Politinių partijų gudravimai prieš Savivaldos rinkimus

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Prezidentė pastebėjo klastą
 
Skandalingai išgarsėjusios Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisos, kurios būtų sutrukdžiusios artėjančiuose Savivaldos rinkimuose dalyvauti nepartiniams, nepriklausomiems deputatams, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė nepasirašė ir grąžino svarstyti Seimui. Valstybės vadovė paragino Seimą panaikinti parengtus dirbtinius barjerus, nepriklausomiems savivaldybių rinkimų kandidatams.
 
„Šalies gyventojai nori savivaldos rinkimuose balsuoti ne tik už partijų sąrašus, bet ir už konkrečias asmenybes. Galimybė dalyvauti rinkimuose nepartiniams, save iškėlusiems kandidatams jau įtvirtinta ir įstatyme. Procedūrinės gudrybės neturi užkirsti kelio nepriklausomiems kandidatams dalyvauti savivaldos rinkimuose ir atimti iš žmonių platesnio pasirinkimo teises“, – teigia Prezidentė.
 
Grąžindama Seimui persvarstyti pataisas, valstybės vadovė siūlo, jog ir norinčius dalyvauti rinkimuose fizinius asmenis, ir politines partijas Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pradėtų registruoti prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui, o baigtų tą dieną, kurią pradedamas pareiškinių dokumentų įteikimas. Pagal Seimo rinkimų, savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikas prasideda likus 65 dienoms iki rinkimų.
 
Pagal Seimo patvirtintas pataisas, kurių nepasirašė Prezidentė, nepartiniams kandidatams buvo parengti neįveikiami barjerai. Antai nepriklausomi save iškėlė kandidatai ir politinės partijos ne vėliau kaip likus 130 dienų iki rinkimų dienos turi registruotis VRK, kaip savarankiškos politinės kampanijos dalyviai. Tačiau šio nurodymo nepriklausomi kandidatai ir labai norėdami negalėtų įvykdyti, kadangi Seime jau priimtas nutarimas savivaldos rinkimus surengti 2011 m. vasario 27 d. įsigalios lapkričio 3 d., tai yra likus iki rinkimų 116 dienų, nes registravimosi VRK terminas jau bus pasibaigęs. Tad nepartiniai kandidatai negalėtų dalyvauti savivaldybių rinkimuose, nors anksčiau priimtas Savivaldos rinkimų įstatymas ir numato tokią galimybę.
 
Partiečiai pabūgo konkurentų
 
Būsima nepartinių kandidatų konkurencija artėjančiuose rinkimuose, matyt, išgąsdino partijas. Juk taip ramiai ir be tikrų rūpesčių klostėsi savivaldybėse partiečių gyvenimas: nuo vienų rinkimų iki kitų, jeigu pamirštume, kai kurių savivaldybių ramybę sudrumsčiusius korupcijos skandalus.
 
Savivaldos rinkimai taip pat buvo puikiai surežisuoti. Kandidatų į vietines tarybas partijų sąrašuose pirmaisiais buvo įrašomi savivaldybių vadovai, tad tarybos nario mandatas ir dažniausiai vadovaujantis postas garantuotas. Ir šit šiai ramybei iškilo pavojus. Didesnis kiekis nepartinių tarybos narių gali sujaukti valdančiųjų partijų planus: sunkiau būtų paskirti partinį merą, susitarti dėl partijoms naudingų sprendimų.
 
Galima įtarti, kad būtent dėl šių priežasčių ruošiant Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisas, atsirado antikonstituciniai reikalavimai.
 
Seimo įstatymai – su „techninėmis“ klaidomis
 
Prezidentės grąžintą įstatymo projektą, kuris sudaro kliūtis nepartiniams, nepriklausomiems kandidatams dalyvauti savivaldybių rinkimuose, Seimo nariai svarstė spalio 19 d. ir vieningai pritarė svarstyti iš naujo. Pakartotinas pataisų, lemiančių savivaldos rinkimų teisėtumą bei nepriklausomų kandidatų likimą, svarstymas Seime numatytas spalio 26 dieną.
 
Nepasitenkinimą visuomenėje sukėlusio įstatymo pataisą dėl nepriklausomų, save iškėlusių kandidatų į vietines tarybas registravimo laiko, rengė Seimo nariai Algis Čaplikas ir Loreta Graužinienė.
 
A. Čaplikas paklaustas ar nebuvo siekta, kurpiant įstatymo pataisas dirbtinai sutrukdyti būsimiesiems nepriklausomiems kandidatams dalyvauti rinkimuose į vietines tarybas, neigė tokius kaltinimus ir pataisose atsiradusius neįveikiamus barjerus apibūdino kaip „techninę“ klaidą.
 
Pagrindinė šių pataisų rengėja Seimo narė L. Graužinienė, taip pat kratosi tokių kaltinimų ir tikina, kad pataisų tikslas – pakoreguoti įstatymą, kad jis neprieštarautų ES teisės aktams.
 
Opozinės socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Juozas Olekas paklaustas, kodėl nepasipriešino antikonstitucinio įstatymo priėmimui, teigė, kad buvo įsitikinę, kad Prezidentė pataisas pasirašys anksčiau ir, jo nuomone, savaitės būtų pakakę kandidatams registruotis.
 
Tačiau nemažai rinkėjų mano, kad tai buvo partijų suokalbis, siekiant sutrukdyti nepartiniams kandidatams patekti į vietines tarybas ir žada už partijų sąrašus nebalsuoti.
 
„Trakų žemės“ žurnalistas Kęstutis Petkūnas pateikė klausimus ir Lietuvos Seimo pirmininkei Irenai Degutienei.
 
Kaip atsitiko, Kad Seimui buvo pateiktas ir priimtas įstatymas, užkertantis kelią (dėl reikalavimų, kurių neįmanoma įvykdyti) dalyvauti Savivaldos rinkimuose nepriklausomiems, save iškėlusiems, kandidatams ir prieštaraujantis Konstitucinio Teismo sprendimui?
 
Kodėl Jūs pasirašėte antikonstitucinį įstatymą ir pateikėte tvirtinti Lietuvos Prezidentei?
 
Atsakydami į Jūsų pateiktus klausimus informuojame, kad Jūsų įvardyto įstatymo projektą pateikė ne Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, o Seimo nariai Algis Čaplikas ir Loreta Graužinienė, kurių ir reikėtų klausti, kodėl toks įstatymo projektas buvo registruotas. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Seimo Pirmininkė šio projekto priėmimo stadijoje už Jūsų minimą įstatymo pataisą nebalsavo.
 
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Seimo Pirmininkei Konstitucija ir Seimo statutas nesuteikia teisės, net ir abejojant dėl priimto įstatymo turinio, nepasirašyti Seimo priimto įstatymo ir neperduoti jo pasirašyti Prezidentei. Seimo statutas labai aiškiai apibrėžia, kad Seimo Pirmininkas savo parašu tik patvirtina Seimo priimto įstatymo autentiškumą ir per 10 perduoda jį pasirašyti Prezidentui, tačiau jam nėra suteikta teisė abejoti dėl įstatymo turinio.
 
Seimo statuto 29 straipsnio 2 dalis aiškiai apibrėžia Seimo Pirmininko įgaliojimus šioje srityje ir sako, kad Seimo Pirmininkas „per 10 dienų nuo priėmimo patvirtina parašu Seimo priimto įstatymo teksto autentiškumą ir perduoda jį Respublikos Prezidentui pasirašyti, per 10 dienų pasirašo Seimo statutą ir jo pakeitimus, per 3 dienas pasirašo įstatymus, kurių Respublikos Prezidentas per 10 dienų po įteikimo nepasirašo ir negrąžina Seimui pakartotinai svarstyti, bei juos oficialiai paskelbia“.
 
Seimo statutas nustato galimybę sulaikyti Seimo priimto įstatymo perdavimą pasirašyti Prezidentui tik tuo atveju, jei kyla abejonių, ar priimant įstatymą nebuvo pažeistas Seimo statutas. Tokiu atveju turi būti pateikiamas Seimo Pirmininko, komiteto ar 1/5 Seimo narių pasirašytas motyvuotas raštas Seimui dėl galimų pažeidimų ir šį raštą turi išnagrinėti Etikos ir procedūrų komisija.
 
Tai reglamentuoja Seimo statuto 160 straipsnis „Įstatymo pasirašymo sulaikymas“, kuris nustato: „1. Kol priimtas įstatymas neperduotas pasirašyti Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkas, komitetas ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių gali motyvuotu raštu kreiptis į Seimą dėl, jų manymu, priimant tą įstatymą padarytų Seimo statuto pažeidimų. 2. Jeigu yra gautas toks kreipimasis, Etikos ir procedūrų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi pateikti Seimui išvadas ir pasiūlymus. 3. Kol Etikos ir procedūrų komisija nepateikė savo išvadų, Seimo Pirmininkas neperduoda įstatymo pasirašyti Respublikos Prezidentui. 4. Jei Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja, jog buvo šiurkščiai pažeista įstatymų leidybos procedūra ar kitos svarbios šio statuto nuostatos ir tai lėmė Seimo sprendimą, arba Etikos ir procedūrų komisija nepateikė savo išvadų šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, Seimas balsuoja, ar pripažinti netekusiu galios, ar palikti galioti ginčijamą įstatymą. 5. Jeigu Seimas šiuo atveju pripažįsta ginčijamą įstatymą netekusiu galios, jo projekto svarstymas paprastai kartojamas nuo tos stadijos, kai buvo padarytas pažeidimas.“.
 
Taip pat informuojame, kad Seimo valdyba, suderinus su LR Prezidente, šio klausimo svarstymui nutarė sušaukti neeilinį Seimo plenarinį posėdį, kuriame jis ir bus sprendžiamas. Šis posėdis vyko antradienį, 2010 m. spalio 26 d.
 
Atkreipiame dėmesį, kad Seimo Pirmininkė visuomet pasisakė ir pasisako, kad Konstitucinio Teismo sprendimas dėl nepartinių kandidatų dalyvavimo savivaldos rinkimuose turi būti įgyvendintas ir pati Seimo Pirmininkė aiškiai pasisako už bendruomenių atstovų galimybę dalyvauti rinkimuose. Tuo galite įsitikinti perskaitę dar šių metų vasarį Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės kalbą, pasakytą konferencijoje „Vietos savivalda ir bendruomenės Lietuvoje“.
 
Visą kalbos tekstą ir konkrečius Seimo Pirmininkės pasiūlymus galite rasti: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=6884&p_d=94898&p_k=1
 
Seimo Pirmininkės sekretoriatas

P. S. Spalio 26 d. Seimo neeiliniame posėdyje buvo svarstomas Prezidentės D. Grybauskaitės nepasirašytas įstatymas dėl savivaldos rinkimų. Įstatymo pataisoms buvo vienbalsiai pritarta, todėl nepriklausomi, save iškėlę kandidatai kitų metų vasario 27 d. galės netrukdomi dalyvauti savivaldos rinkimuose.

Voruta. – 2010, lapkr. 6, nr. 21 (711), p. 7.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra