Autorius: Voruta Data: 2019-01-06 , 09:52 Spausdinti

Gruodis – šventinių renginių maratonas visame Trakų rajone. Didžiųjų švenčių nekantriai laukia ne tik mūsų rajono miestai, bet ir kaimai, ir kaimeliai. Gruodžio 21 d. Tiltų bendruomenės namuose surengta popietė „Už lango tyliai artinas Kalėdos“, subūrusi kaimo bendruomenę ir jos svečius net tik iš rajono centro – Trakų, bet ir iš sostinės.

Trakų kultūros rūmų Tiltų padalinio kultūrinių renginių organizatorė Vaiva Neteckienė pasidžiaugė tradiciniu kasmetiniu susibūrimu prieš šv. Kalėdas. Renginį pradėjo iš Vilniaus atvykusi muzikė Renata Stankevičienė, atlikusi religines giesmes. Po to susirinkusiesiems pranešimą apie Trakų Dievo Motiną, Lietuvos Globėją, perskaitė VšĮ „Vorutos“ fondas redaktorė Irma Stadalnykaitė. Ši tema buvo pasirinkta neatsitiktinai. Adventas – tai ypatingas laikotarpis, kai visi krikščionys laukia Kūdikėlio Jėzaus gimimo. Lietuvos Bažnyčiai 2018-ieji buvo reikšmingi, nes šalies vyskupai prabėgusius metus paskelbė Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, metais. Ta proga VšĮ „Vorutos“ fondas, nuo 1998 m. leidžiantis Trakų Dievo Motinai skirtus kalendorius, 2018 m. išleido Lietuvos Globėjos paveikslo karūnavimo 300-osioms metinėms skirtą leidinį – kalendorių 2019-iesiems metams. Jame sudėti svarbiausi jubiliejinių metų akcentai. „Trakų Dievo Motinos paveikslas yra pirmasis Lietuvoje ir antrasis Abiejų Tautų Respublikoje viešai, oficialiai ir iškilmingai pripažintas stebuklingu ir karūnuotas Popiežiaus karūnomis, – pasakojo redaktorė Irma Stadalnykaitė. – Lietuvoje po Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo sekė Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčioje buvusio paveikslo (dabar – Vilniaus arkikatedroje) karūnacija 1750 m., o dar vėliau Šiluvos – 1786 m. Kiti stebuklingieji paveikslai Lietuvoje vainikuoti jau XX–XXI a. (Aušros vartų – 1927 m., Pivašiūnų – 1988 m., Žemaičių Kalva­rijos – 2006 m.).

2009 ir 2010 m. Trakų parapija, klebonaujant kunigui Valdui Girdziušui, drauge su VšĮ „Vorutos“ fondu išleido paveikslėlius su Trakų Dievo Motinos atvaizdu, kurių kitoje pusėje pateikiama Trakų Švč. Mergelės Marijos, Lietuvos Globėjos, malda lietuvių ir lenkų kalbomis. Šios maldos teksto autorius yra kunigas, rašytojas, Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademikas, lietuvių išeivijos Jungtinėse Amerikos Valstijose atstovas Stasys Yla. Maldą į lenkų kalbą išvertė dr. Danutė Balašaitienė, kuri šiuo metu yra Vilniaus dailės akademijos Dailės istorijos ir teorijos katedros lenkų kalbos lektorė. Ši malda išspausdinta ir 2013 m. VšĮ „Vorutos“ fondo išleistoje knygoje „Trakų Dievo Motinos stebuklai“, kurioje yra iš lenkų kalbos išversta 1645 m. išspausdintos kunigo Simono Mankevičiaus knygos tekstas.“
Taip pat redaktorė kalbėjo apie piligrimystės tradiciją iš Vilniaus pas Trakų Dievo Motiną nuo 1604-ųjų. Taip pat buvo priminta Trakų bažnyčios (nuo 2017 m. – bazilikos) aukso lobių istorija. „1966 m. liepos 11 d. administratoriumi į Trakų parapinę bažnyčią paskirtas kunigas Vytautas Pranciškus Rūkas juo buvo beveik keturis dešimtmečius – iki 2001 metų. Nuo 1974 m. rugsėjo 19 d. iki 2001 m. gruodžio 14 d. ėjo Trakų dekano pareigas.
1975 m. liepos 18 d. mons. Vytautas Pranciškus Rūkas gavo leidimą bažnyčioje sudėti medines grindis, nes cemento plytelės jau buvo visiškai susidėvėjusios. Bebaigiant dėti grindis vidurinėje navoje, buvęs klebonas Algirdas Gutauskas pasakė, kad atėjo laikas iškasti bažnyčios brangenybes ir nurodė jų vietą, netoli sakyklos. Drauge su grindis klojusiais parapijiečiais Zigmu Markevičiumi ir Vincu Orintu buvo surastas bažnyčios aukso lobynas – dvi auksinės Švč. Mergelės Marijos ir dvi Kūdikėlio Jėzaus karūnos, XV a. kryžiaus (pacifikalo) reverso dalis, brangakmeniais puošta monstrancija, auksiniai votai, taurė. Apie šį radinį klebonas pranešė vyskupui Julijonui Steponavičiui, o vėliau valdytojui prelatui Algirdui Gutauskui. Smarkiai rizikuojant, jis ir toliau buvo saugomas, slepiamas Trakuose, kol arkivyskupo Audriaus Juozo Bačkio leidimu Vilniaus vyskupas Jonas Boruta kreipėsi dėl vertybių eksponavimo Lietuvos karaliaus Mindaugo krikšto bei karūnavimo 750-ties metų sukakčiai skirtoje 2000 m. vykusioje parodoje „Krikščionybė Lietuvos mene“ ir jos pateko į Taikomosios dailės muziejų“, – apie bazilikos aukso lobius kalbėjo I. Stadalnykaitė. Vėliau patį kalendorių ir jo ypatybes pristatė Trakų rajono laikraščio „Trakų žemė“ redaktorė Jolanta Zakarevičiūtė.
Po rimtų pranešimų visi popietės dalyviai klausėsi Vilniaus bočių Naujamiesčio skyriaus moterų ansamblio „Vaivora“ (vadovė Rita Jurgaitienė) ir Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ atliekamų dainų. O sostinės Naujamiesčio skyriaus šokių kolektyvas „Rudens žiedai“ (vadovas Vladimir Organov) visus nukėlė į viduramžių epochą, pristatydamos to laikmečio šokius.
Po to visi susirinko prie bend­ro vaišių stalo, laužė kalėdaitį, dalijosi gražiais palinkėjimais.

Laimutė Kamaitienė ir jos vyras Darius

Daugiau dešimtmečio Tiltai neįsivaizduojami be Kamaičių ūkio. Jų pasiaukojimas bendruomenei ir Trakų bei Lietuvos reikalams yra ne tik sektinas, bet ir pavydėtinas bei stebuklingas. Adventinėje popietėje dalyvavo ūkininkės iš įvairių Lietuvos vietovių ir visos jos sakė padėkos žodžius Laimutei Kamaitienei ir jos vyrui Dariui. Moteris daug laiko skiria visuomeniniam darbui, visiems atranda dėmesio. Todėl ir ši šventė buvo įsimintina, kaip ir visi 2018-ieji metai.

Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ,
Stanislava ŽURAVSKA
Juozo Vercinkevičiaus nuotr.

Zakarevičiūtė Jolanta Popietė su Tiltų bendruomene