Pilietiškumas kitaip – kokius sprendimus priimtų jaunimo Seimas?

Autorius: Data: 2021-12-19 , 10:26 Spausdinti

Pilietiškumas kitaip – kokius sprendimus priimtų jaunimo Seimas?

Sergej Stoma, asociacijos „Jaunimo debatai“ tarybos narys, www.voruta.lt

Šį rudenį 151 moksleivis šešiose Lietuvos mokyklose turėjo unikalią galimybę dalyvauti naujame, eksperimentiniame politinių simuliacijų projekte „Seimas Insider”. Šie moksleiviai yra pirmieji, susipažinę su išskirtinai Lietuvai asociacijos „Jaunimo debatai“ sukurta ir itin tikslia mokomąja parlamento simuliacija. Iš viso įvyko šeši renginiai 5 skirtinguose miestuose, o jų metu dalyviai mažose 18-30 asmenų grupėse pusdienį diskutavo ir ieškojo sprendimo itin svarbiam Lietuvai ir tarptautinei lietuvių bendruomenei klausimui – galimybei įteisinti daugybinę pilietybę – ir taip tapo tikrais seimo darbą išmanančiais „insider‘iais“!

Pilietiškumo ugdymas ir jaunimo įsitraukimo skatinimas yra vienas pagrindinių šiuolaikinės švietimo sistemos ilgalaikių tikslų. Dažnai, norėdami labiau įsitraukti į politiką, moksleiviai turi pasikliauti vien savo motyvacija, kadangi Lietuvos mokyklose nėra pakankamai resursų tokiam ugdymui. Tad, jaunimui tenka patiems ieškotis informacijos, kuri galbūt ne visuomet yra patikima, bei kitų įsitraukimo būdų. Naujas politinių simuliacijų metodas, naudotas projekte „Seimas Insider” išsprendžia šią problemą – suteikia žinių apie svarbią Lietuvos valdžios instituciją, demokratiją ir suteikia galimybę įgytas žinias kūrybiškai pritaikyti sprendžiant aktualiausius Lietuvai klausimus.

Politinė simuliacija – žaidimas, kurio metu imituojami politiniai procesai. Žaidimas „Seimas Insider“ kiek supaprastintu būdu imituoja Lietuvos Respublikos Seimo veiklą – simuliacijos dalyviai pusdieniui įsijaučia į parlamentarų vaidmenį ir patys kuria politiką: diskutuoja, ruošia įstatymo projektą, dirba frakcijose bei dalyvauja plenariniame posėdyje ir balsuoja dėl paruošto įstatymo projekto. Didžiausias iššūkis dalyviui yra toks pats kaip ir tikram parlamentarui – tinkamai atstovauti savo rinkėjui ir gebėti išklausyti savo kolegų nuomonę bei rasti kompromisą. Ar ieškoti to kompromiso, ar laiką skirti strategavimui ir politinių intrigų kūrimui, kiekvienas simuliacijos dalyvis sprendžia pats. Todėl ir veiklos rezultatai būna įvairūs.

Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijos moksleiviai Emilis Karvelis ir Milda Varnaitė teigė, kad vienas didžiausių iššūkių buvo argumentuoti ir apginti savo poziciją, įsijausti į politiko vaidmenį. Tačiau ne mažiau svarbus moksleiviams pasirodė ir gebėjimas rasti kompromisą su kolegomis nepaisant riboto diskusijoms skirto laiko. Dalyvė iš Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos, Laura Kaliukevičiūtė, pabrėžė, kad politinė simuliacija turėjo įtakos bendraklasių supratimui ir požiūriui į tautos atstovų darbą.

Simuliacijų metu surinkti duomenys rodo, kad projekto dalyviams pavyko puikiai susitvarkyti su kilusiais iššūkiais. Net 4 iš 6 simuliacijų metu dalyvių parengtą istatymo projektą pavyko priimti po pirmo balsavimo, o net ir nesėkmės atveju moksleiviai sugebėjo savarankiškai tęsti konstruktyvų dialogą ir priimti projektą su pataisomis po antro balsavimo.

Įstatymo priėmimo procesą ir kitas projekto veiklas komentavo ir Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojas Darius Dumčius: „Kas labai, mano manymu, svarbu, kad tokios veiklos, kaip ši LR Seimo simuliacija, metu galima įgalinti mokinius pažinti teorinius dalykus praktiškai, suvokti, kaip veikia valstybė, valdžios institucijos, šiuo atveju Seimas. Taip pat suprasti ir įsigilinti, kokios Seimo funkcijos ir įstatymų priėmimo etapai. Ne vienam mokiniui paaiškėjo, kad įstatymui priimti reikia ir daug žinių, ir laiko, ir bendradarbiavimo. Visos veiklos simuliacijoje aiškiai prisidėjo prie to, jog mokinių pilietiškumo, kūrybiškumo, iniciatyvumo bei kitos kompetencijos galėjo būti ugdomos šiuolaikiškai, pasitelkiant išmanias technologijas, kas ypač svarbu šiandieniniams paaugliams.”

VDU „Rasos“ gimnazijos mokytoja Neringa Miškinienė taip pat teigiamai vertino edukacinę veiklą: „Mano nuomone, simuliacijos metodo taikymas ugdymo procese yra puiki priemonė, leidžianti mokiniams geriau suprasti jiems gana tolimus ir sudėtingus istorinius – pilietinius procesus, leidžianti geriau pažinti vienas kitą.“

Gilindamiesi į pagrindinę simuliacijos temą – daugybinės pilietybės įteisinimo klausimą – dauguma dalyvių pritarė galimybei išsaugoti Lietuvos pilietybę tapus kitos valstybės piliečiu. Atitinkami progresyvūs įstatymų projektai buvo priimti visų simuliacijų metu. Tačiau kaip turėtų atrodyti minėtas progresyvus sprendimas, jaunieji įstatymų leidėjai suprato įvairiai ir visais nurodė ir skirtingas papildomas sąlygas pilietybės išsaugojimui. Dalis siekė, kad Lietuvos pilietybę būtų galima išsaugoti tik tapus NATO arba ES priklausančių šalių piliečiais, kiti siūlė, kad tokių valstybių sąrašą sudarytų ir nuolat atnaujintų Seimas.

Daugybinės pilietybės arba pilietybės išsaugojimo klausimas vis dar kelia daug diskusijų viešojoje erdvėje. Apie tai, kodėl ši tema yra aktuali jaunimui ir kodėl ja verta diskutuoti paklausėme ir projekto globėjos – LR Seimo narės Dalios Asanavičiūtės: „Daugialypės pilietybės klausimas yra labai aktualus šiandieninio globalaus pasaulio kontekste. Gyvename tokiu laikotarpiu, kuomet atstumai nėra didelė problema, o ir laisvės nėra varžomos. Todėl niekas negali žinoti, kur žmogus atsidurs, vedinas įvairiausių aplinkybių, tokių kaip ieškojimas karjeros galimybių, meilė, mokslas, troškimas pažinti pasaulį ar patirti kažką naujo, pasisemti patirties.

Nors žmonės išvyko, bet tai jokiu būdu nepakeičia jų tautinio identiteto, savitos kultūros, nors ir tenka prisitaikyti prie daugelio aplinkybių, kitose šalyse. Todėl, priėmus sprendimą dėl įvairių priežasčių priimti kitos valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės išsaugojimas labai svarbus, ypač emocinio prisirišimo prasme.

Kadangi pilietybės išsaugojimas įgijus kitos valstybės pilietybę jau apaugęs įvairiais mitais, labai svarbu šviesti visuomenę, o ypatingai jaunimą apie pilietybę, jos reikšmę valstybei, pačiam asmeniui, apie jo pareigas ir atsakomybes, bet tuo pačiu akcentuoti tautišką pilietiškumą.”

Projektas buvo organizuojamas asociacijos „Jaunimo debatai“ – ne pelno siekiančios organizacija, kuri ugdo kritinį jaunų žmonių mąstymą, kviečia diskutuoti įvairiomis visuomeninėmis, kultūrinėmis ir politinėmis temomis bei skatina debatų kultūros plėtrą Lietuvoje. Projektas remiamas Vokietijos ambasados iš Atsparumo (angl. resilience) iniciatyvai skirtų lėšų.

Lietuva Naujienos , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra