Po daugiau nei 350 metų pirmą kartą lietuvių kalba išleista K. Semenavičiaus knyga „Didysis artilerijos menas“
Autorius: Voruta Data: 2018-07-03 , 09:52 Spausdinti

K. Semenavičiaus veikalo „Artis magnae artilleriae“ originalo faksimilės iš VU Retų spaudinių skyriaus
www.voruta.lt
Liepos 5 d., 13.00 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžiojoje salėje Kaune bus pristatytas pirmasis vieno garsiausių lietuvių mokslininkų Kazimiero Semenavičiaus veikalo „Artis magnae artilleriae“ vertimas į lietuvių kalbą. Apie 700 puslapių darbas gimtąją kalba išleistas praėjus pusketvirto šimto metų nuo originalo lotynų kalba pasirodymo 1650 m. Amsterdame.
Veikalas „Didysis artilerijos menas“ daugiau nei du šimtmečius Europoje buvo naudojamas kaip pagrindinis artilerijos vadovėlis. Iki pat XVIII a. pabaigos neatsirado kito karo menui skirto veikalo, kuris pralenktų šį. Net ir XIX a., pasikeitus karybos taktikai, šis veikalas liko klasikiniu darbu, su kuriuo stengėsi susipažinti tiek mokslo, tiek kariuomenės atstovai. K. Semenavičius pirmasis surinko ir apibendrino visas žinias apie raketas, išpopuliarino kieto kuro (parako) reaktyvinį variklį, su visais brėžiniais pateikė nuosekliojo jungimo daugiakopės raketos principą, kuris vėliau, jį ištobulinus, atvėrė kelius į kosmosą.
„Šis leidinys yra itin svarbus Lietuvai, Lietuvos karybai ir istorijai. Paties autoriaus K. Semenavičiaus nuopelnas artilerijos mokslui yra pasaulinės reikšmės, Lietuvos garbė ir pasididžiavimas. Kazimiero Semenavičiaus veikalas „Artis magnae artilleriae“ – tai puiki galimybė Lietuvos visuomenei susipažinti su XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinės minties raida ir iš naujo įvertinti autoriaus atradimus, eksperimentus ir tyrimus“, – pabrėžė istorikė Justina Nenortaitė.
„Šiandien prabilęs lietuviškai K. Semenavičiaus veikalas neabejotinai sudomins ne tik karybos istorikus ir profesionalus, bet ir chemikus, fizikus, geometrus, medikus ir žolininkus, nekalbant jau apie filologus ir Antikos tyrinėtojus. „Didysis artilerijos menas“ – iliustratyvus enciklopedinis įvairių sričių žinynas, savo turiniu ir raiška yra modernus ne tik XVII, bet ir XXI amžiui. Tikimės, kad po trijų su puse amžių lietuviškai prabilęs K. Semenavičius ras savo skaitytoją. Ir didis veikalas gyvuos toliau. Belieka su autoriumi tarti: Vale et nobis nostrisque fave conatibus – Lik sveikas ir būk maloningas mums ir mūsų pastangoms“, – sakė knygos vertėjas Sigitas Lūžys.
Lotynų kalbai ėmus trauktis iš universaliosios Europos kalbos pozicijos, veikalas tapo sunkiai pritaikomas, todėl imti rengti leidinio vertimai į kitas Europoje paplitusias kalbas. Manoma, kad tais pačiais metais, kai mirė pats autorius, buvo išleistas prancūziškas leidinio vertimas, kurį dar pasirašė pats K. Semenavičius. Vėliau pasirodė vertimas vokiečių kalba (1676 m.), anglų ir olandų (1729 m.) bei lenkų kalbomis (1963 m.). Taip pat tvirtinama, kad vertimas buvo atliktas ir danų kalba, tačiau apie šį vertimą nėra daugiau žinių. Beveik visus minėtus egzempliorius galima rasti Lietuvoje, išskyrus olandų kalba versto leidinio, kuris saugomas Amerikoje, Bostone, Brown universitete. Svarbiausią leidinio „Didysis artilerijos menas“ originalą, rašytą lotynų kalba galime rasti Vilniaus universiteto bibliotekoje Retų spaudinių skyriuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Pati idėja išversti šią knygą kilo 2006 m., kai Krašto apsaugos ministerija Vytauto Didžiojo karo muziejui perdavė vienintelį Lietuvoje esantį, pirmojo 1676 m. leidimo vokišką K. Semenavičiaus knygos leidimą.
2015 m., artėjant Lietuvos valstybės 100-mečiui iš 1650 m. lotynų kalba rašyto originalaus teksto buvo pradėti vertimo darbai, trukę beveik trejus metus. Šį darbą atliko Vytauto Didžiojo universiteto lotynų kalbos specialistas Sigitas Lūžys. Jis siekė ne tik tiksliai išversti tekstą, bet ir perteikti paties autoriaus rašymo stilių. Po daugiau nei 350 metų dienos šviesą išvysianti lietuviška knygos versija pasipildė Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojų parašytu įvadiniu tekstu, pratarme, teksto paaiškinimais ir vertėjo žodžiu. Bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Retų spaudinių skyriumi, kuris suteikė originalaus veikalo faksimiles, leidinys turi ne tik vertimą lietuviu kalba, bet ir šalia esančias faksimiles. Taip tekstas tapo dar labiau suprantamesnis didžiajai visuomenės daliai.
Knygos pristatyme planuoja dalyvauti Seimo ir Krašto apsaugos ministerijos vadovybės atstovai.
K.Semenavičiaus veikalo „Didysis artilerijos menas“ vertėjas Sigitas Lūžys, leidinio konsultantai Jurgis Norgėla ir Almantas Kulbis, Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis.
Išleistą lietuviškai K. Semenavičiau knygą bus galima įsigyti Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
Apie knygą „Didysis artilerijos menas“:
Veikalą sudaro 5 skyriai su 229 iliustracijomis. Pirmame skyriuje kalbama apie pabūklus, jų panaudojimą, o svarbiausia apie matavimo vienetus, kuriuos autorius siūlė susisteminti, kad skirtingų šalių artileristai ir pirotechnikai pagal turimą formulę galėtų pasigaminti fejerverkų ar kitų cheminių medžiagų užtaisus, o matų nevienodumas tam trukdė. Antrasis skyrius – degiųjų medžiagų panaudojimas ir gamyba. Trečiasis skirtas raketų konstrukcijoms. K. Semenavičius pirmasis surinko ir apibendrino visas žinias apie raketas, išpopuliarino kieto kuro (parako) reaktyvinį variklį, su visais brėžiniais pateikė nuosekliojo jungimo daugiakopės raketos principą, kuris vėliau jį ištobulinus atvėrė kelius į kosmosą. Ketvirtajame skyriuje rašoma apie fejerverkų ir kovinių sviedinių sandarą, o penktajame apie įvairias karines ir pramogines pirotechnines mašinas ir pabūklus.
Apie Kazimierą Semenavičių
Manoma, kad K. Semenavičius gimė gana neturtingoje smulkiųjų bajorų šeimoje, kurios nariai, kaip įprasta, dažniausiai pasirinkdavo karinę tarnybą. Pasirinkta tarnystė K. Semenavičių atvedė iki Karališkosios artilerijos generolo pavaduotojo pareigų. K. Semenavičius buvo ne tik kariškis, bet ir mokslininkas. Jo artilerijos veikalo tekstas liudija jį buvus ne tik karinės artilerijos genijumi, bet ir didžiu eruditu, puikiai išmanančiu ne tik karo meną bet ir filosofiją bei laisvuosius menus. K. Semenavičius gerai išmanė to meto mokslinę literatūrą. Puikų autoriaus apsiskaitymą iliustruoja ir daugiau nei 200 cituojamų autorių, tarp kurių tiek antikos klasikai Ovidijus, Horacijus, Aristotelis, Vegecijus, Seneka, Eusebijas, tiek ir renesanso mokslininkai Georgijus Agrikola, Leonardas Fronspergeris, Marijus Betinis, Galileo Galilėjus. K. Semenavičius vienas pirmųjų mokslininkų, kuris rėmėsi ankstesnių autorių darbais, nesisavindamas jų minčių ir atradimų. Rašytojas išmanė ne tik artileriją, bet ir aritmetiką, geometriją, mechaniką, statiką, hidrauliką ir pneumatiką, buvo puikus civilinės ir karinės architektūros specialistas, puikiai suprato karinės taktikos vingrybes.
KAZIMIERO SEMENAVIČIAUS LEIDINIO „DIDYSIS ARTILERIJOS MENAS“
PRISTATYMO PROGRAMA
2018 M. LIEPOS 5 D. 13.00 VAL.
VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS (VDKM) SODELYJE
13.00 val. – XVIII a. pabūklo salvė.
VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS DIDŽIOJOJE SALĖJE
Svečius pasitinka XVIII a. istoriniais drabužiais apsirengę muziejaus darbuotojai.
13.05–13.07 val. – XVIII a. karinis maršas. XVIII a. pab. LDK kariuomenės artileristų uniformomis apsirengę Kauno karo istorijos klubo nariai įneša Kazimiero Semenavičiaus veikalą „Didysis artilerijos menas“.
13.07–13.15 val. – LR Seimo narių, Krašto apsaugos ministerijos atstovų žodis.
13.15–13.19 val. – VDKM Karybos istorijos skyriaus vedėjos Linos Kasparaitės-Balaišės žodis.
13.19–13.25 val. – Kazimiero Semenavičiaus veikalo „Didysis artilerijos menas“ vertėjo Sigito Lūžio žodis.
13.25–13.29 val. – leidinio „Didysis artilerijos menas“ konsultanto Jurgio Norgėlos žodis.
13.29–13.34 val. – leidinio „Didysis artilerijos menas“ konsultanto Almanto Kulbio žodis.
13.34–13.37 val. – Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) rektoriaus prof. dr. Arūno Augustinaičio žodis.
13.37–14.30 val. – KSU parengtos kilnojamosios iliustracijų iš Kazimiero Semenavičiaus leidinio „Didysis artilerijos menas“ parodos ir dokumentinio filmo apie Kazimierą Semenavičių peržiūra.
Kava/arbata.
Kontaktinis asmuo Dovilė Andrijauskaitė, el. p. dovile.andrijauskaite@kam.lt, tel. 86 79 31 558
Komentarai
Naujienos
-
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl Princo Filipo mirties
-
Skaitytojus artėjančių šv. Velykų proga sveikina pirmasis 2021 m. „Vorutos“ numeris!
-
Sveikinimai „Vorutos“ žurnalo vyr. redaktoriui Juozui Vercinkevičiui 80-ies metų jubiliejaus proga
-
Dažnėjantys neurologiniai susirgimai – karantino pasekmė?
-
Česlovas Iškauskas. Kai pagieža keičia kompetenciją… (Replika Povilui Gyliui)
Lietuva
-
Valstybinis patentų biuras mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Mokykliniais geltonaisiais autobusais gyventojus galima vežti vakcinuotis
-
Zigmas Tamakauskas. Grįžtanti Vilniaus universiteto atmintis…
-
Vienas tyrimas padeda atmesti aibę galvos svaigimo priežasčių
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
Istorija
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
-
Juozas Brazauskas. Prieš 60 metų buvo sugriautas Kryžių kalnas
-
Dr.Valdas Selenis. Didysis Vilniaus seimas ir jo reikšmė po 115 metų
-
Apie Vytautą Modzeliauską – pirmąjį Semeliškių valsčiaus tarybos pirmininką
-
Vladas Terleckas. Katynės žudynių istorijos lietuviški puslapiai
Kultūra
-
Pavasario džiaugsmo giesmės Aukštadvario bibliotekoje
-
Nemokama virtuali ekskursija „M. K. Čiurlionio kūrybos kelias“
-
Sukanka 150 metų, kai, popiežiaus Jono Pauliaus II žodžiais tariant, Bažnyčia ir lietuvių tauta sulaukė ypatingos dovanos
-
Naujos Molėtų bibliotekos erdvės
-
Zigmas Tamakauskas. Grįžtanti Vilniaus universiteto atmintis…
Religija
-
Panevėžio Marijos Legionas su viltimi žvelgia Į karantiną ir ieško naujų veiklos iššūkių
-
2021 m. – kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Taupymas Vatikane: mažinamos vyresniųjų algos
-
Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvė atgimsta vietos bendruomenės dėka
-
Judėjos dykumos urvai vis dar pateikia netikėtumų
Renginiai
-
Vievio mėgėjų meno kolektyvai – virtualiuose renginiuose
-
Apie garbųjį Šilokarčemos pilietį dr. Hugo Šojų
-
Jaunieji talentai sako „Ačiū tau, Lietuva“ ir kartu šįvakar su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru dovanoja koncertą
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ bus įteikti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas
Susiję straipsniai
-
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas: „Drauge su NATO sąjungininkais turime ir toliau stiprinti atgrasymą ir gynybą“
~ Kariuomenė, Lietuva
2021-03-29, 10:02
-
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas: „Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos deklaracija žymėjo nenutrūkstamą valstybės tęstinumą“
~ Kariuomenė, Lietuva, Rezistencija, Vasario 16-oji
2021-02-16, 08:48
-
Kviečiame į Pasieniečio įvadinio mokymo kursus
~ Kariuomenė, Lietuva, Naujienos
2021-01-26, 13:30
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
~ Kariuomenė, Lietuva, Naujienos
2021-01-17, 15:59
-
Virtualioje erdvėje – Tomo Malako paskaita ir Karolinos Lyndo dainos
~ Kariuomenė, Naujienos
2020-12-08, 14:08