Pirmosios Programos minėjimas

Autorius: Voruta Data: 2014-03-24 , 08:45 Spausdinti

TS-LKD Kauno skyriaus LKD bendrija Maironio universitetinės gimnazijos istorinėje salėje surengė šventinį renginį „110 metų pirmajai Lietuvių krikščionių demokratų veiklos programai“.

Šia tema pranešimą padarė TS-LKD Kauno skyriaus LKD bendrijos valdybos narys, Švietimo sekcijos pirmininkas Zigmas Tamakauskas.  Trumpai pateikiame šio pranešimo kai kurias mintis.

Iki Programos parengimo buvo nueitas ilgokas tautinio – krikščioniško sąmonėjimo kelias. Prisimintina vyskupo Motiejaus Valančiaus  veikla, kuri, anot profesoriaus Augustino Janulaičio, organizavo liaudį ne tik grynai dorine tikybine forma, bet „ji turėjo socialinio, dargi tautinio pagrindo“. Įsikūrusios Blaivybės draugijos jau turėjo visuomeninio gyvenimo pobūdį.

Pakilus tautinei krikščioniškai sąmonei, atsirado reikalas turėti ir savos ideologijos spaudą. 1890 metais pradėta leisti Žemaičių ir Lietuvos Apžvalgą. Apžvalga buvo pirmasis lietuviškas krikščionių demokratų laikraštis. Jis savo pirmajame numeryje skelbė: „Pirmutinis laikraščio tikslas buvo ir bus ginti katalikystę nuo pravoslavijos ir lietuvybę nuo sumaskolėjimo, antra, pagal mūsų išgalias aukštyn kelti medžiaginį ir dorinį Lietuvos būvį; vieninti tikėjimo dalykus su tautiniais; ginti mūsų brolius nuo svetimtaučių kenksmingos įtakos, juos šviesti tikrai krikščioniškoje, tikrai katalikiškoje dvasioje. Mūsų obalsiai buvo ir toliau bus katalikystė ir lietuvystė. Nuo to obalsio nors visos pragaro dvasios sujudėtų, nors savo gyvastį padėtum – neatstosime“. Kituose šio laikraščio puslapiuose ypač buvo akcentuojama „iškariauti tikėjimo ir tautos liuosybę“.

     1896 metais nustojus eiti Apžvalgai, pasirodė tos pačios krikščioniškos ideologijos laikraštis Tėvynės Sargas. Jo pagrindinis tikslas taip pat buvo žadinti tautos laisvės ir jos gerovės mintį. Jis kėlė tautinius jausmus, kovojo už lietuvių kalbos teises bažnyčioje. Abu laikraščiai žadino ir organizacinę krikščionių demokratų veiklą. Savo organizacijomis pasižymėjo Seinų ir Žemaičių kunigų seminarijos, Petrapilio dvasinė akademija. Iš šių įstaigų išėję tautiškai susipratę kunigai toliau plėtojo žmonėse Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės bei krikščioniškos demokratijos dvasią, kuri savo apibendrintą konkrečią išraišką įgavo pirmojoje krikščionių demokratų Programoje. Ją parašė 1904 metais Petrapilio dvasinės akademijos profesoriai kunigai Pranas Būčys, vėliau tapęs Rytų apeigų vyskupu, tautinio atgimimo dainius Maironis ir Adomas Jakštas Dambrauskas, 1914 m. gavęs prelato titulą – žinomas kaip visuomenės veikėjas, rašytojas, literatūros tyrinėtojas, kritikas ir filosofas. Jie laikydamiesi popiežiaus Leono XIII enciklikų, ypač Rerum novarum, nustatė krikščioniškosios demokratijos ideologiją,  principus ir apibūdino jų praktišką vykdymą tuometinėm sąlygom.

Krikščionys demokratai aktyviai dalyvavo sprendžiant įvairias socialines problemas, rengiant Vilniaus Didįjį Seimą, Lietuvių konferenciją, skelbiant Vasario 16-osios Aktą. Kūrė spaudos, švietimo, kaimo jaunimo, darbininkų, Blaivybės, katalikų moterų ir vyrų draugijas, ateitininkų,  ūkininkų kooperatyvų ir kitas organizacijas.

Šešerius metus Valstybės vadovu – Prezidentu buvo krikščionis demokratas Aleksandras Stulginskis, vėliau herojiškai perėjęs visus sovietinės katorgos kelius. Krikščionims demokratams valdant buvo priimta pirmoji Nuolatinė Respublikos Konstitucija, sustiprėjo lietuvių kalbos autoritetas, atlikta garsioji žemės reforma, sutvarkytas švietimas, įsteigtas universitetas, žemės ūkio akademija, aukštoji technikos mokykla, meno mokykla, 10 mokytojų seminarijų, daugybė bendrojo lavinimo ir amatų mokyklų, įvesta stipri valiuta – litas, sutvarkytas socialinis draudimas, įsteigta ligonių kasa, sutvarkyti teismai, policija, kariuomenė… Laimėtas paskutinis mūšis dėl Lietuvos laisvės prie Giedraičių ir Širvintų su lenkų kariuomene, kuri klastingai užėmusi Vilnių, artinosi Kauno kryptimi. 1923 metais pasiektas svarbiausias mūsų tuometinės diplomatijos laimėjimas – grįžo Lietuvai Klaipėdos kraštas, Lietuva buvo pripažinta tarptautinėje erdvėje.

Apie Lietuvos krikščionių demokratų partijos ištakas taip pat kalbėjo Lietuvos Respublikos Seimo narys – LKD bendrijos pirmininkas Valentinas Stundys, optimistiškai nusakęs Lietuvos krikščioniškos demokratijos perspektyvą.

Su renginio dalyviais savo mintimis pasidalino europarlamentaras Algirdas Saudargas, LR Seimo narys Kazimieras Kuzminskas ir Kovo 11-osios Akto signataras Vladimiras Jarmolenka.

Renginyje dalyvavo miesto savivaldybės tarybos nariai – buvęs ilgametis LKD parijos Kauno skyriaus pirmininkas Algimantas Kurlavičius bei Loreta Kudarienė,  miesto mero Andriaus Kupčinsko pirmasis patarėjas Zenonas Abramavičius ir kt.

Renginio iniciatorė – LKD bendrijos Kauno skyriaus pirmininkė, Šv. Pranciškaus mokyklos direktorės pavaduotoja Birutė Krapauskienė, savo tartu  žodžiu pradėjusi šį  susirinkimą, su didele rožių puokšte pasveikino jo asmeninės šventės proga LR Seimo narį Kazimierą Kuzminską.

Visus gražiai nuteikė ir meninė muzikinė  programėlė, kurią atliko dainos teatro grupė „Neužmirštuolės ir bijūnai“.

 Zigmas Tamakauskas

 2014-03-22

Minėjimai Pirmosios Programos minėjimas