Pokalbis su ambasadore prie Šventojo Sosto Irena Vaišvilaite: apie Lietuvos premjero vizitą Vatikane

Autorius: Data: 2013-09-29, 11:22 Spausdinti

Praėjusią savaitę  Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius su oficialiu vizitu lankėsi Vatikane. „Bernardinai.lt“ pakalbino Lietuvos ambasadorę prie Šventojo Sosto I. Vaišvilaitę apie šio vizito tikslą ir reikšmę.

Praėjusią savaitę Vatikane lankėsi Lietuvos Respublikos premjeras A. Butkevičius. Kokia šio vizito reikšmė Lietuvai? Premjeras atstovavo ne tik mūsų šaliai, tačiau vyko ir kaip ES Tarybai pirmininkaujančios šalies atstovas?

Abu dalykai buvo vienodai svarbūs, nes premjeras yra neseniai suformuotos Vyriausybės galva ir  atstovauja ES Tarybai pirmininkaujančios šalies Vyriausybei. Reguliarūs aukšto lygio valstybės ir vyriausybės vadovų vizitai kiekvienoje šalyje yra susiję ne tik su iškylančiomis konkrečiomis problemomis, bet taip pat yra gerų santykių patvirtinimas. Šiuo atveju Lietuvos santykiai su Romos Katalikų Bažnyčia tikrai yra geri; paskutinis oficialus vizitas  Vatikane iš Lietuvos pusės buvo LR prezidentės D. Grybauskaitės apsilankymas – ją priėmė dar popiežius Benediktas XVI. Prieš pusmetį Prezidentė pasveikino naujai išrinktą popiežių Pranciškų. Premjeras praėjusios savaitės vizito metu pristatė popiežiui Pranciškui Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus ir aptarė pagrindines Lietuvos vidaus politikos kryptis.

Kokie klausimai aptarti, temos paliestos?

Natūralu, kad pokalbyje iškilo klausimų apie socialinius reikalus. Tie klausimai visada rūpi Šventajam Sostui, o dabartinis popiežius itin kelia socialines problemas, tad buvo kalbama apie jas  tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje. Tai užimtumas, socialinio disbalanso tarp dideles ir mažas pajamas pajamas gaunančiųjų klausimas, kuris paaštrėja krizės metu. Jokių kitų specifinių klausimų, kiek žinau, nebuvo paliesta, kadangi premjeras su Šventuoju Tėvu kalbėjosi privačiai. Aš kaip ambasadorė dalyvavau susitikime su Popiežiaus Valstybės sekretoriumi kard. T. Bertone ir sekretoriumi santykiams su valstybėmis arkiv. D. Mamberti.

Šventasis Sostas Lietuvos premjerui išsakė savo požiūrį į padėtį ne tik Sirijoje, bet apskritai Artimuosiuose Rytuose, kalbėjo apie nerimą dėl krikščionių ir kitų religinių bei etninių mažumų padėties. Šiuo atveju kreiptasi gal ne kaip į pirmininkaujančios ES Tarybai šalies atstovus, nes ES užsienio politikos klausimus koordinuoja ES Išorinių veiksmų tarnyba, bet kaip į atskirą valstybę. Šventojo Sosto pozicija jau anksčiau buvo viešai išsakyta, o Lietuvos premjeras savo ruožtu kalbėjo apie tai, kad politinis sprendimas, jei jis yra pasiekiamas, visada yra prioritetinis, tačiau pernelyg užsitęsęs politinio sprendimo nebuvimas vis tiek daugina žmonių aukas. Premjeras užsiminė, kad karinės opcijos galimybė nėra visiškai atmesta; taip išreikšdamas oficialią grupės valstybių, prie kurių Lietuva yra prisijungusi, poziciją.

Sakyčiau, kad tai buvo kombinuoto pobūdžio vizitas, kuris tikrai peržengė formalaus mandagumo vizito ribas. Pavyzdžiui, pokalbis su valstybės  sekretoriumi ir užsienio reikalų ministru buvo labai konkretus, gana detalus, liečiantis visą eilę politikos klausimų – tiek tarptautinių, tiek ES vidaus socialinės politikos reikalų.

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos ir Šventojo Sosto bendradarbiavimas tarsi suaktyvėjo. Kas tam padarė įtaką?

Tokį įspūdį galėtų sukurti galbūt dažnesni vizitai, susiję ir su popiežių kaita. Visi Lietuvos prezidentai yra susitikę su tuo metu valdžiusiu popiežiumi. Prezidentas Valdas Adamkus Vatikane lankėsi du kartus su vizitais pas popiežius Joną Paulių II ir Benediktą XVI bei dalyvavo Jono Pauliaus II laidotuvėse ir Benedikto XVI inauguracijoje. Prezidentė D. Grybauskaitė kadencijos viduryje susitiko su tuo metu valdžiusiu popiežiumi Benediktu XVI ir dalyvavo naujai išrinkto popiežiaus Pranciškaus inauguracijos mišiose. Nepamirškime, kad netolimoje ateityje turėtų vykti pal. popiežiaus Jono Pauliaus II kanonizacija, kurioje, tikėkimės, dalyvaus ir Lietuvos delegacija.

Premjero vizitą paskatino faktas, kad Lietuva šiuo metu turi dar ir tarptautinę funkciją – pirmininkavimą ES Tarybai, o per pastarąjį penkmetį visų pirmininkavusių šalių vyriausybių ar valstybių vadovai susitiko su popiežiumi.

Lietuvos santykiai su Šventuoju Sostu yra stabilūs, pagrįsti dvišalėmis sutartimis, ką ir liudija reguliarūs Lietuvos vadovų apsilankymai Vatikane.  Tiesa, kad po naujojo Popiežiaus išrinkimo susitikti su juo pageidauja ir valstybių, kurios su Vatikanu iki šiol vargiai bendravo, vadovai.

Premjeras užsiminė, kad pakvietė popiežių apsilankyti Lietuvoje ir paminėjo kaip galimą datą 2018 metus. Ar Lietuvoje jau planuojama tiksliau derinti šį vizitą?

Kaip minėjau, nedalyvavau privačiame premjero susitikime su Šventuoju Tėvu, tačiau galiu pasakyti, kad premjeras pakartojo kvietimą Vatikano valstybės sekretoriui kard. T. Bertone.

Kaip žinome, popiežius į katalikiškas šalis keliauja su ganytojiniu vizitu, kviečiamas tos šalies vyskupų, tačiau niekada nevyksta į šalį be jos  vadovybės kvietimo. Premjero kvietime nebuvo labai tiksliai įvardytas laikas, buvo paminėtos dvi galimybės, tad reikia tikslinti ir susitarti Lietuvoje, nes priimančioji valstybė garantuoja popiežiaus saugumą šalyje. Šiuo atveju be valstybės žinios, aktyvaus pritarimo popiežius valstybėse nesilanko.

Ar pasikeitė diplomatų santykiai su popiežiumi po konklavos, prasidėjus naujajam pontifikatui?

Diplomatai tiesioginių santykių su popiežiumi turi labai mažai. Kaip ir kiekvienoje kitoje valstybėje, diplomatas mato valstybės vadovą, pradėdamas ir baigdamas savo misiją bei ypatingomis progomis, svarbių renginių metu; kartą per metus diplomatams yra proga tiesiogiai susitikti su valstybės vadovu.  Šis formatas taikomas ir Vatikane. Diplomatai dalyvauja popiežiaus „kapelose“ (Cappella Pontificia), kai popiežius aukoja viešas, iškilmingas Mšias, į kurias kviečiamas diplomatinis korpusas. Kitos progos – tai dalyvavimas aukšto lygio vizito delegacijoje, kaip šįkart premjero vizito metu. Praktiškai yra tik du asmenys valstybėje – valstybės vadovas ir vyriausybės vadovas, turintys galimybę tiesiogiai susitikti su popiežiumi ir turėti asmeninę audienciją. Taigi, apie santykių pasikeitimus su ppiežiumi kalbėti negaliu, nes diplomatai dažniau susitinka su Vatikano valstybės sekretoriato pareigūnais, su kuriais turi tiesioginių reikalų. Neseniai Vatikano užsienio reikalų ministras arkiv. D. Mamberti surengė brifingą diplomatams Vatikano pozicijos situacijos Sirijoje atžvilgiu.

Popiežius ėmėsi pakeitimų Romos kurijoje. Kaip manote, ar jie bus radikalesni insitucijų pertvarkymo atžvilgiu ar tai labiau požiūrio į tarnystę atnaujinimas? Kokių pokyčių galima tikėtis po numatomo popiežiaus susitikimo su jo suburta kardinolų patarėjų taryba?

Nesiimsiu teikti jokių prognozių. Kol kas galima kalbėti nebent apie tai, kad esminiais, rimtais klausimais sprendimus priima asmeniškai pats popiežius, jis atlieka ir parengiamąjį darbą, kurį anksčiau vykdydavo daugiausia Kurijos institucijos. Iš ten anksčiau būdavo gaunama įvairių indikacijų, tad bandymai  prognozuoti buvo labiau pagrįsti. Dabar jokios tikimos neoficialios informacijos nėra arba yra grynoji „spekuliacija“, kuri nepagrįsta jokiu faktiniu žinojimu. Kas yra visiškai aišku – kad popiežius pats priima sprendimus ir tik jis tuos sprendimus žino.

Galima tik paminėti, kad Romos kurijos institucijos arba tie asmenys, kurie popiežiaus vienaip ar kitaip įtraukti į tai, ką jis pats apibrėžia kaip tam tikrą kurijos reformą, visą vasarą dirbo labai intensyviai – idant popiežius, susitikęs su aštuonių kardinolų patarėjų grupe, su kuria palaiko nuolatinį ryšį, galėtų netrukus vyksiantį susitikimą pradėti nuo tam tikrų dokumentų projektų. Ar tai bus išbaigti dokumentai – greičiausiai ne; bet kuriuo atveju, iš karto po susitikimo veikiausiai jokio rezultato net nesužinosime, nes galutinis rezultatas yra užbaigtą juridinę formą turintis dokumentas.

Parengė D. Žemaitytė

Vatikanas , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra