Poetas V. Braziūnas nesupranta tų, kurie stengiasi apie save nuolat priminti

Autorius: Voruta Data: 2014-01-28 , 11:06 Spausdinti

Monika Petrulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt

Vasario 16-ąją Prezidentūroje bus apdovanoti nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. LRT televizija tradiciškai pristato laureatus: vienas jų – poetas, eseistas Vladas Braziūnas.

V. Braziūnas – 18-kos poezijos ir prozos knygų autorius, yra ir žinomas vertėjas. Daug metų paaukojęs kultūros leidinių redakcijoms, Braziūnas sako nebegalįs nusišalinti ir nuo visuomeninių darbų – šimtai laiškų su kolegų klausimais, ar Kultūros tarybos, kurios komisijos narys yra, projektais laukia jo atsakymų.

Jis prisipažįsta, kad į literatūros pasaulį pakliuvo netyčia. Mokykloje eilėraščių nekūrė. Tik studijuodamas, kai rašė dienoraštį, pastebėjo, kad sakiniai kartais eilėmis sugula.

Pasak V. Braziūno, cenzūra po nuosprendžio, kad pirmoji jo poezijos rinktinė „idėjiškai ir meniškai nebrandi“, ilgam poetą paliko be balso teisės. Per tuos metus įpratęs tyliai dirbti, ir dabar sako, nesuprantąs tų, kurie apie save nuolat stengiasi priminti.

V. Braziūnas iki šiol yra išvertęs nemažai poezijos iš rusų, latvių, lenkų, baltarusių ir ukrainiečių kalbų. Kaip vertėjas jis sako bandantis suderinti vakarietiškąją ir slaviškąją vertimų tradicijas: vieniems svarbiausia perteikti tekstų prasmę, kitiems – eilėdarą. Ieškoti abiejų tradicijų dermės – sudėtingas, bet prasmingas darbas.

Už savo poeziją poetas yra pelnęs Zigmo Gėlės, Jotvingių, Antano Miškinio, Dionizo Poškos premijas. Poetas išsiskiria etnografijos, gimtosios tarmės puoselėjimu, nors gyvena naujame Vilniaus mikrorajone, dešimtajame daugiabučio aukšte, toli nuo gamtos ir gimtojo Pasvalio krašto.

Nacionalinė kultūros ir meno premija Vladui Braziūnui skirta už poetinius atradimus, gilinantis į lietuvių kalbos lobyną ir baltiškąją pasaulėvoką. Poetas sako, kad jam labai malonu, jog ir tylus buvimas bei nuoširdus darbas buvo pastebėti.

Premijos laureatai, Nacionalinė kultūros ir meno premija, Vladas Braziūnas