Pirmosios pavasario žalumos šventė – Jorė 2015

Autorius: Data: 2015-04-28, 09:02 Spausdinti

Pirmą kartą šiemet po žiemos priglusti prie žemės, apsikabinti bundantį medį, išsiperti pirtyje ar smagiai su draugais praleisti laiką atbundančios gamtos apsuptyje, praėjusį savaitgalį kvietė pirmosios pavasario žalumos šventė – Jorė. Tradiciškai, jau 19 kartą, į Molėtus, Kulionių kaimą besirenkantys šventės dalyviai pasakojo, kad čia atvažiuojantys ne tik dėl apeigų, bet ir neįprastos, naujiems darbams įkvepiančios, aplinkos. Tiesa, šventėje tvyranti draugiškumo dvasia apgobė visus. Nežinau ar žmonės, ar aplinka, o greičiausiai, visa kartu harmoningai susišaukiant su gamta daro mažyčius stebuklus, kuomet tau tiesiog bevažiuojant keliu norisi stabtelėti pamačius grupelę į šventė žingsniuojančių jaunuolių ir juos pavėžėti, kai prie palapinių išverdamos košės užtenka visiems, o nepažįstami žmonės, pasipuošę žolynais, vienas kitam meiliai šypsosi, linkėdami santarvės ir gyvo žalio.

Kvietimų nebereikia

Nei daug, nei mažai – 19 metų kasmetinio rengimo reikėjo, kad Jorės šventė taptų tradicine. Jos rengėjas Jonas Vaiškūnas džiaugėsi, kad pirminis sumanymas ir noras šventę padaryti tradicine, kaip šv.Kalėdas ar Kūčias, rado atgarsį jos dalyvių šeimose. Anot Jono Vaiškūno, žmonės jau patys skambina ir klausia, tikslinasi, kada galima bus atvykti, nes renginys jau pasiekė tradicinės šventės brandą. Kasmet, specialiai nekviečiant, Jorėje dalyvauja nuo 300 iki 400 žmonių, kartais jų skaičius siekia 500. Šiemet Jorėje buvo 350 dalyvių. Šventės organizatorius džiaugėsi, kad tradicinį renginį renkasi ne tik senieji dalyviai, kurie iš kartos į kartą, su vaikais, anūkais dalyvauja šventėje, bet prisijungia ir nauji asmenys. Pirmųjų švenčių dalyviai, į jas atvykdavę su tėvais, dabar jau į šventę atvyksta vieni, sukūrę šeimas čia atveža savo vaikus.

-Tikiuosi, kad ši šventė išliks tradicine ir taps traukos objektu kartų kartoms, bus minima šeimose, kaip minime kitas kalendorines šventes, – sakė J.Vaiškūnas bei tęsė, kad Jorė yra šventė “dirbanti į ateitį”, žmonės prisiminę šventėje patirtas geras emocijas, smagiai praleistą laiką vėliau patys save įkvepia reikiamai veiklai, randa savyje jėgų.

Beje, kitais metais bus minima jubiliejinė – 20 Jorė, tad jos organizatorius Jonas jau šiemet visiems apie tai priminė užsimindamas, kad jubiliejinis renginys bus kitoks – didesnis, įdomesnis, brandesnis.

Šventės dalyviai

Šventė

Į šventę – su mažais vaikais

Kaip pasakojo beveik kasmet čia iš Vilniaus su šeima atvykstantis Tomas, reto grožio miškais, pievomis ir Lenktinio ežero supamoje sodyboje, Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje baltiška šventė minima paskutinį balandžio savaitgalį.

-Mūsų šeimai Jorė – tai tarsi pirmieji atlaidai bažnyčioje, kur atvykstama ne naujovių ieškoti, o drauge su visais kurti darnos, pasitikėjimo ir tikėjimo vieni kitais jausmo, semtis jėgų visiems metams. Šiandien, kuomet žmonės labai svetimėja, o kaimynas nepažįsta kaimyno, tai daryti itin svarbu, kad išliktume tikrais, kad civilizacijos lobynai mūsų nesusiurbtų į savo rutiną, – kalbėjo vyriškis.

Vieną jauniausių šventės dalyvių – 10 mėn. Medeinę ant rankų laikantis baltiškuosius papročius saugojantis ir puoselėjantis tėtis Edmundas kalbėjo, kad Jorėje lankosi jau daug metų. Šią tradiciją pradėjęs dar ankstyvoje jaunystėje į Kulionyse vykstančias apeigas vyras pirmiausia atvykdavo smagiai praleisti laiko gamtoje su draugais, vėliau – pabūti su drauge gamtoje, o šiemet čia atsivežė savo atžalą ir vylėsi, kad po daugelio metų į Jorę atvyks su savo anūkais.

Dalyviai iš visos Lietuvos

Nuo šeštadienio ryto iš visos Lietuvos į Molėtus rinkosi šventės dalyviai, kad padėtų šventės šeimininkams ir organizatoriams Jonui ir Daivai Vaiškūnams bei jų dukroms tvarkyti aplinką, pavasarine žaluma papuošti šventės vietą, o šeimininkai, atsidėkodami už pagalbą, vakarėjant visus talkininkus kvietė pertis apeiginėje kaimiškoje pirtyje.

Visomis šventėmis dienomis sodyboje savo išmintimi dalijosi ir amato subtilybių mokė baltiškųjų senovinių žalvarinių papuošalų meistras Rimantas Ordinas, medžio kalbinimo subtilumais dalijosi tautodailininkas iš Vilkijos Linas Staladis, apie gintaro naudą, jo gydomąsias savybes, lietuviškas žoleles, sulos gėrimą ir tikrąjį lietuvišką šampaną atvykusiems pasakojo nepriklausomas Lietuvos kultūrinio-kulinarinio paveldo ekspertas Algirdas Jonušis. Pernai metais suręstos etnografinės sodybos pirkioje veikė daugiau nei 40 metų fotografijai paskyrusio menininko Vytauto Daraškevičiaus nuotraukų paroda „Jore išleisk žolę“. Menininkas visas dienas mielai bendravo su svečiais, dalijosi įžvalgomis apie fotografiją.

Tebūnie darna

Sekmadienį nuo pat ryto Perkūno šventykloje buvo kaičiamas didelis šventinis katilas, kuriame visų apeigų metu kunkuliavo apeiginis viralas. Jį daugiau nei 5 valandas ruošusi Aldona Pranskėnienė pasakojo, kad viralui išskirtinio skonio suteikė čia pat pievose rastos dilgėlės ir laukinis česnakas.

Įsidienojus visi šventės dalyviai rinkosi Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje. Čia gausiai susirinkusiuosius sveikino Senovės baltų tikėjimo Romuva bendrijos narys Jonas Vaiškūnas, Krivė Inija Trinkūnienė. Garsiai skanduodami “tebūnie darna” Romuvos vaidiloms paskelbus apeigų pradžią, nešini vėliavomis ir lydimi Lietuvos Romuvos apeigų grupės „Kūlgrinda“ giesmių, būgnų dundesio darnia eisena visi patraukė į didingo, didvyriškus protėvių žygius menančio, Kulionių piliakalnio viršukalnę. Šiemet smagiu eisenos akcentu tapo netoliese besiganiusių ožkų šeimyna, kurios nebijodamos eisenos dalyvių drauge su visais patraukė į piliakalnį. Ant pilies kalno tradiciškai vyko apeigos, skirtos pagerbti Tautos didvyrių atminimą, o jų vėlės buvo kviečiamos įsijungti į švenčiančiųjų gretas. Kiekvienas šventės dalyvis, pasiryžęs eiti protėvių pramintu keliu bei jį tęsti, bendraminčių ir protėvių vėlių akivaizdoje, talkinant Romuvos vaidiloms, galėjo iškilmingai prisiekti ir įsišvęsti į romuvius. Apeigas keitė gyvosios istorijos klubo „Varingis“ karių kvapą gniaužiantis pasirodymas, apeiginėmis kovomis prisimintas už mūsų Tautą ir Tėvynę gyvybes paaukojusių karžygių atminimas.

Vakaro pašnekesiai

Vakarėjant, pasistiprinę šventiniu viralu, norintys giliau pažinti baltiškos kultūros dvasines esmes galėjo neskubėti namo – Etnografinėje sodyboje vyko pokalbis „Romuva ir dvasinis tobulėjimas: tarp Vakarų ir Rytų tradicijų“, kuriame dalyvavo mitologas dr. Dainius Razauskas, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, Senovės baltų tikėjimo Romuva Krivė Inija Trinkūnienė, orientalistas prof. dr. Audrius Beinorius, psichologas Rimvydas Budrys, politikas ir visuomenininkas Gintaras Songaila.

Monika Rybelienė

Kultūra Lietuva Naujienos , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra