Pirmajam lietuviškai spausdintam Šventajam Raštui – 350

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Šeštadienį (2010 04 17) Biržuose kukliai paminėtas labai svarbus įvykis tiek Lietuvos kultūros istorijoje, tiek mūsų Biržų krašto istorinėje ir religinėje specifikoje, tiek Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios istorijoje ir gyvenime – prieš 350 metų Samuelis Boguslavas Chylinskis Londone pradėjo spausdinti pirmąjį lietuvišką Šventojo Rašto, arba Biblijos, vertimą.
 
Likimas nebuvo malonus S. Chylinskiui – knyga iki galo nebuvo išspausdinta, tik iki 416 puslapio (40 psalmės) ir skaitytojams liko neprieinama.
 
2008 m. Lietuvių kalbos instituto darbuotoja dr. Gina Kavaliūnaitė-Holvoet išleido knygą „Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblija. Senasis Testamentas“, t. y. Biblijos mokslinio leidimo I tomą. Ypatingą vertę knygai suteikė specialiai jai sukurti Šarūno Leonavičiaus vario raižiniai, su kuriais irgi buvo galima susipažinti renginio metu.
 
Išleisto leidinio I tomo pagrindą sudaro vienintelio išlikusio, Britų bibliotekoje saugomo Senojo Testamento vertimo egzemplioriaus ir Berlyno egzemplioriaus kopijos (galutinai įvardintos tik 2007 m. ir saugomos Vilniaus universiteto bibliotekoje) dalies, papildančios Londono egzempliorių, bei XIX a. publikuotų Vilniaus egzemplioriaus ištraukų faksimilės. Be to, įdėtos abiejų S. Chylinskio išspausdintų knygelių apie Biblijos vertimo būtinumą faksimilės – anglų ir lotynų kalbomis (angliškos knygelės žinomi trys egzemplioriai, vienintelis lotyniškas saugomas Upsalos universiteto bibliotekoje Švedijoje).
 
Pasak dr. G. Kavaliūnaitės-Holvoet, Biblija nebuvo baigta spausdinti tik dėl intrigų.
 
Beje, ilgą laiką nebuvo žinoma, ar S. Chylinskis buvo išvertęs ir Naująjį Testamentą, t. y. visą Bibliją. 1932 m. lenkas Stanislovas Kotas Britų muziejuje aptiko ir šitą rankraštį bei publikavo, tad dabar jau tikrai aišku, kad S. Chylinskis buvo atlikęs tikrai milžinišką darbą ir išvertęs į lietuvių kalbą visą Šventąjį Raštą.
 
Į 350 metų jubiliejų atvyko garbūs svečiai – žymiausia Reformacijos istorijos tyrinėtoja dr. Ingė Lukšaitė, knygos apie Samuelio Chylinskio Bibliją sudarytoja dr. Gina Kavaliūnaitė-Halvoet su vyru Axel Holvoet ir dukrele.
 
Pagerbimą pradėjo Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė, pristačiusi svečius ir religinę giesmę atlikti pakvietusi Papilio evangelikų reformatų bažnyčios giedotojas. Dr. I. Lukšaitė savo kalboje apžvelgė sudėtingą XVII a. vidurio situaciją Lietuvoje. Evangelikų reformatų bažnyčia stengėsi, kad Biblija ateitų į kiekvieną šeimą ir širdį, kad žmogus turėtų galimybę pats studijuoti Šventąjį Raštą.
 
Visi žinome garsiąją Radvilų Brastos Bibliją, kurią 1563 m. išleido kunigaikštis Mikalojus Radvila Juodasis, bet ji buvo išleista lenkų kalba. Kaip teigė I. Lukšaitė, supratimas turėti knygų lietuvių kalba buvo gyvas ir aiškus Biržuose, Papilyje, Švobiškyje, Nemunėlio Radviliškyje, bet iškart ta kultūrinė terpė imdavo trūkinėti, kai pasiekdavo Vilnių ar kitus didžiuosius miestus. Be to, evangelikų reformatų bažnyčios veikla apėmė ir Baltarusiją, net Ukrainos dalį.
 
Tačiau atsirasdavo pavieniai asmenys, kurie savo iniciatyva, savo lėšomis imdavo ir leisdavo knygas. Taip spaustuvininkas Merkelis Petkevičius 1598 m. išleido pirmąją reformatų knygą Lietuvoje – daugiausiai jo paties verstą „Katekizmą“, kuriame yra ir Biblijos tekstų. Kitas Vilniaus spaustuvininkas Jokūbas Morkūnas 1600 m. Žemaitijos bajorės Sofijos Vnučkienės lėšomis išleido „Postilla lietuviška“.
 
1653 m. Kėdainiuose kunigaikščio Jonušo Radvilos įsteigtoje spaustuvėje S. Jaugelis Telega 500 egzempliorių tiražu išleido „Knygą nabažnystės krikščioniškos“. Jis ją parengė kartu su S. Minvydu, S. Tamošausku ir J. Božimovskiu (vyresniuoju). Apžvelgusi lietuviškos reformatų spaudos kelią, dr. I. Lukšaitė priminė, kad tas XVII a. vidurys buvo labai tragiškas visai Lietuvai – 1654 – 1655 m., vadinamojo Tvano metu, dalį Lietuvos užėmė švedai, dalį – rusai. O kur okupantai – ten nepriteklius, grobimai, plėšimai. Kaip vėliau matysim, tai irgi netiesiogiai prisidėjo prie S. Chylinskio vargų ir sumanymo žlugimo.
 
Dr. G. Kavaliūnaitė trumpai pristatė S. Chylinskio biografiją: jis gimė apie 1632 m. Šventežeryje, netoli Lazdijų, reformatų pamokslininko šeimoje. Jo motina buvo Minvydaitė. Daugelis Minvydų giminės atstovų rūpinosi lietuvybe ir Samuelis Boguslavas lietuvių kalbą mokėjo nuo mažens. 1652 m. baigęs Kėdainių evangelikų reformatų gimnaziją, buvo paskirtas katechetu į Biržus.
 
1654 m. C. Chylinskis gavo M. Švobos stipendiją ir išvyko studijuoti teologijos į Franekerio akademiją Olandijoje. Po dvejų metų norėjo grįžti į Lietuvą, bet, prasidėjus karams ir į Lietuvą įsiveržus švedams bei rusams, Lietuvos reformatų bažnyčios Sinodas liepė jam grįžti atgal į Olandiją ir verstis savo lėšomis. Jau nebegaudamas paramos iš Lietuvos, Chylinskis iki 1657 m. toliau studijavo Franekeryje.
 
Per savo mokytoją, buvusį J. Komenskio mokinį Michaelį Arnoldą, jis užmezgė ryšius su Europoje žinomų intelektualų – Jano Amoso Komenskio, Johno Dury ir Samuelio Hartlibo būreliu. J. Dury paragintas, Chylinskis išvyko į Angliją, ten ėmė versti Šventąjį Raštą. Jis vertė iš olandų kalbos. Kodėl?
 
Jam studijuojant Olandijoje, nepaprastai išpopuliarėjo vadinamoji „Statenbijbel“ – pats garsiausias Biblijos vertimas į olandų kalbą. Pirmasis leidimas išėjo 1637 m., o per du dešimtmečius jis buvo pakartotas beveik 200 kartų. 1657 m., kai Chylinskis išvyko iš Olandijos, išėjo oficialus pataisytas leidimas. 10 vertėjų vertė Senąjį Testamentą ir 10 – Naująjį, kiekvienas versdavo savarankiškai, po to visi susirinkę analizuodavo vertimą, jei neprieidavo prie vieningos nuomonės, paraštėse surašydavo komentarus. Būtent dėl šių kalbinių pastabų, teologinių komentarų „Statenbijbel“ garsi visame pasaulyje. Pati „Statenbijbel“ versta į daugelį kalbų: vokiečių, prancūzų, rusų.
 
Londone, kaip sakė dr. Gina, S. Chylinskis atsidūrė tinkamu laiku ir vietoje. Padedant įtakingiems globėjams pavyko pasiekti, kad net karalius Karolis II išleido įsaką, skelbiantį rinkliavas lietuviškai Biblijai spausdinti ir sugriautoms bažnyčioms atstatyti. Biblija jau buvo pradėta spausdinti, kai prasidėjo nemalonūs dalykai. Į Angliją ieškoti pinigų karo metu nuniokotoms Lietuvos reformatų bažnyčioms atvyko Sinodo įgaliotas pasiuntinys Jonas Kristupas Krainskis. Jis pirmiausia įtikino S. Chylinskį išvykti į Lietuvą pristatyti Sinodui savąjį Biblijos vertimą, o pats Anglijoje ėmė teigti, kad Biblijos spausdinti visai nereikia, lėšos turi būti renkamos tik bažnyčioms.
 
Nors S. Chylinskio sumanymas Lietuvoje buvo sutiktas gerai, grįžęs į Londoną jis pamatė, kad J. Krainskis užvaldė Biblijos spausdinimui renkamas lėšas, atsisakė mokėti spaustuvininkui už skolon išspausdintus Senojo Testamento lankus. Be to, S. Chylinskis buvo apkaltintas ir blogu vertimu. Anot dr. Ginos, nėra abejonių, kad Biblija nebuvo baigta spausdinti tik dėl J. Krainskio pastangų ir intrigų. Kaip sakė dr. I. Lukšaitė, tada laimėjo ir mūsų laikams labai būdingas valdiškas požiūris – dėmesys skiriamas instancijai, pastatui, mūrui, o ne žmogaus dvasiai.
 
Nepasisekus S. Chylinskio sumanymams, jis liko Londone. Dr. G. Kavaliūnaitei pavyko rasti Londono St. Giles ir Cripplegate parapijos raštą karaliaus Slaptajai tarybai, kuriame prašoma padengti išlaidas Chylinskio gydytojui, slaugėms bei laidotuvėms – iš viso 19 svarų. Mirė S. Chylinskis 1666 m. liepos 5 d. Iki šiol buvo teigta, kad Biblijos vertėjas mirė skurde, visų užmirštas ir vienišas, tačiau, pasirodo, taip nebuvo.
 
Taip prieš 350 metų Londone buvo pradėta spausdinti pirmoji lietuviška Biblija, tik dėl įvairių intrigų, nepalankų sąlygų, subjektyvių sprendimų ji nebuvo baigta.
 
Pabaigoje noriu Biržams peradresuoti tradiciniu tampantį svečių klausimą – kur biržiečiai? Kur istorijos ir literatūros mokytojai? Kur gausus savivaldybės tarnautojų būrys? Kodėl jų nebuvo renginyje?
 
www.siaure.lt
 
www.ref.lt
 
Nuotraukoje: Dr. G. Kavaliūnaitė-Holveot

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra