Pagrindinis puslapis Lietuva Rytų Lietuva Piliečių ugdymas valstybine kalba? Neįtikėtina, tačiau Pietryčių Lietuvoje tai – misija neįmanoma

Piliečių ugdymas valstybine kalba? Neįtikėtina, tačiau Pietryčių Lietuvoje tai – misija neįmanoma

Vilniaus r. Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų pagrindinio ugdymo skyrius, kuriame nėra vietos ikimokyklinukų grupei ugdomąja lietuvių kalba. Aušros Virvičienės nuotr.

Aušra VIRVIČIENĖ, Rastinėnai, Vilniaus raj., www.voruta.lt

Rastinėnų gyvenvietė nuo Vilniaus miesto centro nutolusi per 23 km ir priklauso Vilniaus rajono savivaldybei. Seniūnija – Sudervėje. Rastinėnų bendruomenė paskutiniais dešimtmečiais auga kaip ant mielių, nes vis  daugiau jaunų šeimų su vaikais įsikuria ne tik Rastinėnų, bet ir kitose Vilniaus miesto ir rajono sodų bendrijose. Todėl ikimokyklinių ugdymo įstaigų poreikis tik didėja.

Padėtis Rastinėnų – Bubų gyvenvietėse graudi iki ašarų. Jaunos šeimos jau penkti metai prašo visų, pabrėžiu, visų įmanomų mūsų valstybės institucijų pagalbos įsteigiant ikimokyklinę ugdymo įstaigą Rastinėnuose, kurioje mažieji mūsų valstybės piliečiai būtų ugdomi valstybine lietuvių kalba.  Neįtikėtina, tačiau šios megaproblemos (apie švietimo įstaigų lietuvių ugdomąja kalba Pietryčių Lietuvoje milžinišką poreikį ir trūkumą kalbama kasmet) kol kas negali išspręsti niekas…

„Genialus“ pasiūlymas vaikus vežti mokytis ten, kur…nėra vietos

Vienas genialiausių pasiūlymų, kurį iš Vilniaus rajono savivaldybės yra gavusi bendruomenė, leisti vaikus ugdyti Sudervėje ir Avižieniuose. Taip, šios gyvenvietės šalia, vos dešimties ir dar mažesniu kilometrų atstumu. Tačiau to padaryti neįmanoma, nes šiose įstaigose nėra vietų! Vien Sudervėje esančiame Buivydiškių pagrindinei mokyklai priklausančiame skyriuje eilėje laukia 130 vaikų! Avižieniuose tas pats. Čekoniškėse – vietų irgi nėra. Be to, pirmenybė patekti į šias įstaigas yra suteikiama vietos gyventojams. Taigi, kur dėti daugiau nei šimtą trisdešimt vaikučių, kuriuos tėveliai nori ugdyti valstybine lietuvių kalba?

Šioks toks variantas egzistuoja. Tik, vargu bau, ar tinkamas. Rastinėnuose nuo seno veikia Vilniaus r. Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų pagrindinio ugdymo skyrius, kuriame 2016-2017 m. m. ugdoma 19 mokinių  (8 priešmokyklinukai, 4 mokiniai 1-4 klasėse ir 7 mokiniai 6-8 klasėse). Švietimo įstaigos lietuvių mokomąja kalba nėra. Pastatas – didžiulis. Problema ta, kad čia vaikučiai ugdomi lenkų kalba, o Rastinėnų – Bubų bendruomenės nariai nori, kad jų atžalos būtų ugdomos lietuvių kalba. „Buvo kreiptasi į Vilniaus rajono savivaldybę su prašymu įsteigti šioje mokykloje ikimokyklinę grupę valstybine kalba. Jei tokios galimybės nėra, tai nors mišrią grupę, kurioje vaikai būtų ugdomi lietuvių – lenkų kalbomis“, – pasakoja Rastinėnų – Bubų bendruomenės tarybos narės Rosita Rutkauskienė ir Aušra Grigaitė – Baraišė. „Tyla tyruose, atsakymo nėra, arba, remiantis senesniais Vilniaus rajono savivaldybės raštais, bendruomenei siūloma leisti vaikus į tas ugdymo lietuvių kalba įstaigas, kuriose vietos deja, nėra…“ Visa ši eilę metų besitęsianti istorija tik liudija, kad ikimokyklinių įstaigų, kuriose vaikai būtų ugdomi valstybine kalba, poreikis nuolat ir grėsmingai didėja.

Kieno reikalas vaikų ugdymas valstybine kalba?

Perverčiau Rastinėnų – Bubų bendruomenės perduotą keliasdešimties puslapių penkerių metų susirašinėjimą su Vilniaus rajono savivaldybės švietimo skyriumi,  Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Švietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus rajono savivaldybės taryba, Vilniaus rajono savivaldybės administracija,  Vilniaus rajono savivaldybės meru, Generaline prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuratūra, Seimo kanceliarija, Ministro pirmininko kancleriu, Vyriausybės regionų ir tautinių klausimų skyriaus vedėju, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu. Stumdė ir dabar vis dar stumdo nuo savęs Rastinėnų – Bubų bendruomenės žmonių prašymus absoliučiai visi, kas tik gauna šiuos laiškus. Tai, jog niekas nesprendžiama, įrodo bendruomenei atsiųstuose atsakymuose aptinkamos tos pačios sakinių konstrukcijos, nukopijuotos „Copy Paste“ būdu, pakeičiant tik datą.

Kaip Lietuvos Respublikos Pietryčiuose vaikams išmokti valstybinę kalbą?

Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas mato kelias išeitis iš šios ganėtinai beviltiškos padėties. Visų pirma, tinkamo pastato, kurį galėtų nupirkti Švietimo ir mokslo ministerija, suradimas Rastinėnų – Bubų gyvenvietėje. „Mes tokių patalpų ieškome“, – patvirtina Jonas Vasiliauskas. Kita išeitis – kad tokią grupę priglaustų Vilniaus rajono Čekoniškių pagrindinė mokykla arba Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų pagrindinio ugdymo skyrius, kuriose vaikai ugdomi lenkų kalba. „Toks yra mūsų noras, deja, Vilniaus rajono savivaldybė šiomis mintimis nė kiek nesižavi. Lietuviai čia nepageidaujami, motyvuojant vietos ir pinigų stoka,“ – neslepia Jonas Vasiliauskas. Ir trečias variantas, kurį siūlo visiškos nevilties apimti tėvai – statyti modulinį darželį nuosavoje, privačioje žemėje, įvairaus amžiaus vaikams, kurie būtų ugdomi valstybine lietuvių kalba.

Blogiausia, kad viena šeima, nematydama šviesos tunelio gale, ryžosi nuvesti lietuviškai kalbančią savo atžalą į Vilniaus rajono Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų pagrindinio ugdymo lenkų dėstomąja kalba, skyrių. Ką gi, vaikas dabar kalba lenkiškai, kai tuo tarpu tėvai šios kalbos nemoka…

Tai kas gi turi užtikrinti teisę į mokslą valstybine kalba? Atsiverčiame LR Švietimo įstatymo 28 straipsnį „Švietimo teikėjų tinklas“. Antras jo punktas paaiškina, kas sudaro švietimo teikėjų tinklą: „Švietimo teikėjų tinklą sudaro valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinės bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio mokymo įstaigos, aukštosios mokyklos, neformaliojo švietimo mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai“. O štai šeštas šio straipsnio punktas byloja: „Savivaldybė privalo turėti optimalų pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba, ir pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinklą. Vietovėse, kuriose savivaldybė neužtikrina asmenų teisės mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas valstybine kalba, gali būti steigiamos valstybinės mokyklos, kuriose ugdymo programos vykdomos valstybine kalba.“ Iškalbinga, aišku ir suprantama. Suprantama ir tai, kad tokią ugdymo įstaigą Rastinėnuose turėtų įkurti Vilniaus rajono savivaldybė. Ar tai realu? Panašu, kad ne.

Vilniaus rajono savivaldybė skelbia, kad per dešimtmetį Vilniaus rajone pastatyti šeši nauji darželiai, dar vieną,  Riešėje, planuojama baigti renovuoti šį pavasarį. Realybė tokia, kad tik dviejuose iš jų – Avižieniuose ir Nemenčinėje yra grupės, kurioje vaikai ugdomi valstybine lietuvių kalba. Avižieniuose vietų į lietuviškas grupes nėra… Vilniaus rajono savivaldybė teigia, kad „negali patenkinti Rastinėnų gyventojų poreikio ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikų savo gyvenamojoje vietoje. Minimos patalpos Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų pagrindinio ugdymo skyriuje ir Čekoniškių pagrindinėje mokykloje yra panaudojamos maksimaliai šių įstaigų reikmėms. Galimybių įsteigti čia ikimokyklinės ugdymo grupės, nėra“.

Pratybos valstybine kalba. Asociatyvi A. Virvičienės nuotr.

Be to, sako Jonas Vasiliauskas, „šiuo metu ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų valstybine kalba poreikis netenkinamas Vilniaus rajono savivaldybės Riešės, Juodšilių, Lavoriškių, Mickūnų, Rudaminos, Riešės, Sudervės, Zujūnų seniūnijose.”

Esant tokiai situacijai, šį opų, Pietryčių Lietuvai itin reikšmingą švietimo valstybine kalba klausimą galima išspręsti tik įtraukus jį į prioritetinių ir skubiai sprendžiamų valstybės reikalų sąrašą. Negalima laukti, kol Vilniaus rajono savivaldybė „susimylės“ priglausti vargšus lietuviukus be vietos. Nes taip nebus. Visi, atsakingi už švietimą, tai puikiai žino, tik apie tai garsiai nekalba.

Klausimas retorinis: kaip išugdyti lojalų ir savo valstybę mylintį bei gerbiantį pilietį, jei pati valstybė nesuteikia jam prigimtinės teisės mokytis valstybės, kurioje jis gimė ir gyvena, kalba? Vilniaus rajono savivaldybė ignoruoja švietimo įstaigų trūkumo jos administruojamoje teritorijoje lietuvių kalba problemą, visos kitos institucijos nusiplauna rankas ir padaro „Copy Paste“. Ir kur dėti 130 vaikų, laukiančių galimybės mokytis lietuviškai Lietuvoje?

A.Virvičienės nuotr.

Komentarų sekcija uždaryta.

Naujienos iš interneto