Po Mažąją Lietuvą

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Įvedus vizų rėžimą darosi vis sunkiau Karaliaučiaus krašto moksleiviams organizuoti ekskursijas į Lietuvą. Todėl šiame krašte dirbantys mokytojai stengiasi supažindinti juos su Mažąja Lietuva, turininga jos istorine praeitimi, įžymiais žmonėmis. Už tokią galimybę reikia padėkoti tautinių mažumų ir išeivijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, finansavusiam mokytojų pateiktus projektus.
Naujosios (Timiriazevo) vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvą lanko 35 moksleiviai, kuriuos moko mokytoja Aldona Bursteikienė, organizavusi ekskursiją po Mažąją Lietuvą. Artėja įžymaus poeto Kristijono Donelaičio jubiliejus: 2014 m. sukaks 300 metų nuo jo gimimo.
Ekskursijos tikslas – aplankyti įžymias Mažosios Lietuvos vietas, susipažinti su krašto istorija, pabuvoti K. Donelaičio gimtinėje. Išvykoje dalyvavo 57 dalyviai: dabartiniai ir kai kurie buvę moksleiviai, direktoriaus pavaduotoja, mokytojai, moksleivių tėvai.
Pažintis su numatytais aplankyti objektais prasidėjo nuo Naujosios (Timiriazevo). Gidė papasakojo, kad vietovė įsikūrusi prie Gastų (Slavsko) ir Kaukėnų (Jasnoje) kelio, anksčiau vadinosi Joneikiške. Šiose apylinkėse gyveno vien  lietuvininkai. 17 a. viduryje buvo pastatyta bažnyčia, prie kurios veikė mokykla.
19 a. pradžioje Naujojoje (Timiriazeve) mokytojavo Fridrichas Kuršaitis, evangelikų liuteronų kunigas, Karaliaučiaus (Kaliningrado) universiteto lietuvių kalbos seminaro vedėjas, profesorius, vėliau rektorius, parašęs lietuvių kalbos gramatiką, žodyną, dirbęs kalbotyros srityje.
Netoli Naujosios (Timiriazevo) už dviejų kilometrų – Rokaičių kaimas, žinomas kaip Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtojų Zaunių tėviškė. Dovas ir Elzė Zauniai ilsisi gimtojo Rokaičių kaimo kapinaitėse.
Visuomenės veikėjas Dovas Zaunius dalyvavo „Birutės“ draugijos veikloje, buvo jos vadovas, išaugino devynis vaikus. Jo sūnus Dovas – žinomas politikas, visuomenės veikėjas, vienas iš užsienio reikalų ministerijos steigėjų, buvęs užsienio reikalų ministras. Duktė Marta – įžymi Mažosios Lietuvos  visuomenės veikėja, lietuviškos spaudos platintoja. Zaunių namai garsėjo kaip lietuvybės židinys, juose spaudos draudimo metais rasdavo prieglobstį knygnešiai, persekiojami caro žandarų.
Toliau ekskursijos dalyvių laukė Gumbinė (Gusevas), išaugusi Romintos ir Pisos upių santakoje. Sakoma, kad vietovės pavadinimas kilęs  nuo gumbuoto ąžuolo, po kuriuo senovėje lietuviai padėdavę dievams aukas. Mokiniai klausėsi pasakojimo apie šia nadruvių gyvenvietę, į kurią 13 a. įsiveržė kryžiuočiai. Bažnytkaimis minimas nuo 1580 m. Gumbinė (Gusevas) miesto teises gavo 1720 m. Mažosios Lietuvos tautosakos rinkėjas užrašė Gumbinės, kaip ir daugelio kitų, bažnyčios varpų garsus.
1714 m. Gumbinės (Gusevo) bažnyčioje buvo pakrikštytas būsimasis poetas K. Donelaitis. Vėliau rašytojas ne kartą čia lankėsi, vykdamas į Karaliaučių (Kaliningradą) ir grįždamas iš jo. Iki II-jo pasaulinio karo mieste dar buvo išlikę senieji pastatai, karo metais jis buvo smarkiai sugriautas, vėliau perstatytas.
Išklausę pasakojimą apie miesto istoriją, ekskursantai atvyko prie paminklo K. Donelaičiui, kunigui, poetui, „Metų“ ir pasakėčių autoriui ir pagerbė jo atminimą. Paminklas iškilmingai atidengtas 2004 m. rugsėjo 25 d.
Autobusas pasuko Lazdynėlių link į buvusį kaimelį, esantį už 5 km. Nuo Gumbinės Gusevo) prie Karaliaučiaus (Kaliningrado)–Eitkūnų (Černyševskoje) plento. Mokiniai plačiau sužinojo apie K. Donelaitį ir jo šeimą. 1714 m. sausio 1 d. Lazdynėlių kaime priklausiusiame Gumbinės (Gusevo) parapijai, gimė lietuvių grožinės literatūros pradininkas K. Donelaitis. Septintas vaikas šeimoje, turėjęs tris brolius ir tris seseris. Kai Kristijonui buvo šešeri, mirė tėvas, tada jis išvyko mokytis į Karaliaučių (Kaliningradą).
Lazdynėliai buvo įsikūrę labai gražioje vietoje, karališkojoje girioje, kurioje pilna riešutų, grybų, uogų. Didžiojo maro metais Gumbinėje (Guseve) beveik neliko gyvos dvasios, o Lazdynėliai girių apsuptyje neliko visai tušti, vyresnieji Kristijono broliai ir seserys išliko gyvi. 19 a. pabaigoje nebeliko K. Donelaičio gimtojo namo.
1989 m. minint poeto 275-ąsias K. Donelaičio gimimo metines pasodinti 275 ąžuoliukai. 1990 m. Lazdynėliuose pastatytas paminklinis akmuo (architektas N. Kitkauskas, meistras V. Orvydas), kuriame iškaltas užrašas lietuvių ir rusų kalbomis.
Gal todėl, kad K. Donelaičio vaikystė prabėgo gražiame Lazdynėlių kampelyje, savo poemoje jis daug vietos skiria gamtai, tikroviški peizažai padeda reikiamą kūrinio nuotaiką, moko pastebėti gamtos grožį.
Ekskursijos maršrutas tęsiasi į Įsrutį (Černiachovską). Tai sena nadruvių gyvenvietė, 1525 m. tapusi apskrities centru, vėliau gavusi miesto teises, svarbus Mažosios Lietuvos centras prie Unguros, Įsros ir Priegliaus upių. Prieš akis išnyra 1336 m. statyta pilis, apipinta legendomis, istorijos ir architektūros paminklas. Apžvalginė ekskursija po miestą, sustojimas miesto centre prie didingo paminklo Barklajui de Toliui, škotų kilmės Rusijos armijos vadui, gimusiam Lietuvoje, Pakruojo rajone, Pamūšyje.
Sušmėžuoja Spargės, vadintos Jurbarku, Georgenburgu, dabar Majovka, Žirgyno pastatai, arklidės, maniežas,  muziejus.
Paskutinis aplankytas objektas – Papelkiai (dabar Vysokoje) Gastų (Slavsko) rajone, miestelis ant Mielavos upės kranto. Čia 1642 m. pastatyta bažnyčia ir įkurta lietuviška parapija, kur lietuviškos pamaldos vyko iki 1918 m. Papelkiuose (Vysokoje) 18 a. viduryje kunigavo Adomas Šimelpenigis, rašęs eiles ir giesmes, gynęs lietuvių kalbos teises, susirašinėjęs su K. Donelaičiu.
Dabar šią vietovę garsina ferma, kurioje auginami stručiai, ja įkūrė vokiečiai. Mokiniai susidomėję stebėjo stambiausius bėgiojančius paukščius, kurie išauga iki 2,5 metro aukščio, minta vabzdžiais, žolėmis, vaisiais. Apžiūrėjo lizdus, į kuriuos stručiai deda didelius, sunkius gelsvai žalsvos spalvos kiaušinius, sveriančius tiek, kiek dvidešimt penki vištos kiaušiniai.
Ekskursijos meti nuvažiuota nemažai kilometrų, aplankytos įžymios Mažosios Lietuvos vietovės daug pamatyta ir sužinota. Išvyka praplėtė moksleivių akiratį, jie patyrė malonių įspūdžių, sužinojo apie krašto praeitį ir dabartį, Ekskursijos dalyviai, mokyklos bendruomenė nuoširdžiai dėkoja Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui už šią įdomią kelionę.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra