Poetų balsai iš Ukmergės

Autorius: Data: 2012-06-20, 14:03 Spausdinti

Albina TUMAITĖ-POVILAVIČIENĖ

Neseniai nuplasnojo tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ paukštė, atskleidusi daug Lietuvos talentingų kūrėjų, žodžio meistrų.

Mažytė poezijos šventė, tarsi atkartodama didžiosios skrydį, vyko Vilniaus Mokytojų namų svetainėje. Iš Ukmergės krašto atvyko spinduliečiai Zuzana Budaitė-Stunžėnienė ir Vincas Lukša. Mokytoja Zuzana, kilusi iš Raseinių krašto, maždaug prieš pusšimtį metų su šeima atsikėlusi į Ukmergę. Ir čia prigijusi, daug gerų darbų nudirbusi. Eiles pradėjo rašyti dar vaikystėje. Kūryba buvo savotiška tylaus dvasinio išsivadavimo iš kasdienybės rutinos išraiška. Eiles spausdino įvairiuose laikraščiuose ir žurnaluose, šešiuose almanachuose. Išleido septynias poezijos knygas. Ji baigė Vilniaus universitetą. Filologė. Ukmergėje dirbo lietuvių k. ir lit. mokytoja, vadovavo literatų ir kraštotyros būreliams, rinko tautosaką, medžiagą apie tremtį. Mokytojos poetės literatūrinė ir kultūrinė veikla yra ne kartą įvertinta diplomais ir padėkos raštais. Zuzana įrašyta į Lietuvos rašytojų sąvadą bei Lietuvos literatūros enciklopediją.

Poetė pristatė savo naują poezijos rinkinį „Po žaibo ženklu“.

Jos eiles skaitė buvusi Lietuvos radijo ir televizijos diktorė, Dūkštų pagrindinės mokyklos mokytoja metodininkė Liudgarda Juškaitė-Čepienė. Jos skaitymo menas palietė jautriausias poetės sielos stygas.

Mokytoja poetė Janina Usonytė-Valiaugienė negalėjo dalyvauti šventėje. Man teko didelė garbė ir laimė pristatyti savo buvusią mokytoją. Aš manau, šiam tikslui labiausiai tinka ištrauka iš „Atviro laiško buvusiai mokinei“, išspausdinto „Gimtojoje žemėje“.

Kaip gerai, kad Tu – lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, kad pamilai gimtąją kalbą, kad ieškai savosios žvaigždės… Betgi Tu ją turi… Ar meni, kaip gražiai ji žaisdavo vandens purslais Želvelėje ir pavargusi ramiai užmigdavo aušrinės glėbyje, užliūliuota tylaus bundančios žemės kuždesio…

Ji ten, dangaus glėbyje, virš Tavo gimtojo kaimo, kur liko įmintos motinos pėdos, kur ilgesiu pražydo netekties ašara. Ji ten, Tavo gražioje eilėraščių knygelėje. Saugok ją, degančią šviesiais vilties spinduliais, neleisk jos užpūsti jokioms gyvenimo audroms, sužeisti…

Išlik visada tokia miela, kaip tada, kai šypsojaisi vaikystei. Ar meni, kaip pavasarį skardelyje išsiliedavo žibuoklių jūra, ir Tavo vaikiškos rankelės pasemdavo jos mėlio ir atnešdavo į klasę.

Ačiū, nuoširdus ačiū. Juk ir dabar jis užlieja mano širdį gimtinės akių šviesa, krištolinio šaltinėlio skambėjimu, pamėlusių tolių ilgesiu.

Būk laiminga, Albinut, o žmogus pats laimingiausias kurdamas, nutviekstas nuostabios įkvėpimo šviesos. Sudie!

J. Usonytė-Valiaugienė gimė netoli Ukmergės, Šaukuvos kaime. Mokėsi Šaukuvos prad. mokykloje, Ukmergės 2-oje vidurinėje, Pedagoginėje mokyklose. Joje ją pastebėjo, suprato polinkį rašyti ir pasakė, kad čia per maža šviesos, kad ji stotų toliau mokytis. Janina įstojo į Pedagoginį institutą. Dirbo ir mokėsi.

Janinos eilėraščius spausdina „Gimtoji žemė“, „Gintaro gimtinė“. Jos eilių yra trijuose almanachuose.

Poetė Janina – nepaprastai kuklus žmogus. „Išbarsčiau aš savo vargdienėlius …“ Taip ji apibūdina savo kūrinėlius, lyg pasiteisindama, kad kol kas jų nesudėjo į atskirą rinkinėlį.

Vincas Lukša truputėlį vėlavo į renginį, nes nebuvo autobuso. Vincas kilęs iš Švenčionių rajono Ramoniūnų kaimo, netoli Adutiškio.

Mokėsi Adutiškio vid. mokykloje, baigė Pedagoginį institutą. Dirbo vadovaujantį pedagoginį darbą Vepriuose, inspektoriumi Visagine. Sugrįžo į Veprius. Mokytojas išspausdino daug straipsnių švietimo, kultūros ir kt. temomis.

Poetas išleido daug poezijos rinkinių, yra ne vieno konkurso laureatas.

Poetas labai nuoširdžiai skaitė eilėraštį „Mamai“.

Kalba Liudgarda Juškaitė-Čepienė. Spinduliečius savo krašto poetus draugijos narius šiltai, su meile ir pagarba pristatė pirmininkė Albina Tumaitė-Povilavičienė. Bet ji pati – tiek kuklus žmogus, kad nutarė apie save patylėti, nors ji irgi iš Ukmergės krašto, irgi poetė. Aš, kaip jos studijų draugė, apie ją pasakysiu keletą žodžių. Ji mokėsi Želvos vid. mokykloje. Buvo mokslo pirmūnė. Direktorius jai pranašavo medalininkės „karjerą“, bet ji pabėgo į Vilnių, įstojo ir baigė Technologinį technikumą, bet labai greitai pajuto, kad be literatūros ji negalės gyventi. Įstojo į Vilniaus universitetą. Dirbo Molėtų, Pasvalio, Vilniaus miesto lietuvių, rusų, lenkų mokyklose, Jono Pauliaus gimnazijoje. Dėstė vyresnėse klasėse. Mokiniai gerai laikė egzaminus. Sutikę mokytoją nepraeina pro šalį, dėkoja už nuoširdumą ir žinias. Dėstė Europos humanitariniame universitete baltarusių studentams. Mokytoja-metodininkė dirbo mokytoja, pavaduotoja, direktore, švietimo skyriaus metodininke.

1997 m. išleido eilėraščių rinkinį „Ar švies ji kely…“ Jos eilių yra keturiuose almanachuose. Eilėraščiai, straipsniai spausdinami periodinėje spaudoje. Nuo 2008 m. vadovauja „Spinduliui“. Albina labai myli žmones, yra geraširdė, jautri, visada pasirengus padėti silpnesniam ir nuskriaustam. Ištikima tėvų įskiepytoms lietuviškoms tradicijoms.

Šventės metu skambėjo lietuvių liaudies dainos, kurias atlikome patys. Vaclovas Volkus, svečias iš Kėdainių, mus linksmino lūpinės armonikėlės vingriomis melodijomis.

Šventėje dalyvavo keletas naujų poetų ir prozininkų, kurie skaitė savo kūrybą.

Esu dėkinga studijų draugei Liudgardai, kuri skaitė poetų eiles, už raiškų ir nuoširdų žodį, o ypač už mano eilėraščius, skirtus išėjusiems artimiesiems, kuriuos skaitė kaip maldas.

Kultūra , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra