Pinigai „vokeliams“ bei „juodoji“ buhalterija – metalinėje dėžutėje

Autorius: Data: 2011-05-12, 12:55 Spausdinti

2011 m. gegužės 12 d., Šiauliai.

Mokesčių specialistams stebint, penkių dienų apyvarta kavinėje ūgtelėjo beveik perpus

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Šiaulių AVMI), pasitikėjimo telefonu 1882 gavusi informacijos apie „vokelius“ bei neapskaitomas pajamas, patikrino registruotos Vilniuje įmonės vieną iš kavinių Šiauliuose. Aptikta saugykla su pinigais „vokeliams“ bei „juodąja“ buhalterija. Pagal ją, manoma, per nepilną mėnesį surinkti beveik 35 tūkstančiai litų buvo skirti atlyginimams vokeliuose.

Mokesčių specialistai nustatė ne tik „vokelius“, pajamų neapskaitymą, rado nelegalių darbuotojų, neteisingai vedamos darbo laiko apskaitos, bet ir per penkias dienas, kai buvo stebima situacija kavinėje, fiksavo beveik perpus išaugusią apyvartą, o neva po kelias valandas per dieną dirbantys žmonės buvo įdarbinti realiam laikui.

Pasitikėjimo telefonu 1882 buvo pranešta, kur ir kas gali mokėti neapskaitytą darbo užmokestį. Kad būtų mokamas atlyginimas „vokeliuose“, reikalingi „juodi“ pinigai, kurie tokio pobūdžio įstaigose atsiranda pajamų nefiksuojant kasos aparatu. Nuvykus į minimą kavinę buvo atliktas kontrolinis pirkimas. Kasos čekio neišdavė. Tuomet buvo patikrinta, kaip trys padavėjos kasose apskaito grynuosius pinigus. Pas jas rastas neapskaitytų per 350 litų. Tokių, neapskaitytų, pinigų būta ir administratorės kabinete: šie pinigai surinkti iš darbą baigusių padavėjų. Aišku, tos sumos nesutapo su išspausdintomis kasos aparatų ataskaitomis. Trūko beveik 1 100 litų grynųjų pinigų.

Užtat persirengimo kambaryje vienoje iš rakinamų spintelių jų buvo vos ne trigubai daugiau, nei nustatytasis trūkumas. Nė vienas iš patikrinimo metu buvusių darbuotojų ir direktorius, su kuriuo buvo susisiekta telefonu, negalėjo atsakyti, kieno tai pinigai ir kas juos padėjo.

„Neapskaitomų pinigų buvo visur: ir pas padavėjas, ir persirengimo kambaryje, ir administratorės kabinete. Čia rastas ir raktas nuo spintelės, kurioje irgi būta pinigų. Jie slėpti metalinėje skrynelėje. Manome, jie tarnavo „vokeliams“, nes kartu su pinigais dėžutėje užrakinta ir įdomi buhalterija“, – pasakoja Šiaulių AVMI viršininko pavaduotoja Zofija Brazaitienė.

Dėžutėje rasti nuo 2011 m. balandžio 4-osios iki 26-osios padieniui išrašyti lapeliai, kuriuose nurodytos datos, galimai neapskaitytos tądien pinigų sumos bei išminusuota, kiek ir kam jų išleista. Bendra lapeliuose įrašyta pinigų suma sudarė beveik 35 tūkstančius litų.

Be pinigų ir lapelių skrynelėje buvo slėpti sąrašai su įmonės darbuotojų vardais, pavardėmis, pareigomis bei šalia jų įrašytomis sumomis.

„Pavyzdžiui, sausio mėnesio lape prie 25 įmonės darbuotojų pavardžių trijose grafose įrašytos sumos, pagal kurias galima teigti, kad su pliuso ženklu nurodyti jau išmokėti daugiau kaip 7 tūkst. neapskaitytų pinigų. Kitoje grafoje surašyti pinigai, pervesti į darbuotojų asmenines sąskaitas, o trečioje skiltyje nurodoma bendra darbuotojui išmokėta suma. Pagal analogišką kito mėnesio sąrašą išmokėta pusketvirto tūkstančio litų „vokeliuose“, – aiškina viršininko pavaduotoja Z. Brazaitienė. – Neabejotina, kad lapeliuose surašytos neapskaitytos pinigų sumos, kurias įdėdavo į metalinę dėžutę, o lapai su pavardėmis ir konkrečiomis sumomis – neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai. Beje, tiek daug pažeidimų vienoje vietoje retai pasitaiko.“

Pajamų neapskaitymą, neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimą dažniausiai lydi ir kiti pažeidimai: nelegalus darbas, neteisingai vedama darbo laiko apskaita. Patikrinimo metu kavinėje dirbo 7 padavėjos ir 5 virėjos, kurios, pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius, dirba penkių dienų darbo savaitę po dvi valandas per dieną pagal slenkantį grafiką.

„Iš penkių virėjų tik dvi dirbo po 8 valandas per dieną, o likusios – po 4 valandas. Virtuvėje būta ir virėjos, su kuria nebuvo sudaryta darbo sutartis. Moteris prisipažino, kada įmonėje pradėjo dirbti, – su darbo organizavimu šioje kavinėje pažindina Z. Brazaitienė. – Kita patikrinimo metu dirbusi virėja raštu paaiškino, kokiu grafiku dirba, kaip atlyginimas išmokamas dalimis, t. y. vieną dalį perveda į atsiskaitomąją sąskaitą, kitą dalį išmoka administratorė. Už atlyginimą grynais pinigais niekur nepasirašoma. Kasos dokumentai nerodo, kad šiais metais iš įmonės kasos būtų mokami atlyginimai grynais pinigais.“

Pagal rastus neoficialius darbo grafikus, paaiškėjo, kad ir viena padavėjų dirbo nelegaliai, tai patvirtino raštu.

Dėl gausybės pažeidimų buvo nuspręsta tęsti tyrimą ir kurį laiką minėtą kavinę stebėti. Kadangi darbuotojai akivaizdžiai dirbo ilgesnes valandas, nei numatyta darbo sutartyse ir darbo grafikuose, po pokalbio su įmonės vadovu 5 darbuotojams buvo pakeistos darbo sutartys.

„Tokiu būdu vienai padavėjai vietoj 2 val. per dieną buvo nustatyta 8 val. darbo diena, kita dirbs pagal sutartį dvigubai ilgiau. Dvi virėjos pagal naują sutartį dirbs po 8 val. per dieną, o ir administratorė dirbs nebe porą valandų. Tuo metu ir kitiems darbuotojams tabeliuose buvo žymimas faktiškai dirbtas laikas, kuris akivaizdžiai skyrėsi nuo darbo grafikuose nurodyto laiko“, – vardija Šiaulių AVMI viršininko pavaduotoja Z. Brazaitienė, kuri atkreipia dėmesį į darbo sutartis, kuriose visų darbuotojų – nuo direktoriaus iki plovėjų ir valytojų – vienodas darbo valandos įkainis. Pasirodo, įmonės vadovas, gyvenantis Vilniuje ir 5 dienas per savaitę po 4 val. per dieną dirbantis Šiauliuose, uždirba 400 litų per mėnesį.

Stebėjimas paveikė ir kavinės pajamų apskaitymą. Jeigu, pagal R-Keeper programos duomenis, per šių metų keturis mėnesius įmonės apyvarta sudarė daugiau nei 420 tūkstančiai litų, o nuolaidos – daugiau nei 280 tūkstančių litų, per penkias stebėjimo dienas apyvarta, palyginus su 5 dienomis prieš patikrinimą, padidėjo beveik 50 proc.

Šiaulių AVMI primena, kad už atlyginimus „vokeliuose“ darbdaviai ar jų įgalioti asmenys gali būti baudžiami iki 20 tūkst. litų bauda. Griežta atsakomybė numatyta ir už nelegalius darbuotojus – už kiekvieną nelegalų darbuotoją gresia nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. litų bauda, o apie mokestinius pažeidimus gyventojai gali pranešti pasitikėjimo telefonu 1882, užpildydami anketą interneto svetainėje www.vmi.lt arba kreipdamiesi į vietos mokesčių inspekciją.

Apie Valstybinę mokesčių inspekciją:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), vykdydama įstatymų jai pavestas funkcijas, yra atsakinga už 23 mokesčių administravimą, iš jų pagrindiniai – pelno mokestis, pridėtinės vertės mokestis, gyventojų pajamų mokestis, akcizo mokestis.

Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemą sudaro biudžetinės įstaigos: centrinis mokesčių administratorius – VMI ir vietos mokesčių administratoriai – apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos.

VMI teikia paslaugas ir konsultacijas visais mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo klausimais, rengia mokesčių įstatymų komentarus, mokesčių deklaracijas ir jų užpildymo taisykles, vykdo mokesčių mokėtojų kontrolę, išieško laiku nesumokėtus mokesčius, grąžina pajamų mokesčio permokas, atlieka kitas įstatymų numatytas funkcijas. VMI veikia elektroninio deklaravimo sistema, leidžianti šalies mokesčių mokėtojams internetu pildyti ir pateikti deklaracijas, taip pat teikiama daug kitų elektroninių paslaugų. Lietuvos gyventojams ir įmonėms trumpuoju telefonu 1882 Mokesčių informacijos centras teikia konsultacijas gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, pridėtinės vertės, nekilnojamojo turto, pelno ir socialinio mokesčių, pajamų ir turto deklaravimo klausimais,  teikia informaciją apie mokestinių procedūrų vykdymą ir bendrąją informaciją apie VMI.

Daugiau galima sužinoti interneto svetainėje www.vmi.lt

Miestai , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra