Pirmieji Atgimimo ženklai nepriklausomoje Lietuvoje – Raseiniuose

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2010 m. rugsėjo 9-ąją į kaimo turizmo sodybą „Karpynė“ rinkosi tie, kuriems rūpi Raseinių kraštas ir jo ateitis – čia vyko ateities sąjūdžio „RASAI“ steigiamasis suvažiavimas.
 
Jis sąjūdžio pirmininku vienbalsiai išrinko raseiniškį verslininką Jordaną Kenstavičių, UAB „Norvelita“ generalinį direktorių.
 
Kad vėl savo prasmę įgautų žodis „sąžinė“
 
Raseinių krašto ateities sąjūdžio „RASAI“ steigiamajame suvažiavime įžanginį žodį tarė vienas iš šio sąjūdžio įkūrėjų, UAB „Norvelita“ generalinis direktorius J. Kenstavičius. Jis teigė, kad jau kurį laiką jam ramybės nedavė viena mintis: aktyvius ir savo kraštui neabejingus, atsakingus ir sąžiningus bei idėjų nestokojančius rajono žmones reikia sutelkti bendram tikslui – Raseinių krašto suklestėjimui, kad gimtinė taptų pasididžiavimo vertu ir sektinu pavyzdžiu visoje Lietuvoje.
 
J. Kenstavičiaus pažymėjo, jog visi iš esmės trokštame tų pačių dalykų: kad mūsų ateitis būtų aprūpinta ir saugi, kad vaikai įgytų išsilavinimą ir gautų darbą, kad galėtų išlaikyti šeimas, kad mes ramiai ir oriai galėtume senti neprašydami iš savo atžalų duonos kąsnio.
 
„Atrodo paprasta. Nemažai artimų šalių panašiai ir gyvena, tad kodėl mums vis nesiseka? – retoriškai klausė J. Kenstavičius. – Mano galva, todėl, kad Lietuvoje per daug kalbų, per daug pompastiškų pažadų, per daug blizgučių, o realybėje – tuštuma, niekas nevyksta. Todėl manau, kad būtent dabar atėjo metas veikti.“
 
Sąjūdžio įkūrėjai teigia, kad „RASAI“ – tai visų pirma žmonės, kurie pavargo nuo neteisybės ir jau nebegali būti tik pasyvūs stebėtojai. „Bet kuris tikriausiai galėtų toliau ramiai gyventi ir vargo nematyti. Tačiau juk žmogus ne vien duona sotus“, – „ŪP“ sakė UAB „Norvelita“ generalinis direktorius Č. Kenstavičius.
 
„RASŲ“ tikslas paprastas ir aiškus – valdžia turi tarnauti žmogui, turi ginti kiekvieną. Mūsų sąjūdis užsimojo sukurti atvirą visuomenę, kur žmogus jaustų atsakomybę už savo veiksmus, kur vėl prasmę įgautų žodis „sąžinė“.
 
Raseinių krašto ateities sąjūdžio įkūrėjų teigimu, „RASŲ“ neišskiria nei partiškumas, nei tautybės, jiems nesvarbus narių amžius, turtinė ar socialinė padėtis. „Svarbiausias „RASŲ“ bruožas – neabejingumas savo krašto problemoms ir nuoširdus pasiryžimas jas spręsti, nelaukiant nurodymų iš viršaus,- aiškino J. Kentavičius. – Nors visi esame lietuviai ir mums rūpi visos Lietuvos ateitis, tačiau sąjūdis „RASAI“ visų pirma tvarkysis čia, Raseinių rajone, nes, kaip sakoma, pirma išsišluokime savo kiemą, tada ir kaimynas bus priverstas pasitempti.“
 
„Aš drąsiai galiu pasakyti, kad čia prasidėjo Sąjūdis“
 
Steigiamajame suvažiavime sveikinimo žodį taręs Raseinių r. garbės pilietis poetas Marcelijus Martinaitis sakė, jog ,,Karpynėje“ vėl atnaujinamas visiems svarbus ir brangus žodis Sąjūdis.
 
„Dabar jį vėl turime prisiminti jau nepriklausomoje Lietuvoje. Pirmasis Sąjūdis buvo „prieš“, o dabar telkiasi „už“, – kalbėjo poetas. Jis pastebėjo, jog pastaraisiais metais Lietuvoje ypač jaučiamas noras telktis ir kalbama apie tokį visuotinį Sąjūdį, kuris buvo anas, pirmasis.
 
„Tačiau turbūt vargu ar įmanoma atkurti tokį sąjūdį, koks buvo. Stebuklas būna tik vieną kartą, – atviravo M. Martinaitis. – Bet vis dėlto matau, kad siekiai yra panašūs – tai moralinis apsivalymas, teisėtumo siekimas, korupcijos stabdymas, pagaliau tautos išsaugojimas.“ Poetas retoriškai klausė: ką reiškia savanoriška šiandienė lietuvių tremtis, kai nėra represijų, politinių persekiojimų ir didelio vargo, kokį yra patyrusi vyresnioji karta.
 
„Esu tikras, kad į tą klausimą įvairūs politiniai plepiai tikrai neatsakys – tai turi būti visų mūsų atsakymas, – suvažiavime kalbėjo poetas M. Martinaitis. – Galiu tik pasidžiaugti, kad pagaliau tokiu būdu Lietuvoje randasi visuomenė. Tam tikras nepolitinis jungimosi būdas. Tą telkimąsi iki šiol savinasi tai viena, tai kita partija bei įvairūs ambicingi veikėjai. Ypač kada artėja rinkimai. O po jų visa tai paprastai užmirštama, ko neužmiršo mūsų žmonės ir neturi užmiršti.“
 
Poetas M. Martinaitis pasidžiaugė, kad Lietuvoje pagaliau pradedami suvokti bendrieji tikslai, nesiejami su vienokiomis ar kitokiomis politinėmis ambicijomis. Su siekiais būti valdžioje, tarnauti savo klanui arba turėti naudos sau.
 
„Manau, kad Raseiniuose pasirodė pirmieji Atgimimo ženklai. Aš drąsiai galiu pasakyti, kad čia prasidėjo Sąjūdis“, – sakė poetas.
 
Sieks gražesniam gyvenimui aktyvinti ir kitus
 
Karštai Raseinių krašto ateities sąjūdžiui pritariantis ir vienu pirmųjų „RASŲ“ nariu tapęs Raseinių krašto patriotas, Lietuvos kaimo spindulys, Vosiliškio kaimo bendruomenės pirmininkas Feliksas Petrėtis steigiamajame suvažiavime pasidalijo savo mintimis apie kuriamą organizaciją.
 
,,Jei žmonės elgiasi nederamai, tai ir gyvenimas nekoks. Jei kiemas purvinas – visiems aplinkiniams nesmagu. Jei gatvė skylėta – kenčia visi, jei valdininkas dorai nedirba – pasipila visa lavina bėdų. Klausimas, kas yra „nederamai“ ir kiek man reikia derintis prie kitų, – kalbėjo F. Petrėtis. Jo teigimu, pasaulėžiūros klausimu lietuviai turi daug taiklių posakių. Vienas jų – „Po manęs nors ir tvanas“.
 
„Ir arkliui aišku, kad tai netikšų filosofija, paremta cinišku egoizmu ir tinginyste. Tai gyvenimas be atsakomybės prieš savo artimą, todėl jis neturi ateities. Be to, ar su tokiu požiūriu pagerinsime savo gyvenimą? Kažin? O prisiminkime, kaip mus veikia geras pavyzdys – gražiai besitvarkantis savo kieme kaimynas. Jo gyvatvorė gražiai nukirpta, tvora nudažyta, žolė nupjauta ir daržai tvarkingi. Argi nesinori ir pačiam lygiuotis į tokį kaimyną? Tikrai ne tik blogas pavyzdys užkrečiamas – būdami darbštūs ir tvarkingi, gražesniam gyvenimui „užkrėsime“ ir kitus. Mes, sąjūdis „RASAI“, ir keliame sau tokį nelengvą uždavinį – turime būti pavyzdžiu kitiems. Mes norime sukurti tokią atmosferą mūsų krašte, kad piktnaudžiauti tarnybine padėtimi taptų neįmanoma, nes aplinka to neleistų – būtų paprasčiausiai gėda. Tad burkimės drauge, tvarkykimės, užkrėskime geru pavyzdžiu vieni kitus ir netruksime pjauti derlių. Žmonės išsiilgę normalių santykių. Jie pavargo nuo beteisiškumo ir apgaulės. Pradėkime tai nuo savęs ir dabar.“
 
Jei galime – vadinasi, padarysime
 
Vienas sąjūdžio „RASAI“ įkūrėjų Vaclovas Šimaitis, kalbėdamas suvažiavime neslėpė, jog prieš apsispręsdamas tapti šio sąjūdžio nariu daug svarstė.
 
„Tariausi su žmonėmis, kuriais tikiu bei pasitikiu – tą gali patvirtinti ir kai kurie čia susirinkusiųjų, – atviravo V. Šimaitis. – Prisipažinsiu, turėjau abejonių: o jeigu tai bus tik entuziastingas susibūrimas, eilinė propagandinė kampanija, kokių esame matę ne vieną, o kai kurie, tarp jų ir aš (šypsena), net ir suspėję sudalyvauti.“ Jo teigimu, dauguma čia susirinkusių žmonių, atrodytų, galėtų leisti sau ramiai gyventi, rūpintis savimi ir savo artimaisiais ir per daug nesijaudinti, kad Raseinių problemos nesprendžiamos ar kartais tiesiog ignoruojamos, nepastebimos, nes pastebėti nenorima.
 
„Šiandien, žiūrėdamas į pažįstamus veidus, galvojau – kas gi mus vienija, kas gi atvedė į šį sąjūdį? Mums ne tas pats, ar nedarbas didėja, ar ne. Mums ne tas pats, kokį vandenį geriame ir kokiu oru kvėpuojame ne tik mes, bet ir mūsų kraštiečiai. Visi mes ne be žmogiškų ydų. Tačiau čia susirinkę žmonės tikrai neturi vienos, mano galva, pačios baisiausios – abejingumo.“
 
„Man ne tas pats, kas šiandien vyksta Raseiniuose“
 
Lietuvos kaimo spindulys, Raseinių r. garbės pilietis Česlovas Kenstavičius savo kalboje pasidžiaugė, jog šiandien Raseiniuose vėl gyva Sąjūdžio dvasia.
 
„Džiaugiuosi, kad jums ne tas pats, kas šiandien vyksta Raseiniuose. Prisipažinsiu, ir man ne viskas patinka, kas šiandien vyksta mūsų krašte, – neslėpė Č. Kenstavičius. – Man nepatinka, kada šiandien Raseinius valdančios partijos pasiskirsto objektus pagal savo partinius interesus. Paskui dalyvauja konkursuose, juos laimi ir gyvena iš valstybės pinigų.“ Jo įsitikinimu, reikia kurti sąžiningą verslą. Reikia visiems suprasti, kad tik sąžiningas ir doras verslas gali išvesti žmones į doros kelią, o ne kažkokie užkulisiniai susitarimai. „Man labai gėda, kai įvairių partijų nariai Seime balsuoja už pensijų sumažinimą, o paskui ramia sąžine savo partijoms finansuoti paskiria dešimt milijonų. Ar čia dora? Man atrodo, kad ne, – rėžė Č. Kenstavičius. – Partijos galėjo pasakyti: mes šiais, krizės, metais iš biudžeto pinigų neimsime. Išsilaikysime iš savo iždo. Jeigu mes norime būt partiniai, tai patys ir suneškime savo veiklai reikalingas lėšas, o ne atimkime iš pensininkų. Vienykimės ir kelkime visas tas negeroves, kurios mūsų gyvenimą ėda kaip rūdys.“
 
Savo simboliu pasirinko saulę
 
Raseinių krašto ateities sąjūdžio „RASAI“ steigiamajame suvažiavime buvo pasirašytos sutartys su naujais nariais, išrinkta 17 žmonių valdyba. „RASŲ“ pirmininku suvažiavimas vienbalsiai išrinko raseiniškį verslininką, UAB „Norvelita“ generalinį direktorių J. Kenstavičių.
 
Raseinių krašto ateities sąjūdis „RASAI“ savo simboliu pasirinko saulę. „Tekanti saulė – tai naujos dienos, šilumos ir ateities simbolis. Būtent saulė sukuria ir sutelkia. Ir ne veltui sakoma, kad jei Lietuvoje būtų daugiau saulės, mes nebūtume tokie surūgę“, – „ŪP“ sakė Raseinių krašto ateities sąjūdžio „RASAI“ viena iš kūrėjų ir renginio vedėja Kristina Bartkutė.
 
Po oficialiosios dalies visi ateities sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo dalyviai buvo pakviesti pasirašyti ant „RASŲ“ logotipo.
 
„Ūkininiko patarėjas“
Autoriaus nuotr.
 
www.lrytas.lt
 
Nuotraukoje: Sutartį su Raseinių krašto ateities sąjūdžio steigėjais pasirašo Raseinių r. garbės pilietis, poetas M. Martinaitis. Šalia – Raseinių krašto ateities sąjūdžio „RASAI“ viena iš kūrėjų K. Bartkutė

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra