugijos „Apaščios ir Nemunėlio susivienijimas“ steigėjas bei aktyvus dalyvis, knygnešys, publicistas. Ar griūvanti jo gimtoji sodyba byloja apie menkėjančią mūsų atmintį, ar apie kintančias vertybes? Zizonių kaime, prie ženklo žyminčio valstybės kūrėjo Ernesto Galvanausko gimtosios sodybos vietą, kelionės dalyviai išgirdo šio žymaus žmogaus šeimos ir jo paties gyvenimo, veiklos istoriją. Buvo prisiminti jo nuopelnai gimtajam kraštui, jo kova dėl etnografinių Lietuvos sienų. Labai gražiai Ernesto Galvanausko atminimas įamžintas Klaipėdoje, Šiauliuose, Čypėnuose.

Iškonyse

Biržiečiams apie tai galime tik papasakoti. Visada labai gera atvykti į Gataučius, o žydint pievoms ir darželiams – ypač. Ta autentiška aplinka, tų namų nesudarkyta aura padeda kiekvienam iš mūsų kur kas geriau pajausti poeto, kritiko, vertėjo, partizano savanorio Mamerto Indriliūno gyvenimo siekius ir tragišką likimą. Artėjant „Tragiškosios poetų kartos“ nario šimtmečiui, tikrai turėjome ką prisiminti, o dabartiniai sodybos šeimininkai – parodyti, liudijant itin gabaus kraštiečio gyvenimą.  Vabalninkas keliauninkus pasitiko rimstantis, jau po šventų sekmadienio mišių, kaip kažkada, kai gausi, darni ir pamaldi knygnešio Tomo Paliulio šeima sugrįždavo iš bažnyčios į savo didžiulius namus. Šių namų vietą, išlikusius tik rūsį, šulinį ir obelų sodą parodė, apie Stefanijos Paliulytės-Ladigienės tėvų šeimą, jos gyvenimo kelią papasakojo šių dienų Vabalninko šviesuolis Algirdas Garbauskas. Vabalninkas – karališkas sodžius, turtingas karališkos prigimties žmonėmis. Ekskursantų kelias pro Guodžių pamiškę vingiavo Pasvalio rajono link. Ties kiekvienu beržynėliu dairėmės kurgi tas „Mirties griovys“, kuriame žuvo Biržų ir Pasvalio krašto jauni vyrai iki paskutinio atodūsio nepraradę vilties apginti Lietuvos Nepriklausomybę. Istorinės atminties vieta – paminklas Leliškių mūšyje žuvusiems. Čia žuvo literatūros mokslo žmogus Mamertas Indriliūnas ir jo brolis Jonas, kaip ir kiti 23 partizanai.

Gulbinėnų dvaro rūmai

Visų jų atminimui jaunieji šauliai uždegė žvakutę, atidavė pagarbą… tik gegužio vėjas šlamėjo vešlioje žolėje ir vėliavoje, tik skambėjo poeto Mykolo Karčiausko eilėraščio „Ar paguos dar Guodžių giria“ posmai. O poeto tėviškė – už keleto šimtų metrų Žvirgždėje. Klausantis Gulbinėnų dvaro istorijos, prisimenant Stefanijos ir Kazio Ladigų pastangas šį atokų kaimą paversti pavyzdingu ūkiu ir kultūros centru, vingiuotas kelias atvedė į pačius Gulbinėnus. O čia ekskursijos dalyvius pasitiko… Biržų jaunųjų „Blėkvario“ (vad. Pranas Dapšauskas) muzikantų melodijos ir svetingos Gulbinėnų bendruomenės šeimininkės, vadovaujamos bendruomenės pirmininkės Danutės Maslauskienės. Taip prasidėjo „Kaimynų vienybės šventė“, suplanuota dar pernai vasarą. Kartais visai nesvarbu, kad svarbūs žmones neįvertina ne taip svarbių žmonių siekių švęsti Lietuvos Nepriklausomybę ir pagerbti žmones, savo gyvenimus tam paaukojusius. Nuostabus dalykas – bendradarbiavimas, partnerystė, žiūrėjimas ta pačia kryptimi, o svarbiausia tos pačios vertybės.

Ginklų paroda

Tada, tai kas neįmanoma – virsta gražia švente. Prisiminti Kazio ir Stefanijos Ladigų indėlio, saugant ir puoselėjant lietuvybę, atvyko Vilniaus VU profesorė Ona Voverienė. Apie senelio generolo Kazio Ladigos sunkią lemtį, sudėtingas kovas ir šių dienų Ladigų giminės vyrų indėlį atkuriant Nepriklausomą Lietuvą, kalbėjo Linas Ladiga. Apie pareigą Tėvynei ir pareigos prasmę samprotavo, asmenine patirtimi dalinosi Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Biržų poskyrio štabo seržantas Donatas Voveris. Smagu, kad su visais kartu šventėje dalyvavo Stefanijos ir Kazimiero Ladigų jaunausioji dukra Joana Ladigaitė-Ardžiūnienė, kurią sužavėjo Mamerto Indriliūno dukterėčios Ritos Venskūnienės eilės. Ritos eilės, lyg perlų karoliukai papuošė alternatyvaus folkloro grupės „Navija“ (vad. Rūta Misevičė) koncertą. Puikus derinys, kuris patiko visiems. Ačiū jiems už tai! Ačiū kolegei Rimai Mačiukienei, Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Gulbinėnų filialo bibliotekininkei, už parengtą parodą. Ačiū Ladigų giminei už galimybę pilnai apžiūrėti dvaro rūmus ir pirmiesiems „sutikti“ ką tik atvežtą generolo Kazio Ladigos biustą, kurio autorius – vaikaitis Kunotas Ladiga.  Jaunimas ir netgi suaugę vyrai įdomiai laiką leido apžiūrėdami Pasvalio savanorių kuopos parengtą ginklų parodą ar dalyvaudami karinėse estafetėse.Malonu, kad šventę nuo pradžios iki galo pagarbiai stebėjo LR Seimo narys Antanas Matulas, domėjosi kokias įžymias asmenybes dar ketiname paminėti. O įžymių kraštiečių bendrų Biržams ir Pasvaliui tikrai dar yra, artėja jų šimtmečiai ir mes juos minėsime. Sąmoningai niekam neteikėme kvietimų, tiesiog norėjosi, kad šioje šventėje ir šioje ekskursijoje dalyvautų tie žmonės, kuriems tai tikrai rūpi.

D. Voveris, O. Voverienė, L. Ladiga, J. Ardžiūnienė, L. Prunskienė

Ekskursija baigėsi Gerkiškių kalnelyje, kur ilsisi Lietuvos partizanų, Leliškių mūšio dalyvių ir kitų kovotojų už Lietuvos Nepriklausomybę palaikai. Tegul jų atminimą šildo Biržų jaunųjų šaulių atiduota pagarba ir žvakutės liepsnelė. Vyresnieji ekskursijos dalyviai čia prisiminė kaip jų jaunystės laikais tokie kapeliai buvo pasmerkti užmarščiai… Kokia laimė, kad mūsų laikas vėl teka Nepriklausomoje Lietuvoje. Dažnai priimame tai kaip duotybę, net nesusimąstydami, kad kiti sukūrė mums dabartį ir kad mes savo būtimi kuriame ateitį.

Naujienos Renginiai Rezistencija , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra