Pirmas Lietuvos paminėjimas
Autorius: Voruta Data: 2011-03-01, 10:42 Spausdinti
Jurijus LIPOVKA
Pirmą kartą Lietuva – Litva minima Kvedlinburgo analuose, pasakojančiuose apie arkivyskupo ir vienuolio Bruno Bonifacijaus žūtį su savo 18 palydovų nuo pagonių rankų 1009 metais.
Viduriniais amžiais ją vadino Litva, kartais – Lectowia, Lettowia, Lethovia, ir dažnai lotyniškai – Litvania, o Litvos monetose kalė tik „LITVA“.
1918 metų vasario 16 Lietuvos Taryba paskelbė atstatanti valstybę Lietuva, kurios pavadinimas atsirado tik 1905 metų balandį – iš noro sujungti dviejų skirtingų žemių pavadinimus Litwa ir Lettowia į vieną.
Mūsų laikais atsiranda vis daugiau versijų apie žodžio „Lietuva“ kilmę. Čia ir upeliūkštis Lietavka, nors nesenai jis vadinosi Lėtovka, kas reiškia rusiškai „Vasarinis namelis“. Ir lietuvių žodis „lietų“ su visai nesuprantama lietuviams galūne „va“. Ir netgi „Kariuomenė“ visiškai absurdiškame aiškinime rusų metraštinio tautos pavadinimo „litva“, kaip kariuomenės. Dar blogiau atrodo buvę išvedimai iš lotynų „litus – „krantas“, graikų vardo Lėto ir jiems panašus.
Iš seno žmonės vadino gentis, tautas ir šalis pagal žemių –teritorijų tarp vandens ruožų – pavadinimus. Iš metraščių ir kitų pirmų šaltinių žinomi daugelis tūkstančių senovinių pavadinimų, tame tarpe: Litwa, Lectowia, Lettowia ir Lethovia (visų žemių pavadinimai užrašyti originale – lotyniškai). Juos aiškina anglų kalba, dėka kurios gana tiksliai ir trumpai perduodama žemės apybraižos išvaizda.
Tolimoje praeityje vandens kelių žemėlapius ir, atitinkamai, žemių sudarydavo keliaujančiai žyniai, kitaip – asai, o paskui ir vikingai, tarp kurių buvo anglai. Asai kažkur III amžiaus mūsų eros pradžioje atėjo su savo vadu Odinu į Daniją, o po daugiau nei dviejų amžių giminingi jiems anglai atplaukus iš Danijos į Britaniją, įkūrė Angliją.
Petro iš Dusburgo Prūsų žemės kronika liudija, kad Livonijos magistras Burgard iš Hornhuzėno turėjo tikslius duomenis apie žemes, o šimtai pateiktų joje ir kituose dokumentuose jų pavadinimų suprantami dėka tik anglų kalbos. Pavyzdžiui: Culve – nuo culver – „Laukinis karvelis“, Calf – nuo calf – „Veršis“, Vassal – nuo vassal – „Tarnas“, Catalaun, kur 451 metais sutriuškino hunus – nuo cat alone – „Vienišas katinas“, Aigyptos, kurį dabar vadino Egiptas – nuo „eye heap tows“ – „Daugelių lynų akis“ (pagal ežero Karun Nilo deltoje išvaizdos).
Litvos pavadinimas kilo iš žemės Litwa aplink Novgorodo (dabartinio Navagrudko) Molčadjo, Nėmano, Sėrvėčo ir Nėvdos tarpupyje. Jo prasmė pagal galvos į apačią išvaizdą – „Atrodo kritusi“ nuo anglų žodžių „lit wear“.
Keletą metų atgal buvęs Prūsijos žemėje rastos dvi monetulės. Tekstas ant sidabrinės: „Ugo prūsų ir Litvos ponas (latvių žodis) 567 (metai graikų raidėmis)“. Bronzinėje matosi: „Atlija prūsų imperatorius“ su „OX“ – „670 (metai)“ kitoje pusėje. Pagal savo išvaizdą, šrifto ir stilizuoto žmogeliuko su rankomis-sparnais atvaizdus abi monetules galima priskirti ankstyvajam viduramžiui ir vienai šaliai – Prūsijai.
Visai tikėtina, kad pirmas Litvos paminėjimas įvyko 567 metais.
Nuotraukose:
1. 1548 metų grašis
2. Tekste „u“ ir „v“ rašė kaip „u“
Susiję straipsniai
-
1972-ieji: sovietinės propagandos gniaužtuose
~ Istorija
2012-05-16, 16:34
-
Apie Joną Neifaltą-Lakūną
~ Rezistencija
2012-05-16, 09:57
-
Ukmergėje – partizanų šventė
~ Rezistencija
2012-05-11, 09:40
-
Romas Kalanta – Laisvės šauklys ir 1972 m. Kauno pavasaris
~ Istorija
2012-05-10, 15:14
-
Lietuvos partizanų takais
~ Rezistencija
2012-04-27, 11:25
Jonas Vaiškūnas, Prieš 1 year ago
O pavardė LIPPOVKA, man atrodo bus kilusi nuo žodžių LIPOVAJA GRAMOTA. Matyt paveldėtas kalbėjimas į lankas arba kaip senovės slavai sakydavo į liepas.
Bet va vardas JU-RIJUS yra atiradęs daug metų ATGAL tteritorijose kur germanai (iš čia žodis YOU – tu) susidūrė su baltais (iš čia žodis RYJU – ėdu, valgau). Jei pilnai vardą išverstumėm į LIT-WEARIŲ kalbą, tai būtų TU-RIJUS, tai yra TURIJUS, tas kur turi ką ryti. O senovėje ryti kiek nori turėdavo tik ŽYNIAI arba slaviškai ŽRECAI (nuo žodžio ŽRATЬ – ryti). Tai laikais kai pavardžių nebuvo JURIJUS galėjo būti ŽYNIU, tačiau kadangi buvo blogas žynys tai ir gavo pavardę LIPOVKA, taip ir tapo tuom kuom yra.
Al, Prieš 1 year ago
Jei šitas straipsnis būtų balandžio 1 d. pokštas, galima būtų suprasti…Be abejo, pripažįstant, kad tas pokštas kažkoks visai nejuokingas. Straipsnis turi savo fantastinę ir mokslinę pusę. Fantastinės pusės negaliu komentuoti, nes šitoje srityje esu nekompetetingas. Mokslinės pusės taip pat negaliu komentuoti, nes straipsnyje mokslinių faktų nėra.
Alvydas Butkus, Prieš 1 year ago
„Čia ir upeliūkštis Lietavka, nors nesenai jis vadinosi Lėtovka, kas reiškia rusiškai „Vasarinis namelis“.“
Nereikia stebėtis. Latgalos pasienio upę, latgalietiškai vadintą Sīnoja (latvišjai būtų Sienaja, lietuviškai Šienaja) carinės Rusijos valdininkai traktavo kaip Siniaja „mėlynoji“. Susikūrus Latvijos valstybei (1918 m.), Latvijos valdininkai šį rusišką pavadinimą be ceremonijų išsivertė į latvių kalbą. Taip atsirado Zilupe „mėlynoji upė“.
Lėtovka yra irgi dėl fonetinių asociacijų atsiradęs upėvardis. Čia kaip „piatj raz rastianisj“ (Petras Rastenis)
Alvydas Butkus, Prieš 1 year ago
„„Ugo prūsų ir Litvos ponas (latvių žodis)“
567 m latvių kalbos dar nebuvo.
Rimas, Prieš 1 year ago
istorijos tiesa lingvistikos būdu sunkiai įrodoma, bet labai idomi, paslaitykit tarpukario veikalą Gedgaudo“Mūsų praeities beieškant“,sužinosit baltų tautų didybę ir išnykimą
prusas, Prieš 1 year ago
Norėtusi Jurijaus paprašyti palatesnio paaiškinimo šios minties: Litvos pavadinimas kilo iš žemės Litwa aplink Novgorodo (dabartinio Navagrudko) Molčadjo, Nėmano, Sėrvėčo ir Nėvdos tarpupyje. Jo prasmė pagal galvos į apačią išvaizdą – „Atrodo kritusi“ nuo anglų žodžių „lit wear“.
Ar negalima būtų tiksliau paaiškinti kaip čia galva atsidūrė apačioje. prusas