Pradeda veikti didžiausia pasaulyje lietuviškos muzikos įrašų platforma
Autorius: Voruta Data: 2014-11-06 , 16:21 Spausdinti
lrt.lt, Pakartot/Facebook.com nuotr.
Visa Lietuvos muzikos istorija – vienoje vietoje, nemokamai ir legaliai. Su tokia žinia startuoja didžiausia lietuviškos muzikos įrašų ir duomenų platforma – PAKARTOT. Kaip sako šios platformos kūrėjai, jau 15 metų veikiančios Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA atstovai, visą šalies muzikos istoriją dabar bus galima pakartoti vienu klavišo paspaudimu.
„Idėja sukurti platformą, kurioje būtų talpinami visi Lietuvos atlikėjų ir muzikos grupių kūriniai, gimė jau seniai. Ilgai ir kruopščiai dirbome ją įgyvendindami. Šiandien pagaliau turime autentišką skaitmeninių įrašų erdvę internete, kuri, tikime, dar kartą primins, kokia ilga, turtinga ir įdomi yra mūsų muzikos istorija“, – sako Agnė Masalskytė, AGATA vadovė.
Šiuo metu internetinėje muzikos įrašų ir duomenų platformoje patalpinta daugiau nei 56 tūkst. lietuviškos muzikos įrašų. Klausytojai gali rinktis iš daugiau nei 1,5 tūkst. Lietuvos muzikos atlikėjų ir grupių bei klausytis daugiau nei 4 tūkst. albumų, rašoma AGATA pranešime spaudai.
A. Masalskytė pasakoja, kad duomenų bazė neapsiriboja keliais žanrais. Šalia lietuvių liaudies dainų, džiazo, bliuzo, klasikinės muzikos galima klausytis lietuviško roko, metalo, elektronikos, pop muzikos ir dainuojamosios poezijos kūrinių. Įrašų daugėja, nes platforma nuolat pildoma.
Patys seniausi PAKARTOT įrašai siekia tarpukario Lietuvos laikus. Tai dvi 1931 metais lietuvių estrados pradininko Danieliaus Dolskio atliekamos dainos – „Aš myliu vasaros rugiagėles“ ir „Palangos jūroj“. Jos įrašytos kartu su legendinio Kauno restorano „Metropolis“ orkestru ir garsiu Lietuvos dirigentu bei pianistu Leiba Hofmekleriu.
„Šiai duomenų platformai tinka du žodžiai – nostalgija ir modernumas. Klausytojai ras dainų, kurių iš senų patefono plokštelių ar juostinių kasečių klausydavosi vaikystėje, paauglystėje ar jaunystėje. Dainų, kurios yra Lietuvos muzikos aukso fondas. Jie ras ir tai, kuo dabar gyvena lietuviškos muzikos scena, kas yra populiaru, skamba radijuje, televizijoje ir surenka pilnas koncertų sales“, – pasakoja A. Masalskytė.
Pasak jos, unikalioje svetainėje klausytojai galės kurti mėgstamiausių dainų grojaraščius ir jais dalintis. Muzikantams platforma suteiks galimybę ne tik būti išgirstiems, bet gauti už tai atlygį. Vertindama perklausų statistiką, AGATA turės galimybę tiksliai skaičiuoti ir skirstyti muzikantams dalį kompensacinio atlyginimo už muzikos atgaminimą asmeniniais tikslais. Vadinasi, už kiekvieną platformoje perklausytą dainą bus generuojamas atlygis jos atlikėjams bei įrašo gamintojams.
Internetinės svetainės kūrėjai pabrėžia, kad PAKARTOT siekia užkirsti kelią lietuviškos muzikos klausymui nelegaliais būdais.
„Internetas panašus į kelią, kuriame – lyg automobilių – daugybė kūrinių. Tačiau Lietuvoje kol kas neaišku, kas turėtų būti atsakingas už šio kelio priežiūrą. Legalumo jame – mažai. Siekiame, kad ieškant lietuviškos muzikos, PAKARTOT platforma šiame kelyje būtų patikimiausia stotelė“, – teigia A. Masalskytė.
Be muzikos įrašų, svetainėje talpinama ir informacija apie artimiausius lietuvių muzikos atlikėjų ir grupių pasirodymus, skelbiamos aktualios muzikos naujienos.
Didžiausia nemokama lietuviškos muzikos įrašų ir duomenų platforma pasaulyje PAKARTOT.
Komentarai
Naujienos
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
Lietuva
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Šventiniai Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020 m. Fotoreportažas
~ Uncategorized
2020-12-24, 18:18
-
Mokytoja N. Česnulevičienė: „Lietuva prasideda čia, kur esame mes...“
~ Uncategorized
2020-12-18, 14:36
-
Bus pažymėta Trakų žydų geto vieta
~ Uncategorized
2020-11-18, 15:49
-
Prieš 50 metų Romoje mirė diplomatas Stasys Girdvainis
~ Uncategorized
2020-06-21, 15:07