Pirmą kartą Vytauto vaidmenį Žalgirio mūšio inscenizacijoje atliks lietuvis

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Minint 600-ąsias Žalgirio mūšio metines, Vytauto Didžiojo vaidmenį mūšio inscenizacijoje Lenkijoje pirmą kartą atliks Lietuvos atstovas.
 
Pastaruoju metu Žalgirio mūšio inscenizacijose, rengiamose istoriniame Griunvaldo lauke netoli Olštyneko miesto Lenkijoje, Vytauto vaidmuo nebuvo atliekamas.
 
Vytauto Didžiojo vaidmuo patikėtas 39-erių Lietuvos kariuomenės karininkui kapitonui Donatui Mazurkevičiui. Didžiojo karvedžio vaidmens atlikėjas buvo išrinktas iš dvylikos norą pareiškusių kariškių ir policininkų. Atranka surengta 2010 m. vasario 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Raitosios kuopos manieže. Jos metu pretendentams teko atsakinėti į klausimus apie Vytauto asmenybę, savo motyvaciją, užsienio kalbų mokėjimą, gebėjimą valdyti žodį ir minią, vėliau – pademonstruoti jojimo įgūdžius. Vytautą Didįjį rinko komisija, sudaryta iš Krašto apsaugos ministerijos, policijos ir nepriklausomų atstovų, komisijai pirmininkavo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros docentas dr. Aleksiejus Luchtanas.
 
Pasak komisijos narių, renkant Vytauto vaidmens atlikėją jo išorinis panašumas su žymiuoju karvedžiu nebuvo svarbus. Žalgirio mūšio metu Vytautas, pasakojo dr. A. Luchtanas, jau buvo maždaug 60 metų, karvedys buvo neaukšto ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, augino poilgius plaukus, barzdos neželdino. Išrinktam Vytautui greičiausiai taip pat teks užsiauginti plaukus.
 
„Vytauto vaidmens atlikėjas bus labiausiai stebimas dalyvis, todėl svarbi jo kariška laikysena, mokėjimas duoti komandas, nebijoti minios ir milžiniško dėmesio“, – koks turėtų būti Žalgirio mūšio inscenizacijos Vytautas Didysis vardijo komisijos narys režisierius Mindaugas Urbonavičius.
 
Kpt. D. Mazurkevičius sakė, jam būsianti didelė garbė atlikti vienos iš iškiliausios Lietuvos istorinės asmenybės vaidmenį. D. Mazurkevičius kariuomenėje tarnauja jau beveik 20 metų, nuo 1991 m. pabaigos, kai užsirašė į karius savanorius Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos Alytaus rinktinėje. Dabar karininkas tarnauja Juozo Vitkaus inžinerijos batalione Kaune, eina Ryšių su visuomene skyriaus viršininko pareigas.
 
D. Mazurkevičius visą gyvenimą domisi istorija, yra baigęs istorijos studijas Vytauto Didžiojo universitete. Karininkas taip pat studijavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, šiuo metu neakivaizdžiai mokosi magistrantūroje Karo akademijoje. Savo tėviškėje Kybartų kaime (Lazdijų r.) karininkas yra įkūręs Pietų Lietuvos istorijai skirtą muziejų „Jotvingių kiemas“.
 
Karininkas taip pat šauniai pasirodė jojimo rungtyje. Donatas sakė mylintis žirgus, jodinėti yra išmokęs dar vaikystėje, o savo kaime Dzūkijoje kartu su broliais augina žirgą Dygą.
 
Karininkas yra vedęs, su žmona Loreta turi du sūnus ir dukrą.
 
Vytauto dešiniąja ranka, o jam negalint dalyvauti inscenizacijoje – dubleriu, buvo išrinktas 41-erių Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Raitosios kuopos vyresnysis patrulis Algis Norvaišas.
 
Vytautas Didysis kartu su savo raitąja riterių palyda į mūšio inscenizacijos lauką planuojama ves maždaug 50 riterių, Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ atstovų ir jų sąjungininkų, būrį. Pagrindinę lietuvių pulkų vėliavą, viduramžių laikotarpio Vytį, saugos Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys atkurtomis XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis.
 
Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ ginklakaliai Vytautui Didžiajam nukals šarvus. Tokie šarvai, pasak „Viduramžių pasiuntinių“ vadovo Karolio Jankausko, gali sverti iki 30 kilogramų. Karvedžio žirgui taip pat bus padirbintas viduramžių konstrukcijos balnas, puoštas kalinėto žalvario ornamentais. Planuojama, kad Žalgirio mūšio inscenizacijos Vytautas Didysis pirmą kartą visuomenei prisistatys Visuomenės ir kariuomenės vienybės šventėje gegužės 15 d. Vilniaus Vingio parke.
 
Žalgirio mūšio inscenizacijos Lenkijoje pradėtos rengti nuo 1998 m. Inscenizacijos sutraukia apie šimtą tūkstančių žiūrovų, jose dalyvauja riteriai iš visos Europos. Riterių būrys iš Lietuvos inscenizacijos kovose dalyvauja nuo 2004 m. Nuo 2008 m. Žalgirio mūšio inscenizacijoje dalyvauja ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai.
 
1410 m. liepos 15 d. laimėtas Žalgirio mūšis – vienas iš didžiausių ir reikšmingiausių mūšių vidurinių amžių Europos istorijoje. Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė sumušė Kryžiuočių ordiną ir sustabdė du šimtus metų trukusią jo agresiją į Rytus. Dėl šios pergalės buvo nustota puldinėti ir grobstyti Lietuvos kunigaikštystės žemes. Pergalingas Žalgirio mūšis – Lietuvos istorinis pasididžiavimas, įvykis, sustiprinęs bei iškėlęs Lietuvos autoritetą tarp Europos ir Azijos valstybių.
 
Giedrės Maksimovicz (KAM) nuotr.

Video medžiaga (aut. j. srž. Lukas Kalvaitis) – http://www.kam.lt/lt/naujienos_874/video
_galerija/video_2_kalbomis/videoshow/192.html#view
 
Krašto apsaugos ministerija/Viešųjų ryšių departamentas
www.kam.lt, tel. (8 5 ) 2735 517, el. paštas: vis@kam.lt
 
Nuotraukose:
 
1. Vytauto Didžiojo vaidmuo atiteko Lietuvos kariuomenės karininkui kapitonui D. Mazurkevičiui
2. Karininkas taip pat šauniai pasirodė jojimo rungtyje
3. Dubleris Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Raitosios kuopos vyresnysis patrulis A. Norvaišas
4. Karvedžio žirgui taip pat bus padirbintas viduramžių konstrukcijos balnas, puoštas kalinėto žalvario ornamentais

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra