Ponui Lukašui Mariai Abgarovičiui, Lenkijos Respublikos senatoriui

Autorius: Data: 2011-04-11, 09:10 Spausdinti

Ponui Lukašui Mariai Abgarovičiui, Lenkijos Respublikos senatoriui

Žiniai: Lenkijos Respublikos Senatui ir kitiems

Pone senatoriau, žiūrint 2011 m. kovo 3 d. televizijos „TV Polonia“ laidą apie Lietuvos savivaldybių rinkimų rezultatus, kurioje Jūs dalyvavote, mus nemaloniai nustebino Jūsų kandžios pastabos Lietuvai, taip pat, kad Jums ryškiai stokojo temos suvokimo ir atsakomybės už savo žodžius pojūčio. Nes Jūs privalote žinoti, kad Rinkimų akcija varžėsi rinkimuose, sudariusi koaliciją su Rusų aljansu. Ir, kad tie rusai, kurie buvo išrinkti pagal Tomaševskio bloko sąrašą – tai pirmiausia Viktoras Balakinas, Maskvos algą gaunantis KGB profesionalus majoro laipsnio karininkas, kuris kartu yra nuolatinis Valdemaro Tomaševskio patarėjas, kuris iškart atvirai dėstė Delfi korespondentei, kad jeigu jie, KGB darbuotojai, kaip „specialistai“, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, iš karto perimtų valdžią – tai čia jau seniai būtų tvarka – ir, ko gero, … mirtina tyla.

Ir Olga Gorškova, daugelį kartų apdovanota Rusijos valdžios už veiklą jos labui. Dalyvavę laidoje korespondentai ir Jūs, tikriausiai dėl užmaršumo, neinformavo viso pasaulio lenkų, kad aukščiau paminėto bloko Rusijos ir Lenkijos ambasadų atstovų išvien saugomas priešrinkiminis partinis susitikimas preliminariai iškėlė Rinkimų akcijos stiprinimo, prijungiant prie jos vis naujas organizuotas promaskvietiškai nusiteikusių Lietuvos rusų grupes, temą. Ir, kad būtent tose, Jūsų ir televizijos „TV Polonia“ korespondentų nutylėtose, detalėse slypi tikras „Rinkimų akcijos ir visų Lietuvos lenkų laimėjimas“.

Jei būtumėt turėjęs nors kiek geros valios, turėtumėte taip pat pastebėti, kad už Lietuvos lenkų rinkimų akcijos gaują balsuoja žymiai mažiau nei pusė Lietuvos lenkų. Aritmetika labai paprasta – jeigu iš lenkų gyventojų skaičiaus mes atimsime jaunesnių nei 18 metų gyventojų skaičių, įsitikinsime, kad Vilniaus rajone už Akciją balsuoja 51 proc. Lietuvos lenkų, Šalčininkų rajone – 47 proc. Trakų rajone – 40 proc., Širvintų ir Švenčionių rajonuose – po 18 proc., Vilniuje, kur lenkų daugiausia, – tik 21 proc. Tiesa, kai dabar Akcija veikė išvien bloke su Rusų aljansu – šiuose skaičiavimuose galėtų būti kai kurių netikslumų. Tad aiškiausiai nėra jokio pagrindo triukšmingiems reportažams apie užsienio lenkus Jums dalyvaujant, juolab, kad „koloso molinėmis kojomis“ veidą išsaugoti, kad ir laikinai, gali tik atviras rėmimasis promaskvietiškais Lietuvos rusais ir posovietinėmis struktūromis bei veikla naujose teritorijose, kuriose Akcijos veiksmų žala dar nežinoma.

Prieštaraujant Lenkijos Respublikos Konstitucijai Senato iš Lenkijos biudžeto finansuojami leidiniai propaguoja iš esmės ne visą tiesą ir skleidžia neapykantą ne tik viskam, kas lietuviška, bet ir bet kokiam sveikam Lietuvos lenkų bendruomenės refleksui, siekiant normalumo ir pagarbos žmogaus orumui; Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje remia ir skatina vis naujas avantiūras; Lenkijos politikai, panašiai kaip ir Jūs, mano, kad Tomaševskis su šeima ir posovietine aplinka sudaro pavyzdingą, sektiną „lenkiškumo“ etaloną; užsienio lenkų lyderiai, trokštantys „lenkiškumo gynėjų“ aureolės, siunčia pasipiktinimo laiškus Lietuvos valdžiai, reikalaudami palikti esamą posovietinę tvarką…

Kaipgi tuomet, tokioje padėtyje, Jūsų manymu, ypač kaimo vietovėse, visiškai kontroliuojamose buvusių kolūkinių „karaliukų“, gali vykti teigiami Lietuvos lenkų savimonės ir veiksmų pokyčiai savo valstybės ir savo aplinkos, normalumo ir europietiškumo labui? Ar Jūs nesijaučiate irgi atsakingas už tokią padėtį? Ir kas Jus įgaliojo kalbėti Lietuvos lenkų vardu ir priskirti juos nenoromis prie tos gaujos, priešiškai nusiteikusios prieš savo Tėvynę? Kaip jaustumėtės Jūs, jeigu, pavyzdžiui, Silezijoje, Bidgoščiuje, Ščecine ir Gdanske rinkimų rezultatus komentuotų ten atvykęs iš Vokietijos Bundestago narys ir šmeižtų Lenkijos valdžią?

Kadangi, Jums norint sąžiningai pažinti tikrą Rinkimų akcijos veiksmų vaizdą, pakaktų nuvykti į gretimą Vilniaus rajoną, kuriame 17 metų nuolatinės ir nekontroliuojamos valdžios vyrauja miniatiūrinė šešto dešimtmečio stalinizmo atmosfera. O kiekvienam, kas drįsta viešai pareikšti savo nuomonę, nesutampančią su „lyderio“, jo šeimos ir posovietinės aplinkos „linija“, reikia tikėtis persekiojimo. Vykdomo, beje, labai rafinuotai patyrusių sovietinės eros „karaliukų“, kurie neatsisako net ir fizinio susidorojimo bandymų. Tiesa, kol kas tai daugiausiai liečia gyventojus lenkus, nes lietuvių jie arba negali pasiekti, arba prisibijo pasekmių. O visa tai tarnauja rajono bendruomenės skaidymui į izoliuotas, viena kitai priešiškas tautines grupes, juk tai visuomet rūpi tokios pakraipos veikėjams. Šiandien imamasi ypatingų pastangų, kad panaši atmosfera „įsigaliotų“ ir Vilniuje – kaip Želigovskiados, kai pradėta mėginti draugiškus ir abipusiškai palankius vilniečius jėga paversti lenkais ir nelenkais.

Jūs turėtumėte suprasti, kad šie nusikalstami veiksmai meta šešėlį ir ant lenkų mokyklų, ant kiekvieno Lietuvos lenko ir ant jų visų, formuojantis aplink juos, taip pat ir Jūsų dėka, išprovokuotai jiems nepalankiai priešiškai atmosferai. Net ir ant tų, kurie niekados neturėjo ir nenorėjo turėti nieko bendro su aukščiau aprašyta V. Tomaševskio, jo giminės ir posovietinės aplinkos veikla.

Ar Jūs kartais nesusimąstote, kodėl daugelį metų egzistuoja būtent tokia, o ne kitokia Rinkimų akcijos sistema, o šiandien būtent Tomaševskio blokas, neva „lenkų“, dalyvaujant KGB majorui; ir kodėl Varšuvos „Bendrijos“ nurodymu paskirtas ir daugelį metų Lietuvos lenkų sąjungos „prezidento“ pareigose išsilaiko Maskvos politikos akademijos prie TSKP CK auklėtinis, užtikrinantis „socialinį“ užnugarį Rinkimų akcijai; ir ar tai atsitiktinumas, kad Lenkijai Lietuvoje ir toliau atstovauja ambasadorius, parengtas Sovietinės diplomatijos institute Maskvoje, nors amžiną atilsį prezidentas Lechas Kačinskis jau prieš daugelį metų reikalavo jį atšaukti dėl jo ryšių su tariamu komisaro Papalos žudiku; ir kodėl tiek daug metų vienintelį Vilniaus rajone Nemenčinės miestą valdo asmuo, esantis Senato maršalkos B. Borusevičiaus giminaitis, kuris sovietiniais laikais daugelį metų dirbo komandoje Vakarų radijo stotims trukdyti, o lemtingu 1991 m. vasario laikotarpiu buvo posovietinio referendumo iniciatorius ir organizatorius? Tai ką Jūs norite pasiekti, remdamas tokią sistemą? Išsaugoti sovietinį skanseną prie Vilniaus? Gal visgi vertėtų, pone senatoriau, apsidairyti ir pradėti tvarkytis savo darželį Lenkijoje?

Ar yra pažeidžiamos Lietuvos lenkų teisės? Žinoma, bet tų savivaldybių teritorijoje, kur valdo Rinkimų akcija ir kur gyventojai neturi galimybės naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis – žodžio, rinkimų, vienijimosi ir keitimosi informacija bei kitomis laisvėmis. Beje, net ir teisės visapusiškai išmokti valstybinę kalbą, o tai neleidžia Lietuvos lenkams konkuruoti darbo rinkoje. Mūsų valstybės valdžia, bijodama aukščiau aprašytos gaujos propagandinio triukšmo, dalyvaujant Lenkijos politikams ir Jums, skriausdama ten gyvenančius lenkus, užmerkia akis į tokią padėtį, kuri jau daugelį metų žeidžia žmogaus orumą.

Ar lietuviai nemėgsta lenkų? Lietuviai, kaip ir bet kuri kita tauta, gerbia tuos, kas pagarbiai elgiasi su jais pačiais, ir nemėgsta tų, kurie organizuoja provokacijas prieš Lietuvą, šmeižia šią šalį ir skleidžia sąmoningai suklastotą informaciją.

Jūs privalote suvokti didžiojo vilniečio, visų laikų puikiausio rašytojo Juzefo Mackievičiaus žodžius, kad ne tik lenkai yra žmonės.

Stebint tiesiogiai iš Vilniaus visus reiškinius ir procesus, reikia sąžiningai prisipažinti, kad Lietuvos valdžios pakantumas, nuolat pažeidžiant įstatymus ir Konstituciją ir nesibaigiant provokacijoms, tikrai pernelyg didelis.

***

Tarpukario laikotarpiu Totoriškėse prie Vilniaus gyveno šeima Adamo Abgarovičiaus, kuris buvo Karolio Vedziagolskio, vėliau garsiųjų „Dienoraščių“ autoriaus, dvarų valdytojas. Gal tai buvo Jūsų artimesnė ar tolimesnė giminė, nes pavardė yra reta. Kaip seka iš prisiminimų – tai buvo nepaprastai padorūs žmonės, kurie tikrai nesudarytų jokių sandėrių su tokiais asmenimis, kurių politiniai bičiuliai buvę KGB darbuotojai. Juolab, kad kaip tik dėl tų tarnybų grėsmės jiems visam laikui paskubomis teko palikti Lietuvą. Nes jie žinojo, koks likimas jų laukia savo artimiausio kaimyno – generolo Bronislavo Vedziagolskio, susirgusio vežant jį per pirmąją sovietų okupaciją į Katynę, tad tiesiog išmesto į pakelės griovį, kur jis ir baigė savo gyvenimą, pavyzdžiu…

Mes suprantame, kad Jums, kaip ir daugeliui kitų Lenkijos politikų, rūpi pigi reklama prieš ateinančius rinkimus. O veikimas su „lenkų Rytuose gynėjų“ aureole ir Lietuvos šmeižimas prieš tam jau paruoštą ir mąstančią kaip banda visuomenę – leis Jums tikriausiai surinkti papildomų paramos balsų.

Bet ar tokia gyvenimo prasmė, pone senatoriau Abgarovičiau, bet kokia kaina siekti valdžios, titulų ir garbės? Pasirinkimas Jūsų rankose.

Ryšardas MACEIKIANECAS, fondo „Vilniaus klodai“ pirmininkas

Vilnius, 2011 m. kovo 12 d., šaltinis: www.pogon.lt

Iš lenkų kalbos vertė Eduardas PIURKO

Ruslano Kondratjevo nuotr.

Voruta. – 2011, bal. 9, nr. 7 (721), p. 9.

Lietuva - Lenkija , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra