Popiežiaus Jono Pauliaus II protėvių pėdsakai Lietuvoje ir Lenkijoje

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Nesulaukę lietuviškai ištarto kalėdinio pasveikinimo Romoje, pasijutome dvasiškojo tėvo popiežiaus Benedikto XVI pamiršti, gal net ignoruojami. Panašiai galėjo galvoti Europoje katalikišku pamaldumu garsėjantys slovakai ir dar kelios dešimtis tautų, nesulaukusių palaiminimo savąja kalba. Oficialiam kalėdiniam sveikinimui prieš tai daug šimtmečių buvo naudota bažnytinė lotynų kalba, kol 1978 m. popiežium nebuvo iš rinktas lenkas Krokuvos kunigų seminarijos auklėtinis, vėliau arkivyskupas metropolitas, kardinolas KAROL WOJTILA, jis gi Jonas Paulius II.
Suprantama, bažnyčios tėvas negali atstovauti vieną kurią nors tautą, tačiau kiekviena pasaulio tauta didžiuotųsi tokiu sūnumi, koks buvo Karolis. Jis pirmą kartą pasveikino daugiakalbį pasaulį suprantamais žodžiais ir ši graži tradicija tęsėsi 27 metus. Ne paslaptis, daugelis pastebėjo išskirtinį Karolio Wojtilos dėmesį ir meilę Lietuvai. Teko girdėti apie jo motinos tariamą ryšį su Lietuva, genealoginės šakos sąlytį su Lietuvos bajorija. Niekas iš tyrinėtojų šių faktų nepatvirtino nei paneigė. Neteko girdėti hipotetinių samprotavimų apie tėvo Wojtilos pavardės etimologiją ir aiškiai girdimą Wojtilos ir lietuviško Vaidilos asmenvardžių panašų skambesį. Nėra žinių ar pavardės etimologija domėjosi pats Karolis, save laikęs lenku. Svečiuojantis Krokuvos apylinkėse Radišovo bažnytkaimyje senų kapinių antkapių įrašuose radau nemažai pavardžių etimologiškai artimų lietuviškiems asmenvardžiams. Kartais jie gerokai pasikeitę, tačiau išlikusi šaknis išduodavo jų pirmapradę baltišką prigimtį.
Apie lietuvišką Vaidilos asmenvardį žinome, palygint, daug. Vaidilomis Prūsijoje ir Lietuvoje buvo vadinami kunigai – žyniai, senovės dainininkai, kanklininkai, vaidintojai. Žodžio luominis priklausomumas atsiradęs gerokai anksčiau prieš krikščionybę. Istorikas A. Šapoka „Lietuvos istorijoje“ (1) ir J. Jurginis „Lietuvos krikštas“ (2) mini: „Šventovių dvasininkai krovė aukas ir būrė žmonių likimą, vadovavo laidotuvių, vėlinių ir visokių švenčių apeigoms. Jie buvo vadinami vaidilomis, kriviais, žyniais ir kitokiais vardais“. Nežinoma kada ir kodėl žodis, apibūdinantis luomą, sakralines pagonių religijos pareigas, virto asmenvardžiu. Lietuvos metraštyje „Bychovco kronikoje“ (3) aprašytose XIV amž. VII dešimtmečio įvykiuose jį randame jau pasikeitusiu. Rašoma: Buvo vienas žmogus, didžiojo kunigaikščio Algirdo tarnas, vergas, vardu Vaidila: iš pradžių buvo kepėju, paskui kunigaikštis pristatė jį kloti patalą ir padavinėti jam geriamą vandenį, o ilgainiui didysis kunigaikštis davė jam valdyti Lydą ir išvedė į žmones“. (Pastaba: tikrai žinoma, kad Vaidila prieš 1387 m. valdė Dambravos vls. į pietus nuo Lydos, Žižmos ir Nemuno santakoje. (4) Vaidilos antspaudinis (sfragistinis) heraldinis ženklas buvo dvi kryžmai sukryžiuotos dvigalės strėlės. Lenkų istorikas W. Semkowisz straipsnyje „Braterstwo szlachty polskiej z bojarstwem litewskiem w unii Horodelskij 1413 r.“ patikslinta, jog Vaidilos antspaudas buvo prikabintas prie 1380 m. dokumento ir turėjo žiedinį rusišką užrašą kirilicą „PEČAT VOJDILOVA“ („Pieczec Wojdyly, dziewierza Jagielly, przywieszona do dokumentu z r. 1380…napis ruski…(5) „Lietuvos metraštyje“ randame žinių apie Vaidilos tarnyste LDK d. kunigaikščiui Jogailai. Metraštininkas rašė: „Paskui, po didžiojo kunigaikščio Algirdo mirties (1377 m.)…kunigaikštis Jogailai jį labai aukštai iškėlė ir išleido už jo tikrą savo seserį kunigaikštytę Mariją“. Tolesnio aprašymo tikrumas kėlė abejones, kadangi rusų metraštininkai dažnai savo paslėptą priešiškumą, ypač dominavusios valstybinės pagonių religijos atstovams, reikšdavo paniekinamais epitetais. Žinoma, kad LDK d. kunigaikščiai buvę ir vyriausieji pagonių žyniai. Metraštyje randame: „Didžiajam kunigaikščiui Kęstučiui tai (vedybos) sukėlė didžiausią pykti ir gailestį dėl tos jo giminaitės (Marijos Algirdaitės), o (Jogailos) sesers, kam ją ištekino už vergo. (?) Tas Vaidila turėjo didelę galią pas didįjį kunigaikštį Jogailą“ (6) Tolesnės kronikos žinios patvirtina, kad LDK d. kunigaikščio pyktį sukėlė ne Viadilos luominė padėtis, juk jis buvo ne tik kunigaikščio Jogailos, bet ir LDK d. kunigaikščio Algirdo favoritu, bet jo dalyvavimas ruošiant sąmokslą prieš Kęstutį. Iš metraščio sužinome: „Buvo vienas riteris Osterrodės komturas vardu Libertinas…(jis) pranėšė d. kunigaikščiui Kęstučiui… kaip dažnai kunigaikštis Jogaila siuntinėjo pas mus (kryžiuočius) VAIDILĄ ir jau susitarė su mumis nuversti tave. (Kęstutis) išvykdamas į Naugardą, liepia Vaidilą pakarti“.(7) Lietuvių istorikas J. Jurginis knygoje „Lietuvos krikštas“ tendencingai pakeitė žinias iš „Lietuvos metraščio“ įžvelgdamas menamą socialinę intrigą būdingą komunistinei istoriografijai. Jis rašė: „Aprašyto epizodo išvada: kilmingajam negalime dėtis, o tuo labiau giminiuoti su paprastu žmogumi. (8) Bajoras Vaidila tragiškai žuvo apie 1381-82 m.
Mano pastebėjimai rėmėsi hipoteze ir lingvistiniais lietuviško asmenvardžio „VAIDILA“ ir lenkiško – „WOJTYLA“ panašumais. Juos gretinant, randami neesminiai, lenkinimui būdingi raidžių keitimai arba asimiliacija. (Z. Zinkevičius. Lietuvių antroponimika .V. , 1977) (9) Raidė „d“ labai dažnai asimiliuojasi su raide „t“, tačiau istoriko S. Goržynski‘o knygoje „Herby szlachty Polskiej“ randame bajoro WOYDYLLO pavardę, kurioje raidė „d“ nebuvo pakeista. Ši giminė naudojo „KOSCIESZA“ herbą, kaip ir LDK karo vadas J. Chodkevičius. (10) Daugiau žinių apie VAIDILOS – WOJYYLOS bendrapavardžių giminių įsikūrimą Lenkijoje randame XVII –XIX amž. lietuvių ir lenkų istorikų A. Vijuko Kojalavičiaus, W. Semkowicz, L. Ulanowski publikacijose. Tyrinėjimai ypač suaktyvėjo XX amž. pradžioje ruošiantis Lenkijoje pažymėti Horodlės unijos (1413 m.) 400-mečio paminėjimą. Prieštaringai Lietuvoje ir Lenkijoje vertinama unija įteisino lietuvių bajorų įkorporavimą į Lenkijos šlėktų herbyną. Ta proga prof. W. Semkowicz paruošėstraipsnį „Braterstwo szlachty polskiej z bojarsttwem litewskiem“ knygai „Polska i Litwa dziejowym stosunku“. (11), kuriame nagrinėjo ankstyviausius LDK bajorų sfragistinius asmenženklius, jų atsiradimo prielaidas. Autorius, pasiremdamas kitais lenkų istorikais, pastebėjo XIV – XV amž. bajorų, karaliaus Jogailos ir LDK d. kunigaikščio Vytauto dvariškių pasikeitimo faktą, savotišką migraciją iš Lenkijos į Lietuvą ir priešingai iš Lietuvos į Lenkiją. W. Semkowicz straipsnio ištrauka patvirtino hipotezę, kad žinoma Lietuvoje ir Prūsijoje pavardė (asmenvardis) VAIDILA į Lenkiją buvo atnešta iš Lietuvos.
„Nelieka abejonių, kad lenkų šlėktų suartėjimas su lietuvių bajorija vyko anksčiau iki Harodlės (1413 m.) unijos ir siekia pirmą Lenkijos ir Lietuvos suartėjimą. Žinoma, kad Jogaila siuntė lenkų ponus į Lietuvą su įvairiomis, dažnai ilgalaikėmis misijomis (pvz. karaliaus patikėtinas Jaska iš Olesnicos) Vytauto aplinkoje, pirmiausia jo kanceliarijoje pasirodė pirmieji lenkai (Mikolai Cebulka, Lutko iš Bžezio ir Mikolaj Maldrzyk dirbę Vytauto sekretoriais) Lietuvius sutinkame Jogailos dvariškių tarpe. (Jogailos ir Jadvygos dvaro sąskaitos. P.101, 102, 107 – III), taip pat pastebėti XIV amž.lietuvių apsigyvendinimo Lenkijoje pėdsakai. Opakovicuose, Krokuvos vaivadijoje apsigyveno XIV amž. pab. WOJDYLO neabejotinai lietuvis (išnašas. Ulanowski „Libri iudiciales Crac.“ Nr. 3054, 3230 –2, 3262, 3327 –81, 3678), kažkada dirbęs kaip „procurator iudicis…“, nėra žinoma kiek jo pavardė (asmenvardis) identifikavosi su Jogailos svainio vardu arba su WOJDYLA KUSZULEWICZ‘em, kuris Horodlėje priėmė BIALA giminės herbą“. Lenkų istorikui W. Semkowicz, atrodo, nekila abejonių dėl asmenvardžio VAIDILA lietuviškos – baltiškos kilmės, abejonės gali kelti istorinė jo transkripcija. Lietuviškas asmenvardis VAIDILA transkribuojamas į lenkišką WOJTYLA (popiežius Jonas Paulius II) bajoro WOYDYLLO, turėjusį Horodlėje patvirtinta herbą KOSCIESZA ir bajoro WOJDYLO KUSZULOWICZ, turėjus Horodlėje patvirtintą BIALA antspaudus. (12) W. Semkowicz jungtinėje lietuviškų – lenkiškų herbų adaptacijos lentelėje „Wykaz rodow i osob UCZESNICZĄCYCH w adopcyi horodelskiej“ P. 446, Nr.43 nepatvirtina heraldinio ženklo „dviejų vienas virš kito stovinčių lygiakryžmių kryžių perskirtų pusmėnulio“ adaptacijos – (pritaikymo). Daugiau sužinome A. Vijuk Kojalovitcz knygos „Copendium“ (13).
Neturiu tikslo kvestionuoti popiežiaus Karolio Woitilos asmens priklausomybę lenkų tautai, tai jis pats nekartą patvirtinęs. Širdyje labai norėčiau, kad pasitvirtintu nors dalelė hipotezės dėl baltiškos jo protėvių kilmės ir fatališko sakralinio asmenvardžio prasmės sutapimo XIV ir XX amž. tėkmėje.
Bibliografijos sąrašas:
1. Šapoka A. Lietuvos istorija. K. 1936., P. 97
2. Jurginis J. Lietuvos krikštas. V. 1987. P. 151
3. Lietuvos metraštis. Bychovco kronika. V. 1971., P. 82, 85
4. ten pat išnašai sk. 25 – 26, Nr 36, 37, 38  P.234
5. Semkowicz W. Braterstwo…P.410, išnašas Nr. 1 Barwinski B. „Pieczęc ruska WOJDYLY z. r. 1380“ w wiadomoscciach numizmat. archeolog. z. r.1910 w urze.9
6. Lietuvos metraštis P.82
7. ten pat P 85
8. Lietuvos krikštas P.151 – 152
9. Zinkevičius Z. Lietuviųantroponimika V. 1977., P. 98 – 104. Garsų pakaita. Galūnių numetimas ir pakeitimas. Priesagų keitimas.
10. Goržynski S. Herby szlachty polskiej. W. 1990., P. 85 – 86, „KOSCIESZA“ poslugiwaly sie następujące rodziny…WOYDYLLO…(Strzegomia, trzegonia) Wijuk Kojalowisz A. Compendium. Kr. 1658 – 1897., Kosciesza abo Strzegonia P. 99, kosciecza odmiena, ocienta, swiatla, tempa P. 101 – 105
11. Polska i Litwa w dziejowum stosunku. Kr. 1914. P. 393 – 446, prof. dr. W. Semkowizs. Braterstwo szlachty Polskiej z bojarstwem Litewskim w unii Horodelskij 1413 roku
12. ten pat P. 446, eil.Nr 43 „BIALA“  – WOJDYLO KUSZULOWICZ iš  P. 436
13. Wijuk Kojalowitcz. Herbarz rucerstwa w. Litewskiego. P.26 „Biala abo Trzaska“ ma byc w polu blękitnym pulmiesiąca biale ze dwiemia ulomkami otluczonych mieczow.
Nuotraukose:
1. Popiežius Jonas Paulius II
2. Popiežiaus Jono Paulias II herbas
 

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra