Po metų pertraukos gyvoji archeologija vėl grąžina Kernavę į tūkstantmečių praeitį

Autorius: Data: 2013-06-28, 16:09 Spausdinti

Senoji Lietuvos sostinė 2013 m. liepos 6-7 d. jau keturioliktą kartą tarptautiniu eksperimentinės archeologijos festivaliu „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ pažymi vieną iš reikšmingiausių Lietuvos Valstybės datų – Mindaugo karūnavimo dieną.

Renginys vyksta autentiškame žmogaus ir gamtos sukurtame kraštovaizdyje, išsaugojusiame 11 tūkstančių metų šiame regione egzistavusių kultūrų pėdsakus.

Pilies kalno piliakalnyje ir Pajautos slėnyje įsikurs Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Vengrijos eksperimentinės archeologijos meistrai. Jie parodys ir papasakos, kaip buvo gaminami titnaginiai, kauliniai ir geležiniai įrankiai, kalami ginklai, lipdomi ir žiedžiami puodai, statomi būstai, gaminamas maistas. Festivalio svečiai galės patys pabandyti senoviniu būdu užkurti ugnį, nulipdyti puodą, paskanauti archajiškų valgių ar iššauti iš lanko. Akmens amžiaus gyvenvietėje gyvosios archeologijos meistrai, vilkintys rekonstruotais Narvos ir Pamarių kultūrų ir ankstyvojo bronzos amžiaus kostiumais, atkurs akmens amžiaus žmonių aplinką. Neolitiniame būste bus audžiami ir pinami drabužiai, lipdomi ir dekoruojami moliniai indai. Šalia darbuosis akmens amžiaus medžiotojai, akmeninių ir titnaginių įrankių gamintojai, o greta jų įsikurs jau ankstyvųjų viduramžių gyventojai, kurie pristatys amatus bei kasdieninį gyvenimą.

Šiemet pirmą kartą pamatysime klubo „Sūduvos Tauras“ pristatomą Lietuvos ankstyvųjų viduramžių raitelių karybos programą. Žiūrovai galės palyginti bei įvertinti Lietuvos ir Vakarų Europos karių ginkluotę ir aprangą. Archeologė dr. Daiva Steponavičiene pristatys naują rekonstruotų istorinių kostiumų kolekciją. Pamatysime įspūdingą 9-10 a. Vengrijos ankstyvojo valstybės formavimosi laikotarpio amatų ir kasdieninio gyvenimo būdo pristatymą (Sabolz gentis). Kasdieninis gyvenimas atgis ir viduramžių karių stovyklose – bus kalami ginklai, dekoruojami skydai, pristatomi karių stovyklų vadų būstai. Bus galima pajodinėti ant legendinių Lietuvos žirgų – žemaitukų, dalyvauti žaidimuose bei atrakcionuose.

Gyvosios archeologijos dienos neįsivaizduojamos be ginklų žvangesio ir archajiškos muzikos garsų. Riterių kovose savo narsą demonstruos lietuvių, rusų, lenkų karybos klubai, o senosios muzikos gerbėjus pirmą kartą pradžiugins populiarus ansamblis iš Baltarusijos „ESSA“, bei atlikėjai iš Lietuvos – „Kaukoras“ ir „Sen Svaja“. Renginio metu bus demonstruojama ir senovės muzikos instrumentų gamyba, aidės būgnų, dūdmaišių, ragų, kanklių bei kitų archajiškų muzikos instrumentų garsai.

Viduramžių miesto aikštė vilios įprastiniu šurmuliu. Čia sutiksite klajojančius muzikantus, iš svetur atvykusius pirklius, valkatas ir klajūnus. Aikštėje vyks viduramžių teismai, darbuosis budeliai.

Ilgametis senosios Kernavės tyrinėtojas archeologas dr. A. Luchtanas papasakos apie viduramžių Kernavės miesto istoriją, kasdienį miestiečių gyvenimą, pristatys to laikotarpio moters kostiumą. Vaikams bus rengiami edukaciniai konkursai. Kernavės archeologinės vietovės muziejaus salėje vyks susitikimai – diskusijos su Kernavės archeologais.

Profesionalūs archeologiniai tyrinėjimai Kernavėje vykdomi nuo 1979 m. Daugiau kaip tris dešimtmečius vykdomi rezervato teritorijos tyrinėjimai atskleidžia Kernavės archeologinės vietovės – UNESCO Pasaulio paveldo objekto – išskirtinę istorinę vertę, o senovės amatų bei gyvenimo būdo rekonstravimas suteikia galimybę sugrįžti į tolimą praeitį „gyvai,“ pajusti civilizacijos ištakas, kaimyninių kultūrų sąveiką, ryšius tarp praeities ir dabarties“, – teigė projekto vadovas, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas.

Bilieto kaina – 10 Lt. Vaikams iki 16 metų nemokamai.

Svarbi informacija. Į Kernavę atvykti patogu autostradoje Vilnius–Kaunas pasukant ties Vieviu, autostradoje Vilnius–Ukmergė pasukant ties Avižieniais, Bartkuškiu arba Širvintomis.

Festivalio metu mažiausias transporto srautas yra kelyje per Bartkuškį.

Kontaktai ir informacija:

Renginio organizatorius: Valstybinio kernavės kultūrinio rezervato direkcija; Kerniaus 4a, LT-19172, Kernavė, Širvintų raj., tel. (+370 382) 47438, 47371, faksas (+370 382) 47391, el. paštas: direkcija@kernave.org

Daugiau informacijos: www.kernave.org

Projekto vadovas: ryšių su visuomene ir švietimo programų skyriaus vedėjas jonas vitkūnas (mob. tel.: +37061037563), el. paštas jonas.vitkunas@kernave.org

*********************************************************

Papildoma informacija apie Valstybinį Kernavės kultūrinį rezervatą

Kernavė – archeologinė vietovė, unikalus archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas. Kultūrinis rezervatas įsteigtas 1998 m. siekiant išsaugoti teritorinį kultūros paveldo objektų kompleksą, jo teritorijoje esančias nekilnojamąsias bei kilnojamąsias kultūros vertybes, jas tinkamai prižiūrėti, tvarkyti ir propaguoti, organizuoti mokslinius tyrimus.

Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas įsteigtas 194,4 ha teritorijoje, aplink rezervatą suformuota buferinė apsaugos zona (2456,2 ha). Kultūrinio rezervato teritorijoje saugomas kultūros paveldo objektų kompleksas, kuriame šiuo metu žinoma ir įteisinta 18 archeologijos, istorijos ir kultūros vertybių:

  • penki piliakalniai;

  • Kernavės senojo miesto vieta (XIII-XIV a.);

  • Kernavės senosios bažnyčios vieta;

  • Kernavės senovės gyvenvietė;

  • XIII-XIV a. Kernavės kapinynas;

  • kiti objektai.

Per 30 sistemingų mokslinių tyrinėjimų metų atrasta, nustatytos ribos ir dalinai ištirta 15 įvairių laikotarpių archeologinių vertybių. Šiandien ištirta tik apie 1,75% kultūrinio rezervato teritorijos, tačiau to visiškai pakanka, kad apie Kernavę galėtume kalbėti kaip apie unikalų objektą ne tik Lietuvos ar Rytų Europos, bet ir pasauliniame kontekste.

Kernavės archeologinė vietovė, pripažįstant jos išskirtinę pasaulinę vertę, 2004 m. liepos mėn., buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, remiantis dviem kriterijais:

Kriterijus (III): vietovė, liudijanti unikalią ar išskirtinę išnykusią ir/ar gyvą kultūrinę tradiciją ir civilizaciją. Kernavės vietovės archeologiniai paminklai reprezentuoja visas šiame regione egzistavusias archeologines kultūras nuo epipaleolito iki viduramžių. Ypač svarbus viduramžių (XIII-XIV a.) paveldas – miestas, kapinynas, penki piliakalniai. Tai yra unikalus paskutinės Europoje pagoniškos valstybės miestietiškos civilizacijos pavyzdys. Viduramžių Kernavė buvo vienas svarbiausių to meto Lietuvos valstybės politinių bei ekonominių centrų, kuriame matome senąją pagoniškos Lietuvos kultūrą, tačiau jau gana ženkliai veikiamą krikščioniškosios Europos tradicijų.

Kriterijus (IV): vietovė, atstovaujanti išskirtinį teritorinį technologinį kompleksą arba kraštovaizdžio tipą, kuris iliustruoja svarbų(-ius) žmonijos istorijos etapą. Istoriškai susiklostęs Kernavės kultūrinis kraštovaizdis atspindi visus vietovės apgyvendinimo etapus, fortifikacinių įrengimų raidą (piliakalnių gynybinė sistema), o viduramžių archeologiniai radiniai liudija vieną esminių Europos istorijos raidos etapų – pagoniškosios bendruomenės virsmą krikščioniška.

Kernavės archeologinė vietovė – vienas iš keturių UNESCO Pasaulio paveldo objektų Lietuvoje. Į Pasaulio paveldo sąrašą taip pat yra įrašyti Vilniaus miesto senamiestis, Kuršių Nerija ir Struvės geodezinis lankas. 

Kernavė ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra