Pirmasis Lenkijos prezidentas tikrai gimė Telšiuose

Autorius: Data: 2011-03-22 , 11:29 Spausdinti

Povilas ŠVEREBAS

Dažnai net specialistai, o ką jau kalbėti apie istorijos mėgėjus, nesutaria, kur Narutavičių šeimos – pirmojo Lenkijos prezidento, profesoriaus Gabrielio ir jo brolio, Vasario 16-osios akto signataro, teisininko Stanislovo ištakos. Vieni jų gimtine yra linkę laikyti giminės dvarelį Brėvikiuose, o kiti, remdamiesi Joanos Narutavičienės atsiminimais – Telšius.

J. Narutavičienė rašo: „Mano vyras gimė Telšiuose, į kuriuos jo tėvas, Jonas Narutavičius, išrinktas pavieto teisėju, persikėlė, vedęs trečiąją žmoną – Viktoriją Ščepovskytę. Prieš tai jis gyveno savo giminės dvarelyje Brėvikiuose – Alsėdžių valsčiuje, už 3 km nuo pačių Alsėdžių. Telšiuose, Didžiojoje gatvėje, name, kuris ligi šiol išliko nepasikeitęs, gimė mano vyras, o po dvejų metų antrasis sūnus ,- Gabrielius. Netrukus Jonas Narutavičius ėmė sirguliuoti, dėl to turėjo atsisakyti teisėjo pareigų ir apsigyventi pas savo vienintelę seserį Pauliną Antusevičienę, nes Brėvikiai buvo ilgesniam laikui išnuomoti“. Pervertus „Telšių RKB gimimų metrikų knygą“, apimančią 1858-1867 m. laikotarpį, ir ją palyginus su atsiminimų duomenimis, nekyla jokių abejonių, kad šių dviejų garbių vyrų gimtinė yra Telšiai.

Knygos 97 lape 155 numeriu yra įregistruotas būsimo Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro krikštas. 1862 metais rugsėjo 4 dieną Telšių Romos katalikų parapinėje bažnyčioje kunigas Juozapas Legeckis pagal visas Sakramento apeigas pakrikštijo kūdikį vardais Stanislovas-Viktoras-Jonas. Tėvais nurodyti kilmingasis (bajoras), Telšių apskrities teismo posėdžių (?) teisėjas Jonas ir kilmingoji Viktorija Ščepovska iš Darbutų (?) Narutavičiai, gyveną teisėtoje santuokoje. Sūnus jiems gimė 1862 08 21. Gimimo vieta – Telšių miestas. Krikštatėviais buvo kilmingasis Taikos tarpininkas Antanas Venslauskis su kilmingąja Ona, Stanislovo Narutavičiaus žmona. Palyginę naujagimio ir krikšto registracijoje išvardytų žmonių vardus, suprasime, kas lėmė jų parinkimą būsimam signatarui.

Kitą mums rūpimą įrašą aptikome 180 knygos lape. 57-uoju numeriu įregistruotas būsimo pirmojo Lenkijos prezidento krikštas. Jame rašoma, kad 1865 metais kovo 28 dieną Telšių Romos katalikų parapinėje bažnyčioje kunigas Kiras (?) [Cyr – rus.] Suchomelis pagal visas Sakramento apeigas pakrikštijo kūdikį vardais Gabrielius-Juozapas, kurio tėvai yra kilmingieji Jonas ir Viktorija Ščapovska Narutavičiai, gyveną teisėtoje santuokoje. Šis sūnus gimė 1865 03 17 Telšių mieste. Krikštatėviais buvo kilmingasis Blažiejus Navickis ir kilmingoji našlė Ona Mesnevska (?).

Rusų kalba surašytuose tekstuose pasitaiko ir lotyniškų raidžių, pavyzdžiui: pačių naujagimių pavardės rašomos su N, o ne H. Neaišku, ar rusišką C kunigo varde tikslinga pervesti į lotynišką C, kuri skaitoma kaip K. Šio kunigo vardą bandėme patikslinti ir remdamiesi vadinamaisiais Kunigų kalendoriais „Direktorium…“, bet jame nurodyta, kad Suchomel, kaip ir Legeckis, yra vikarai bei vienuoliai, o vardai neminimi.

Kadangi dabar Telšiuose yra dvi katalikų šventovės, gali kilti klausimas, kurioje iš jų buvo pakrikštyti Stanislovas ir Gabrielius Narutavičiai. Žinant, kad senoji, medinė parapinė bažnyčia, stovėjusi dabartinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, vadinamos Mažosios, vietoje, 1835 metais buvo uždaryta, 1836 metais jos turtas perkeltas į buvusią bernardinų šventovę, t. y. dabartinę Šv. Antano Paduviečio katedrą, o pati nugriauta, todėl aišku, jog tuo metu veikė tik viena katalikų bažnyčia. Ji 1862-1865 metais ir atliko parapinės bažnyčios funkcijas.

Neaiškumų gali kilti ir dėl Narutavičių gimimo datų, nes įvairiuose leidiniuose jos kartais nurodomos skirtingos. Mes jas pateikėme pagal dokumentą, kuris rašytas carinės Rusijos laikais, kur tuo metu dar naudotas Senasis kalendorius. Pervedant jį į Grigaliaus arba Naująjį kalendorių, prie mūsų pateiktų datų, pagal gimimo laiką, reikėtų pridėti 12 dienų.

Šie du trumpi įrašai ne tik parodo, kad J. Narutavičienės atsiminimuose išdėstyti faktai gan tikslūs, bet ir praplečia žinias apie pirmąjį Lenkijos prezidentą ir Vasario 16-osios akto signatarą. Krikšto įrašuose nurodyti tikslūs jų vardai. Matome, kad tėvas, gimus Gabrieliui, jau nebedirbo teisėju, o tarp brolių buvo 2,7 metų amžiaus skirtumas. Kelių vardų suteikimas naujagimiui taip pat pabrėžia jų bajorišką kilmę.

Dėmesį reikėtų atkreipti ir į kitą atsiminimuose minimą faktą, kad namas, kuriame Telšiuose gyveno Narutavičių šeima, buvo dar išlikęs. Autorė, matyt, turi omenyje laikus, kai ji išvyko iš Brėvikių. Tai ji padarė po vyro nusižudymo, susitvarkiusi dokumentus ir pardavusi turtą.

S. Narutavičius nusišovė 1932 metų gruodžio 31 dieną, ir palaidotas Alsėdžiuose, giminės kapavietėje. Įdomu, kad tragiškai baigėsi ir kito brolio gyvenimas. G.Narutavičių, tik pradėjusį prezidentauti, 1922 metų gruodžio 16 dieną parodos atidarymo metu nušovė vienas lenkų nacionalistas.

Tiesa, gyventi į Lenkiją J. Narutavičienei teko išvykti per vyro gimtojo miesto, kur ir ji kurį laiką dirbo bei gyveno, geležinkelio stotį. Tai leidžia manyti, kad vyras jai buvo parodęs gimtąjį namą, o Telšius ji gerai žinojo.

Stanislovo ir Gabrieliaus gimtojo namo paieškas Didžiojoje gatvėje palengvina 1908 metų gaisras, po kurio Telšiuose liko mažai namų, o miestą po nelaimės yra užfiksavęs fotografas Chaimas Kaplanskis. Nustačius faktus, kad S. ir G. Narutavičiai tikrai gimė Telšiuose, tikslinga koncentruotis ir prie šios aplinkybės. 

„Kalvotoji Žemaitija“

www.zemaitijosgidas.lt

Nuotraukoje: Brėvikių dvarelis

Lietuva - Lenkija , , , , , , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra