Pirmieji Europos Komisijos pasiūlymų dėl BŽŪP ateities vertinimai

Autorius: Data: 2011-10-13 , 14:42 Spausdinti

2011 m. spalio 12 d. Europos Komisija (EK) paskelbė bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2013 m. reformos projektą. Žemės ūkio ministerija pateikia pirmuosius esminių EK pasiūlymų vertinimus.

EK priimtų teisės aktų projektas apima pagrindines sritis: bendrosios rinkos organizavimą (rinkos reguliavimo priemonės); tiesioginę paramą ir kaimo plėtrą. Projekte skelbiami ir teisės aktų įgyvendinimo poveikio analizės dokumentai (dėl tiesioginės paramos perskirstymo, pereinamųjų laikotarpių būtinumo, žemės ūkio veiklos, kuri būtų naudinga klimatui ir aplinkai, pagrindimo, finansavimo ir kt.).

Žemės ūkio ministerija informuoja, jog Lietuva, vadovaudamasi spalio 12 d. EK paskelbtais dokumentais, kartu su kitomis 26-iomis ES valstybėmis narėmis pradės derybas dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2013 m. Derybos užtruks apie 1,5 metų, tačiau jau dabar būtina labai detaliai išstudijuoti EK pateiktus pasiūlymus, aptarti juos su žemdirbių visuomeninėmis organizacijomis, parengti derybines pozicijas bei patvirtinti jas Vyriausybėje ir LR Seime.

Tiesioginės išmokos ir pereinamieji laikotarpiai

Lietuva dar 2008 m., kai vyko BŽŪP reformos sveikatingumo patikra, daug kartų kėlė klausimą dėl tiesioginių išmokų (TI) visoje ES suvienodinimo ir istorinių referencinių rodiklių atsisakymo.

Tą pačią poziciją Lietuva išsakė ir šių metų kovą, kai buvo tvirtinamos ES Tarybos išvados dėl komunikato „BŽŪP artėjant 2020“. Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių netenkino komunikato principinės nuostatos dėl tiesioginių išmokų „labiau sąžiningo“ ar „labiau teisingo“ paskirstymo.

Vieningo ES šalių sutarimo nebuvo pasiekta, todėl tuomet Vengrijos parengtas projektas dėl BŽŪP ateities buvo patvirtintas kaip Pirmininkaujančios valstybės narės išvados.

Žemės ūkio ministerijos nuomonė tokia, jog dabartinis EK pateiktas pasiūlymas, kad iki 2019 metų skirtumas tarp dabartinio tiesioginių išmokų lygio ir 90 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio būtų sumažintas trečdaliu, nėra teisingas. Dar labiau neramina žinia, jog tiesioginių išmokų lygius bandoma užfiksuoti (įrašyti) ir daugiametės finansavimo programos 2014-2020 projekte, ko anksčiau niekada nebūdavo.

Suprantama, kad nustatyti visiškai vienodą paramą už 1 ha žemės ūkio naudmenų plotą visos Europos mastu yra sudėtinga tiek dėl skirtingų klimatinių sąlygų, tiek dėl skirtingos ekonominės, socialinės aplinkos, todėl paprasčiausiai siekiame, kad būtų užtikrintas sąžiningas ir teisingas požiūris į visas ES šalis vieningoje ES ir naujuoju finansiniu laikotarpiu nebeliktų vadinamosios „dviejų greičių“ Europos.

ŽŪM nesutinka ir su teisės aktų projektuose siūlomais pereinamaisiais laikotarpiais. Lietuvai jau buvo taikytas pereinamasis laikotarpis – septynerius metus mūsų ūkininkai buvo priversti konkuruoti nelygiomis sąlygomis, todėl neteisinga būtų taikyti dar vieną pereinamąjį laikotarpį.

Naująjį BŽŪP etapą nuo 2014 m. Lietuva turėtų pradėti su vidutiniu ES tiesioginių išmokų lygiu.

Išmokos už klimatui ir aplinkai (greening) naudingą žemės ūkio veiklą

Lietuvos nuomone, diskutuotina dėl išmokai už žemės ūkio veiklą, naudingą klimatui ir aplinkai, privalomai skiriamos 30 proc. tiesioginių išmokų voko dalies. Atsižvelgiant į tai, kad pagal dabartinius pasiūlymus tiesioginių išmokų lygis tarp valstybių narių vis dar ženkliai skirsis, siūlymas taikyti papildomus tiesioginių išmokų elementus, kaip išmoką už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą, nėra pakankamai pagrįstas. Kol nesusitarta dėl bendro tiesioginio išmokų modelio, iš anksto neturėtų būti nustatomos šioms išmokoms skiriamo finansavimo ribos. Be to, pernelyg didelis dėmesys aplinkosaugai gali užgožti svarbiausią BŽŪP tikslą – užtikrinti apsirūpinimą maistu. Svarbu ir tai, kad greening išmokos, kaip naujo tiesioginių išmokų komponento įvedimas, padidins administracinę naštą tiek paramą administruojančioms institucijoms, tiek patiems ūkininkams.

Aktyvus ūkininkas ir parama smulkiems ūkininkams

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pažymėjo, jog akcentuojant teigiamas naujoves TI srityje, pirmiausia reikėtų paminėti aktyvaus ūkininko sąvokos apibrėžimą (tiesiogines išmokas turi gauti tik realiai ūkininkaujantys žemdirbiai) ir paramą smulkiesiems ūkininkams.

Pasak ministro, EK pateiktas aktyvaus ūkininko apibrėžimas vis dar palieka nemažai galimybių gauti TI negaminant žemės ūkio produkcijos. EK pasiūlyme sakoma, kad tiesioginės išmokos bus mokamos tik aktyviems ūkininkams, t. y. fiziniams ar juridiniams asmenims, kurių: (I-asis apibrėžimas) tiesioginių išmokų sumos dalis nuo pajamų, gautų ne iš žemės ūkio veiklos, sudarys ne mažiau kaip 5 proc., arba (II-asis apibrėžimas) kurių žemės yra natūraliai tinkamos ganymui ar kultivavimui, ir jose vykdomos valstybės narės nustatytos žemės ūkio veiklos (ganymas, pasėlių auginimas, gyvulių laikymas).

Ribojimai nebus taikomi ūkininkams, ankstesniais metais gavusiems mažiau nei 5 tūkst. EUR tiesioginių išmokų.

Ministras K. Starkevičius pabrėžia, kad pirmoji Komisijos siūloma aktyvaus ūkininko apibrėžimo sąlyga Lietuvai nėra priimtina. „Manome, kad nustatant aktyvaus ūkininko sąvoką, turėtų būti vertinamos pajamos už parduotą žemės ūkio produkciją. Be to, turėtų būti mažinama ankstesniais metais gautų TI suma (mažiau nei 5 tūkst. EUR), kuriai esant Komisijos pateikti apribojimai netaikomi“, – sakė ministras.

K. Starkevičius atkreipė dėmesį, kad ministerija palankiai vertina smulkių ūkininkų vaidmens Europos žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse pripažinimą. „Tačiau siūloma „smulkių ūkių schema“ neturi būti tik socialiai orientuota – ji turi skatinti ūkininkus plėsti gamybą ir savo veiklą. Be to, svarbu, kad ši schema nesukeltų papildomos administracinės naštos patiems ūkininkams ir administruojančioms institucijoms“, – pažymėjo žemės ūkio ministras.

Aktyviai dalyvausime derybose dėl vadinamųjų viršutinių tiesioginių išmokų ribos (capping) įvedimo. Turime siekti, kad viršutinių ribų nustatymas nepakenktų vidutinius ūkius turintiems žemdirbiams, tačiau ekonominio masto efektą pasiekusiems ūkiams galėtų būti taikomas tam tikras ribojimas.

Rinkos reguliavimo priemonės

Kalbant apie rinkos reguliavimą, palankiai vertiname tai, kad išliks pagrindinės rinkos reguliavimo priemonės (intervencija, parama privačiam saugojimui ir kt.) kaip stabilumo garantas, esant rinkos iškraipymams ir kainų svyravimams bei krizių atveju.

Jei bus panaikintos eksporto grąžinamosios išmokos, būtina ieškoti naujų eksporto skatinimo priemonių ir supaprastinti dabar veikiančias priemones.

Kaimo plėtra

Vertinant pasiūlymus dėl kaimo plėtros priemonių, ŽŪM pasisako už tai, kad lėšos kaimo plėtrai tarp šalių narių turi būti paskirstomos remiantis objektyviais kriterijais ir atsižvelgiant į esamą situaciją. Manome, kad šis klausimas negali būti nagrinėjamas atskirai nuo klausimo dėl lėšų I-jam ramsčiui skyrimo. Jei kaimo plėtrai nebus skiriama tinkamo finansavimo, ūkininkams gali būti labai sudėtinga įgyvendinti jiems keliamus vis didesnius reikalavimus aplinkosaugos, klimato kaitos padarinių švelninimo ir kitose srityse.

Kelia nerimą Komisijos pasiūlymas nuo kiekvienai šaliai skirto kaimo plėtros biudžeto 5 proc. atidėti į vadinamąjį veiklos rezultatų rezervą, o po laikotarpio vidurio peržiūros šio rezervo lėšas skirti tiems Programos tikslams, kurių indėlis įgyvendinant Partnerystės sutartyse nustatytus tikslus bus didžiausias. Toks rezervo lėšų skyrimo principas gali būti neobjektyvus. Be to, papildoma parama gali būti skiriama per vėlai, nes bus praėję daugiau negu pusė finansinio laikotarpio, todėl didėja rizika, kad lėšos liks nepanaudotos.

ŽŪM nuomone, EK siūloma vietovių su gamtinėmis kliūtimis išskyrimo pagal biofizinius (gamtinius) kriterijus 66 proc. riba Lietuvai yra pernelyg aukšta. Manome, jog gamtinių trūkumų turintys žemės ūkio žemės plotai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. Seniūnijos žemės ūkio naudmenų ploto.

Lietuvai yra svarbus tinkamas pereinamasis laikotarpis, kuris būtų taikomas toms vietovėms, kurios nebepriklausys naujajai klasifikacijai. ŽŪM pasisako už ilgesnį (7 metų) pereinamąjį laikotarpį, kad ūkininkai galėtų palaipsniui prisitaikyti prie naujos vietovių rėmimo tvarkos.

Atkreiptinas dėmesys ir į rizikos valdymo paramos priemones. Žalos dėl stichinių meteorologinių reiškinių tampa įvairesnės, intensyvesnės ir dažnesnės. Intensyvėjant pasaulinei prekybai, liberalizuojant rinkas neišvengiami ir didesni rinkos svyravimai.

Manome, kad visas rizikos valdymas turi būtų vykdomas ES lėšomis. Su Europos Komisija ir valstybėmis narėmis ieškosime galimybių kompensuoti žemdirbiams draudimo įmokas, taip pat ieškosime ir lėšų, kurios galėtų būti panaudotos perdraudimų schemoms įgyvendinti.

„Kuriant ateities BŽŪP mūsų dar laukia daug iššūkių, daug diskusijų ir daug darbo. Tikimės, kad ir po 2013 m. ES bendroji žemės ūkio politika išliks tvari ir efektyvi, kad tai bus vieninga politika vieningoje Europoje“, – aptardamas EK pasiūlymus, apibendrino ministras K. Starkevičius.

Išsamesnės informacijos teirautis tel. (8 5) 239 1363

Žemės ūkio ministerijos informacija

Žemės ūkis , , , , , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra