Popiežiškoji Lietuvių Šv. Kazimiero kolegija Romoje: prieš 60 metų ir dabar

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Šių metų spalio 24-25 dienomis Popiežiškoji Lietuvių Šv. Kazimiero kolegija Romoje mini 60-ies metų įkūrimo jubiliejų.
Apie Kolegijos praeitį ir nūdieną dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja kunigas Petras Šiurys, Lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos rektorius.

Kun. Petras Šiurys Romoje gyvena jau devynerius metus. Iš pradžių atvykęs kaip Popiežiškojo Laterano universiteto, Jono Pauliaus II Šeimos ir santuokos instituto licenciato studentas, vėliau studijavo doktoratą, po kelerių metų tapo kolegijos vicerektoriumi, prieš metus – kolegijos rektoriumi.
Lietuvių kunigų kolegijos Romoje įkūrimas
Lietuvių kunigų kolegiją Romoje įkurti privertė istorinės aplinkybės. Kunigas P. Šiurys pasakojo, kad idėja kurti lietuvių kolegiją Romoje 1909 m. kilo dviem lietuviams klierikams Jonui Riubai (Riaubai) ir Antanui Briškai. Studijuodami vienas Romoje, kitas JAV, abu turėjo glaustis kitų šalių kolegijose, o „juk būtų gera turėti savo kolegiją, nepriklausomą nei nuo lenkų, nei nuo rusų, nei nuo kitų“, – kalbėjosi jie. Nepamiršdamas šios idėjos prel. A. Briška rinko ir taupė pinigus, vildamasis ir laukdamas, kol Apvaizda duos ženklą.
1944 m., antrą kartą sovietams užimant Lietuvą, ryškėjo artėjanti grėsmė Lietuvos Bažnyčiai ir kraštui: smurtas, areštai, kalėjimai, trėmimai. Dalis vyskupų, kunigų bei seminaristų pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje, Eichšteto seminarijoje grupė klierikų tęsė Lietuvoje pradėtas studijas. 1945 m. pabaigoje lietuvių dvasiškių rūpesčiu 20 klierikų buvo pasiųsta į Romą, kuriems vadovavo prel. Ladas Tulaba, buvęs Vilniaus kunigų seminarijos rektorius. Lietuviai laikinai įsikūrė Pietų Amerikos kolegijoje, paskaitų klausė Grigaliaus universitete. Buvo imta ieškoti lėšų ir pastato kolegijai. Iš Amerikos atvykęs prel. A. Briška fundavo pastato Romoje, Casalmonferrato gatvėje, pirkimą. Nuo 1946 m. čia įsikūrė Lietuvių Šv. Kazimiero kolegija. Oficialiai kolegija pripažinta 1948 metais gegužės 1 d.
Kolegija – kaip lietuvybės židinys
Anot rektoriaus, galima išskirti du Kolegijos gyvavimo laikotarpius – nuo įkūrimo iki 1991 metų ir po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.
„Dabartinė kolegija buvo steigiama kaip kunigų seminarija visiems lietuviams kunigams, kurie negalėjo nuvykti į Lietuvą, todėl čia studentai atvykdavo iš viso pasaulio – Vakarų Europos, Australijos, Pietų Amerikos, JAV ir kitų kraštų rengtis kunigystei. Vėliau, sumažėjus lietuvių pašaukimų, čia mokėsi ir italai, amerikiečiai. Pastaraisiais metais dauguma studentų buvo užsieniečiai, beveik nebebuvo lietuvių“, – apie kolegijos tuometinę misiją pasakojo kun. P. Šiurys.
Visą tą laikotarpį iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kolegijoje gyveno ir dirbo nemažai kunigų – baigęs studijas pasiliko gyventi Romoje: teol. dr. prelatas Vytautas Kazlauskas, kuris labai ilgai dirbo Vatikano radijuje, ilgametis kolegijos rektorius ir Šventojo Rašto vertėjas dr. prelatas Ladas Tulaba,  teol. lic. prelatas Vincas Mincevičius, buvęs lietuvių bendruomenės pirmininku daugiau nei 40 metų, ilgametis kolegijos dvasios tėvas teol. dr. prelatas Stasys Žilys, kolegijos ekonomas kun. Antanas Jonušas, kolegijos rektorius prel. Algimantas Bartkus ir kiti. Tuo metu kolegijoje studijavo ar darbavosi nemažai ir kitų kilnių lietuvių kunigų, kurių tarpe dabartinis Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis.
„Kadangi Lietuvos ambasada karo metais buvo uždaryta, kolegija tapo Lietuvos atstovybe ar lietuvybės centru Romoje. Čia gyvenę kunigai rūpinosi lietuviška spauda, tarpininkavo pervežant ir spausdinant  „Kronika“, kuri taip pat jų pastangomis buvo išversta į italų kalbą. Atkūrus nepriklausomybę pirmieji ambasadoriai, ambasados darbuotojai atvykę iš pradžių apsistojo šalia kolegijos esančioje Villa Lituania. Tad visą sovietmetį Romoje esančioje kolegijoje buvo puoselėjama lietuvybė ir gyvavo veikli lietuvių bendruomenė“, – pasakojo kun. P. Šiurys.
Šalia Kolegijos – Villa Lituania ir vila bei ūkis Tivolyje
Prelatas A. Briška, nupirkęs kolegijos pastatą (buvusį klauzūrinių Šv. Klaros seselių vienuolyną), skyrė lėšų nupirkti svečių namui šalia kolegijos. 1959 m. atsirado galimybė įsigyti kitoje tos pačios gatvės pusėje stovėjusį namą dvynį. Jis buvo atnaujintas, pritaikytas svečių apgyvendinimui ir pavadintas Villa Lituania.
Kiek anksčiau buvo įsigyta vila studentų vasaros atostogoms Tivolyje, miestelyje šalia Romos, kuriam vadovavo prel. Kazimieras Dobrovolskis. Vilai priklausė nemažai žemės, tad buvo įkurtas ir ūkis, kuris buvo ekonominė parama kolegijai tiek maistu, tiek kitais dalykais. Kasryt į kolegiją būdavo pristatoma šviežių maisto produktų. Vienu metu ūkis net laimėjo apdovanpjimą už daugiausia pagaminto pieno Lazio zonoje. Keičiantis Italijos įstatymams, ypač įsigaliojus Europos Sąjungos reikalavimams, ūkis nebegalėjo toliau funkcionuoti ir prarado savo tikslą. Taip pat pasikeitė sąlygos ir studentams – visi, kilę iš Lietuvos, grįždavo atostogauti į tėviškę, mažai kas į vilą nuvykdavo. Tivolio vila ir ūkis nebeteko savo prasmės ir prieš keletą metų buvo parduoti.
Dabar – nebe seminarija, o kunigų bendruomenės namai
1989-aisiais į Romą studijuoti jau atvyko keli studentai iš Lietuvos, kurie apsistojo kolegijoje. 1991 metais prie jų prisidėjo apie 20 seminaristų ir kunigų. Jie rengėsi kunigystei bei tęsė studijas. Vėliau Lietuvos vyskupai su Šventojo Sosto pritarimu nusprendė į kolegiją priimti tik kunigus, siunčiamus į Romą specifiniam nuodugnesniam  pasiruošimui. Tad kolegija prarado seminarijos vaidmenį ir kiek pasikeitė jos misija.
Kun. P. Šiurys pasakojo, jog šiuo metu kolegijoje gyvena devyni studentai kunigai iš Lietuvos, kurie siekia licenciato ar doktorato laipsnių. Šiuo metu baigiamas rengti naujas kolegijos statutas, kuris turėtų būti patvirtintas po kelių mėnesių. Dabartinė kolegijos paskirtis – kunigų namai arba konvitas. Anot kun. P. Šiurio, kolegija rūpinasi, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos kunigų dvasiniam tobulėjimui bei privačioms studijoms, kadangi čia gyvenantys dvasininkai lanko įvairius Romos popiežiškus universitetus.
Antras svarbus pasikeitimas, kuris įsigalios priėmus naują statutą, – iki šiol kolegija priklausė Vatikanui, tiksliau – Studijų kongregacijai, o  pagal naują statutą bus tiesiogiai pavaldi Lietuvos Vyskupų Konferencijai. „Kolegija išlieka popiežiškąja ir toliau, tik kaip ir visos kitos popiežiškosios kolegijos bus pavaldi Vyskupų Konferencijai. Lietuvių kolegija pagal susidariusią situaciją pokario laikotarpiu negalėjo palaikyti ryšio su vyskupais Lietuvoje, todėl buvo priimta kitokia tvarka“, – paaiškino kun. P. Šiurys. Beje, kolegijai teisę vadintis popiežiškąja 1963 metais suteikė Šventasis Tėvas Paulius VI.
Kokie didžiausi iššūkiai laukia pasikeitus statusui?
„Svarbiausias dabartinis mūsų uždavinys – kad tai nebūtų savotiškas viešbutis, bet kunigų bendruomenės namai. Siekiame puoselėti bendruomeniškumą, kuris pirmiausia pasižymi bendru suvienijančiu dvasiniu gyvenimu – bendra malda, šv. Mišiomis,  taip pat – tautiškumu, nes čia gyvena tik lietuviai kunigai. Dažniausiai atvyksta studijuoti jaunesnio amžiaus kunigai, tad turi būti tęsiama kunigiška dvasinė formacija. Tuo rūpinasi kolegijos rektorius, Dvasios tėvas, vicerektorius, dekanas, kurie kurie taip pat yra atsakingi už namus ir bendrą gyvenimą. Stengiamės sudaryti sąlygas savarankiškam formavimuisi, įsitraukiant į bendruomenes universitetuose, pastoraciją  itališkose parapijose, kad kiekvienas būdamas Romoje galėtų pasisemti patirties, kurią galėtų panaudoti grįžęs į Lietuvą“, – dalijosi mintimis kolegijos rektorius.
Kolegija – lietuvių ar žemaičių?
Teko girdėti juokaujant, kad Šv. Kazimiero kolegija vienu metu buvo vadinama „Žemaičių kolegija“. O kaip dabar? „Ne, čia lietuvių kolegija, net pavadinime įrašyta – Popiežiškoji Lietuvių Šv. Kazimiero kolegija“, – paklaustas juokėsi rektorius. „Žemaičių kolegija“ gal buvo juokais vadinama tuo metu, kai dauguma  atvykusių ir čia gyvenusių dvasininkų buvo iš Telšių vyskupijos. Taip, nors dabar ir kolegijos rektorius, ir dvasios tėvas yra kilę iš Žemaitijos, bet rimto pagrindo tokiems juokams nėra. Šiuo metu kolegijoje gyvena studentai iš įvairių vyskupijų. Gal tai priklauso nuo laikotarpio, pvz., pirmas rektorius buvo iš Suvalkijos. Tačiau vienu metu iš vieno krašto, kitu metu iš kito krašto būna daugiau studentų. Bet kolegija priklauso Lietuvos Vyskupų Konferencijai, ne atskirai vyskupijai, tad žemaitiško paso rodyti tikrai nereikia“, – beveik rimtai paaiškino rektorius.
60 metų jubiliejaus minėjimo renginiai
Kaip minėta, spalio 24–25 dienomis bus švenčiamas Popiežiškosios Lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos įkūrimas. „Visų pirma kviečiame dalyvauti visus dvasininkus, kurie čia gyveno, studijavo ar buvo kuriam laikui apsistoję, kad jie galėtų susitikti ir kartu pasidžiaugti šiuo jubiliejumi. Nuo to laiko, kai buvo įkurta kolegija, čia gyveno 306 studentai, skaičiuojant ir šių metų studentus. Vien nuo 1991-ųjų čia yra gyvenę per 70 studentų. Tai nemažas skaičius. Iš Lietuvos į šventę atvyksta apie 40 kunigų“, – pasakojo kun. P. Šiurys. Tačiau į šventę taip pat kviečiami visi lietuviai, kurie gyvena, dirba, studijuoja ar vieši Romoje.
Šventė truks dvi dienas, o ją vainikuos susitikimas su popiežiumi bendrojoje sekmadienio audiencijoje. Šventė prasidės spalio 24 d. 8 val. šv. Mišiomis Vatikano bazilikoje, Aušros Vartų koplyčioje. Nuo 10 val. Villa Lituania svečių salėje vyks konferencija. 14 val. – Campo Verano lietuvių koplyčios, kur palaidota nemažai kolegijoje dirbusių kunigų, aplankymas. „Pirmąją dieną užbaigsime 20 val. dokumentinio filmo apie Popiežiškąją Šv. Kazimiero kolegiją Romoje pristatymu, kuris specialiai sukurtas jubiliejui, apžvelgiant visą prabėgusį laikotarpį nuo kolegijos kūrimosi iki šių dienų“, – sakė rektorius. Po filmo vakarą užbaigs Veronikos Povilionienės ir dainos klubo „Blezdinga“ koncertas.
Spalio 25-oji, pagrindinė jubiliejaus minėjimo diena, 10 val. prasidės iškilmingomis padėkos Mišiomis lietuvių kalba St. Maria Maggiore bazilikoje (Švč. Mergelės Marijos koplyčioje). Koncelebracijai vadovaus Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas A. J. Bačkis. 18 val. kolegijos kiemelyje bus pašventintas tautodailininko skulptoriaus Vytauto Ulevičiaus sukurtas šv. Kazimiero jubiliejinis koplytstulpis. Vėliau – vakaronė kolegijos kiemelyje, dalyvaujant V. Povilionienei ir dainos klubui „Blezdinga“.
Sekmadienį  šventės dalyviai kviečiami dalyvauti „Angelus“ maldoje Šv. Petro aikštėje, kur Šventasis Tėvas turėtų pasveikinti visus susirinkusius lietuvius.
Šventėje kviečiami dalyvauti ne tik visi lietuviai, kurie šiuo metu yra Romoje – kolegijos rektorius pasidžiaugė, kad turi atvykti net vienas autobusas iš Panevėžio – kolegiją aplankys Paltaroko gimnazijos vaikai.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra