Pogrindžio spaustuvėje „ab“ – tradicinis Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai skirtas minėjimas

Autorius: Data: 2012-05-02, 09:03 Spausdinti

2012 m. gegužės 4 d., minint artėjančią Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną (gegužės 7-ąją), Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus padalinyje Pogrindžio spaustuvėje „ab“ Domeikavos seniūnijoje (Kauno r.) rengiamas minėjimas, kuriame dalyvaus ir krašto apsaugos viceministras Mykolas Juozapavičius.

Šiemet šios tradicinis renginys skiriamas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidybos pradžios 40-mečiui. Kronika ne tik griovė sovietinės propagandos kuriamą mitą apie komunistinės sistemos humaniškumą ir tariamą dvasinio gyvenimo, religinių įsitikinimų laisvę Sovietų Sąjungoje, bet ir išgarsino Lietuvos laisvės siekį Vakaruose.

Renginio metu bus galima apžiūrėti sovietinės okupacijos metais veikusią pogrindžio spaustuvę-muziejų ir pamatyti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ originalus ir užsienyje spausdintus kronikos egzempliorius, knygų ir dokumentų parodą ,,Laukti nebuvo kada“, skirtą Juozo Grušio atminimui.

Specialiai šiai dienai Pogrindžio spaustuvės „ab“ įkūrėjas Vytautas Andziulis pogrindinės spaustuvės įranga surinko ir atspausdino leidinį „Domeikavos krivūlė“, kuriuo „grįžta į praeitį apie spaudą ir kovas dėl jos…“

Renginys vyks Vytauto Didžiojo karo muziejaus Pogrindžio spaustuvėje „ab“ ( adresas: spaustuvės g. 2, Salių k., Domeikavos sen., Kauno r.);

Pradžia – 15 val.

Apie pogrindinę spaustuvę „ab“

1979 m. spaustuvininkas Vytautas Andziulis savo sodyboje, po namu iškastame požemyje, įrengė slaptą spaustuvę. Joje sovietmečiu spausdino patriotinio ir religinio turinio leidinius, kas buvo labai svarbu kovojant dėl Lietuvos laisvės. Sutarę bendradarbiauti, V. Andziulis ir Juozas Bacevičius nelegalią spaustuvę pavadino „ab“ (pavardžių pirmosios raidės). Spaustuvė-leidykla nesusekta veikė dešimt metų (1980–1990). Pirmoji šioje spaustuvėje išleista knygelė – vyskupo Kazimiero Paltaroko „Tikybos pirmamokslis“. Vėliau buvo išleisti Juozo Urbšio prisiminimai, Adolfo Damušio studija apie sovietinį genocidą, poetų Juozo Gražulio, Roberto Grigo (Rasūno), Kęstučio Genio kūryba ir kt. Sovietinės okupacijos metais čia buvo slaptai atspausdinti ir išplatinti 23 pavadinimų draudžiami patriotinio ir religinio turinio leidiniai, kurių bendras tiražas – 138 000 egzempliorių. Nuo 1997 m. Pogrindžio spaustuvė „ab“ yra Vytauto Didžiojo karo muziejaus Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus padalinys. Spaustuvėje-muziejuje galima pamatyti iškiliosios spaudos įrangą, antinacinės ir antisovietinės kovos dokumentų kopijas, pogrindinės spaudos leidinius, rezistencinės kovos dalyvių nuotraukas.

2008 m. spaustuvė buvo įtraukta į tarptautinį istoriškai vertingų šaltojo karo įrenginių ir vietovių sąrašą. Vėliau, spaustuvė „ab“ dalyvavo projekte, kurį inicijavo Baltijos šalių bendradarbiavimo ir ryšių sekretorius Johanesas Bachas Rasmusenas (Johannes Bach Rasmussen), kurio metu kartu su režisieriumi Algiu Kuzmicku (Genocido aukų muziejus) buvo sukurtas trumpametražis dokumentinis filmas apie pogrindžio spaustuvės „ab“ įkūrėją Vytautą Andziulį.

Apie Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną

Kasmet gegužės 7-ąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad Lietuviškoji spauda augo, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Veltui nuėjo rusų pastangos įpiršti valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis. Slaptųjų knygų skaičius nepaprastai sparčiai augo. Nuo lietuvių raštijos pradžios ligi 1864 m., – t. y. per 300 metų, lietuviškų knygų iš viso buvo išspausdinta vos 750; nuo draudimo pradžios iki 1883 m., – t. y. iki „Aušros“ gimimo, buvo išspausdinta 484 knygos, o nuo 1883 m. iki 1 903, neskaitant laikraščių, buvo išspausdintos 1 372 knygos.

Nuolatinis lietuviškų knygų ir laikraščių leidybos ir platinimo augimas valdžiai kėlė nemažai rūpesčių. Iš pradžių už slaptų knygų skaitymą buvo skiriamos nedidelės bausmės, kurias numatė rusų įstatymai. Vėliau, kai buvo pradėti leisti laikraščiai ir prasidėjo griežta agitacija prieš valdžios rusinamąsias priemones, slaptųjų raštų priežiūra buvo pavesta administracijos organams. Jiems buvo suteikta teisė bausti nusikaltėlius, konfiskuoti bei deginti raštus. Žandarai savo darbą atliko itin uoliai: 1891-1893 m. vien tik sieną saugoję žandarai konfiskavo 37 718 lietuviškų knygų ir laikraščių; 1900-1902 m. – 56 182. Į tą skaičių neįtrauktos tos knygos, kurios buvo rastos ir konfiskuotos visoje Lietuvoje.

Nepaisant didelio konfiskuojamų spaudinių skaičiaus, jų vis nepaliaujamai daugėjo. Tautiškos savimonės piliečiai leisdavo lietuviškas knygas ir laikraščius iš rankų į rankas; milžinišką darbą atliko unikalios „profesijos“ žmonės, savotiški spaudinių platintojai – knygnešiai. Mažiau susipratusių tautiečių buvo tik Seinų ir Vilniaus srityse. Už slaptą knygų laikymą ir platinimą nukentėjo maždaug 1 000 žmonių. Tarp jų buvo ir kaimiečių, ir kunigų, pasauliečių inteligentų.

Nors už knygų platinimą buvo baudžiama kalėjimu ar tremtimi į Sibirą, tačiau knygos buvo platinamos itin sparčiai. Valdžios atstovai turėjo pripažinti nesugebą kovoti su spaudinių sklidimu. Generalgubernatorius dėl to skundėsi centro valdžiai, žemesnieji valdininkai skundėsi savo viršininkams. Matydami nebegalį sulaikyti slaptojo knygų platinimo, jie siūlė panaikinti spaudos draudimą.

Tokį sprendimą lėmė ir pačių lietuvių nuoširdus rūpestis spaudos laisve. Valsčiuose rengiami susirinkimai, lietuvių kolonijos Rusijoje siuntinėjo vietos valdžiai ir pačiam carui prašymus. Kadangi spauda buvo uždrausta administraciniu būdu ir nebuvo jokio ją draudžiančio įstatymo, lietuviai visais įmanomais būdais stengėsi apeiti tą draudimą. Kai rusų valdžia buvo jau kiek nuolaidesnė, Petrui Vileišiui Petrapilyje pasisekė išspausdinti keletą lietuviškų mokslo knygų, tačiau cenzūra jam atsakydavo, jog jas galima spausdinti tik rusiškomis raidėmis. 1900 m. inžinierius A. Maciejauskas Petrapilyje išspausdino lietuvišką žemėlapį. Spaudinys buvo konfiskuotas. Tuomet A. Maciejauskas šį sprendimą apskundė teismui, ir, pasiekęs net senatą, bylą laimėjo, nes rusų valdžia negalėjo paremti savo poelgio jokiu įstatymu. Šios bylos laimėjimas paskatino lietuvius dar energingiau veikti, valdžia darėsi vis nuolaidesnė ir pamažu liovėsi persekioti tikybinio turinio užsienyje spausdintas knygas.

Apie lietuvių tautos kovas už laisvą spausdintą žodį sužinojo ir rusų šviesuomenė, inteligentai vis dažniau paragindavo panaikinti spaudos draudimą lotyniškais rašmenimis. Pagaliau ir pati rusų valdžia garsiai prabilo apie draudimo panaikinimą, nes jis nepasiekęs tikslo – lietuviai nepripažįsta spaudinių rusiškais rašmenimis. Rusų valdžia įsitikino veltui kovojusi prieš lotyniškomis raidėmis spausdintų leidinių platinimą ir skaitymą. 1904 m. gegužės 7-ąją caras paskelbė lietuviško žodžio laisvę. Tautos sąmoningumas ir atsparumas nebuvo palaužtas, nors cenzūros kontrolė ir toliau išliko. Pats faktas, kad maža tauta apgynė savo nevaržomo žodžio teises prieš didžiulį milžiną, kad gavo teisę viešai spausdinti savo knygas ir laikraščius, žymiai palengvino kovą dėl kitų jos teisių, palengvino sąlygas toliau ugdyti tautišką piliečių savimonę.

Kova dėl spaudos išjudino sąmoningųjų lietuvių dalį, laimėjimas sustiprino pasitikėjimą savimi, tačiau draudimo padaryta žala buvo milžiniška. Kita vertus, spaudos atgavimas prikėlė visą tautą naujam gyvenimui – po kelerių metų lietuvių visuomeninis kultūrinis gyvenimas tiesiog pražydo – auga talentingų rašytojų karta, suklesti menai – Lietuva pamažu žengia į tikrą kultūrinį atgimimą.

Regina Rajeckienė, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus Edukacijos ir informacijos skyriaus vedėja

www.kam.lt

Rimanto Žiemio nuotr.

Nuotraukoje: Prie buvusios pogrindžio spaustuvės „ab“ slapto įėjimo stovi spaustuvės įkurėjas V. Andziulis

Vytauto Didžiojo karo muziejus , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra