Pradėti 1949 m. partizanų vadų suvažiavimo vietos tyrinėjimai

Iš keturių Lietuvos universitetų studentų suburta ekspedicija, vadovaujama archeologų Gedimino Petrausko ir dr. Vykinto Vaitkevičiaus, pradėjo visapusiškus partizanų vadų suvažiavimo vietos tyrinėjimus. 1949 m. vasario 10 dieną istorinis suvažiavimas prasidėjo Balandiškio viensėdyje (Radviliškio r.), Stanislovo ir Elžbietos Sajų gyvenamame name.

Čia buvo įkurtas Lietuvos partizanus suvienijęs Lietuvos Laisvės kovos sąjūdis, jo vadovu išrinktas Jonas Žemaitis-Vytautas. Neilgai trukus aštuoni partizanų vadai persikėlė į bunkerį Minaičių kaime, Stanislovo ir Antaninos Miknių sodyboje, kur vasario 16-ąją pasirašė vieną iš trijų svarbiausių XX amžiaus Lietuvos valstybingumo dokumentų.

Sajų sodybos tyrinėtojai nuo griuvenų jau išvalė didžiąją prieš du dešimtmečius apleisto gyvenamo namo dalį – iki šiol nei vienas Lietuvos kaime esantis, istorinę vertę turintis medinis pastatas nebuvo tyrinėjamas archeologų. Su didžiausiu atidumu čia fiksuojami pastato konstrukcijų elementai, renkamos interjero detalės, sodybos šeimininkų buities daiktai – viskas, kas gali suteikti nors dalelę informacijos apie šeimą, ištikimai rėmusią partizanus ir vietą, kurioje vyko reikšmingiausi 1944–1953 m. pasipriešinimo sovietinei okupacijai įvykiai.

Tuo pačiu metu ekspedicijos dalyviai tyrinėja sunykusio Sajų sodybos ūkinio pastato vietą. Savo metu Stanislovas Sajus, laisvės kovų dalyviai Albertas Stoškus-Šviesiaplaukis ir Viktoras Šniuolis-Vitvytis tardomi teigė, kad partizanų bunkeris po Sajų daržine buvo įrengtas 1949 m. spalį, tai yra jau suvažiavimui pasibaigus. Partizanai lankė Sajus, žiemojo ir rengė susitikimus, gydėsi čia sužeidimus. Kurį laiką čia buvo rengiamas ir spausdinamas Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio laikraštis „Prie rymančio Rūpintojėlio“.

1952 m. spalio 17-ąją bunkeris Balandiškio viensėdyje buvo išaiškintas, sodybos šeimininkas kartu su dukra Genute suimtas ir nuteistas tremčiai į Sibirą, bet po kelių metų abu jie sėkmingai grįžo į namus ir ten gyveno. Nuo 1994 metų, kai mirė šeimos nesukūrusi Genutė, sodyba buvo apleista, įgriuvo stogas.

Kartu su archeologais Balandiškyje dirba architektūros tyrinėtojai, paveldosaugos specialistai, kruopščiai renkami liudijimai, faktai ir prisiminimai apie Sajų šeimą. Trimačiu skeneriu nuskenuotas Sajų gyvenamas namas tapo vienu iš nedaugelio Lietuvos paminklų, kuriems dokumentuoti pasitelktos naujausios informacinės technologijos ir metodai.

Balandiškio ekspediciją, suburtą Lietuvos Laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio, Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos, Šiaulių universiteto ir Šiaulių Aukuro klubo remia Kultūros rėmimo fondas, Kultūros paveldo departamentas, Europos parlameto narys Algirdas Saudargas ir privatūs rėmėjai. Prie sėkmingo tyrinėtojų darbo prisideda Radviliškio rajono savivaldybės administracija ir Pašušvio pagrindinė mokykla.

2012 metų rugsėjo 1 d. nuo 10 iki 16 valandos S. ir E. Sajų sodybos tyrinėtojai visus kviečia į atvirų durų dieną. Balandiškio viensėdį (N55 35 53,2 E23 35 14,5) patogiausia pasiekti keliu nuo Baisogalos, vedančiu pro Grinkiškį ir Pašušvį.

I. Mažeikienės nuotr.

Nuotraukoje: Archeologiniai partizanų vadų suvažiavimo vietos tyrinėjimai Balandiškyje