Po intensyvios Strasbūro plenarinės sesijos – žalioji savaitė Lietuvoje

Autorius: Data: 2011-05-16, 11:05 Spausdinti

Europos Parlamento narė Radvilė MORKŪNAITĖ

Plenarinių posėdžių Strasbūre savaitę pradėjome nuo 2011 m. gegužės 9-osios, Europos dienos minėjimo. Keletas renginių Europos Parlamente, iškilminga Europos Sąjungos vėliavos pakėlimo ceremonija ir himno sugiedojimas, buvo skirti šiai progai pažymėti.

Manau, kad labai šiai progai tiko gegužės 10-osios, antradienio, Trišalės asamblėjos susitikimas. Lietuvos Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Lenkijos Senato pirmininkas Bogdanas Borusewicz, Ukrainos Rados pirmininkas Vladimiras Lytvyn kalbėjo apie vieningą Europą ir tokių šalių kaip Ukraina priartinimą prie jos. Pagrindine mintis Trišalėje asamblėjoje, kuri dar buvo skirta ir Lietuvos-Lenkijos 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos 220-osioms metinėms, – Ukraina ne Europos kaimynė, o pilnateisė Europos valstybė.

Kitas svarbus šios sesijos akcentas – debatai plenarinėje dėl Černobylio. Kalbėdama sesijoje, pabrėžiau, kad viena iš katastrofos, įvykusios prieš 25-erius m., priežasčių – klaidos rengiant projektą ir nepavykęs reaktoriaus bandymas ekstremaliomis sąlygomis. Šios problemos būdingos ir kitoms atominėms, statomoms Lietuvos (kartu ir Europos Sąjungos) pasienyje. Nors ne sykį kartota, kad statybos planuojamos nebaigus poveikio aplinkai vertinimo, tačiau jos jau pradėtos… Neatsitiktinai, keldami šį opų klausimą su EP kolegomis ne tik parengėme klausimą Europos Komisijai, apie kurį jau rašiau ankstesniuose savo dienoraščio įrašuose, bet ir kartu Leonidu Donskiu, Justu Vincu Paleckiu, Zigmantu Balčyčiu suvienijome pastangas siekdami platesnio ES institucijų, šalių narių bei tarptautinių organizacijų dėmesio Lietuvai itin aktualiai problemai – šalia Lietuvos ir ES sienų planuojamų atominių elektrinių Baltarusijoje bei Kaliningrado srityje saugumui. Praeitą savaitę pradėjome rinkti parašus po rašytine deklaracija, kurioje pabrėžiama, kad tarptautinių saugumo kriterijų neatitinkančių atominių elektrinių statyba šalia ES sienų kelia didelį pavojų ne tik ES šalims, bet ir visai Europos teritorijai ir yra bendras visos ES rūpestis, kuris privalo sulaukti ne tik šalių narių, bet ir Europos Komisijos dėmesio ir aktyvių pastangų užtikrinant saugumą.

Beje, labai džiaugiuosi, kad viena mano inicijuotų rašytinių deklaracijų dėl aplinkos tvarkymo akcijos „DAROM“ jau pasiekė tikslą – surinko 401 EP nario parašą bei tapo oficialiu EP dokumentu, kuri besibaigiant plenarinei, ketvirtadienį (gegužės 12 d.), ir patvirtinome.

Šiame dokumente raginame Europos Komisiją – remti iniciatyvą visomis įmanomomis priemonėmis, taip pat sukurti tinklalapį, kuriame būtų skelbiami valstybių duomenys apie atliekas bei žemėlapiai, nurodantys nelegalių sąvartynų vietas, ES valstybes imtis papildomų pastangų siekiant perdirbti kuo daugiau atliekų ir visapusiškai įgyvendinti šios srities ES teisės aktus.

Be šių svarbių posėdžių ir dokumentų svarstymų, šią savaitę tradiciškai buvo gausu susitikimų. Su Europos energetikos komisaru Güntheru Oettingeriu diskutavome apie „stress“ testus, kurie bus taikomi atominėms elektrinėms ir kriterijų šiems testams parinkimą. Komisaras G. Oettingeris žadėjo, kad jie turėtų būti parengti iki šių metų gruodžio mėnesio. Mano nuomone, svarbiausia, kad šie testai būtų privalomi tiek atominėms elektrinėms ES valstybėse, tiek ir trečiosioms šalims. Pusryčių su komisaru Algirdu Šemeta metu aptarėme einamuosius Europos Komisijos ir Parlamento reikalus, su komisare Connie Hedegaard – apie klimato kaitą. Istorinio sutaikymo neformalioje grupėje, vadovaujamoje Sandros Kalnietės, numatėme ateinančių posėdžio temas, artėjančius ELP politinės grupės klausymus rugsėjo mėnesį. Viduržemio jūros šalių delegacijos susitikime kalbėjomės apie Palestiną ir Izraelį, vienpusišką Izraelio siekį nepripažinti Palestinos nepriklausomybės siekio. Panašu, kad besiklostantys įtempti santykiai tikrai regionui taikos neatneš. Dar išskirčiau ir filmo apie Michailą Chodorkovskį demonstravimą EP. Pribloškiantys faktai ir pamintos žmogaus teisės Rusijoje vertė susimąstyti ne vieną, žiūrėjusį filmą apie turtingiausią Rusijos žmogų, tapusį garsiausiu pasaulio kaliniu.

Penktadienį (gegužės 13 d.) Vilniuje diskusijai apie Poveikio aplinkai vertinimo mechanizmą ir galimybes siekti jo objektyvumo sukviečiau su šia sritimi dažnai susiduriančius ekspertus iš NVO, valstybinio sektoriaus bei mokslo pasaulio. Susitikime aptarėme priežastis, dėl kurių PAV (plačiąja prasme, apimant ir strateginį, ir ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą) procesai (ypač kalbant apie didelius projektus) sulaukia priekaištų, taip pat – galimus mechanizmus taisant šiuos trūkumus.

Tikiuosi, jog artėjant ES Direktyvos dėl poveikio aplinkai vertinimo peržiūrai 2012 metais, su specialistų pagalba pavyks parengti pasiūlymus, padėsiančius padidinti visuomenės dalyvavimo svarbą ir išreikštos nuomonės reikšmę, imtis konkrečių sankcijų už visuomenės dalyvavimą nustatančių taisyklių nesilaikymą taikymo. Taip pat – kaip siekti maksimalaus poveikio aplinkai vertinimo proceso objektyvumo, ir išvengti situacijos, kai PAV užsako ir apmoka pats vystytojas, o „ekspertai“ suinteresuoti parengti ataskaitą, kuri būtų naudinga užsakovui.

Gegužės 14-ąją ketinu tradiciškai, kaip ir kasmet, dalyvauti Kalniškės mūšio minėjime. Artėjanti savaitė – žalioji, jos metu europarlamentarai dirba savo šalyse. Aš planuoju keletą vizitų pas kraštiečius Lietuvoje, taip pat – dalyvausiu išvažiuojamajame EP Aplinkos komiteto posėdyje Varšuvoje.

http://morkunaite.wordpress.com/

Nuotraukoje: R. Morkūnaitė-Mikulėnienė

EP: Radvilė Morkūnaitė , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra