Autorius: Voruta Data: 2012-12-17 , 10:08 Spausdinti

Penktadienį, 2012 m. gruodžio 14 d., Petrašiūnų kapinių panteone atidengtas kenotafas Augustinui Voldemarui. Tai – simbolinis antkapinis paminklas, skirtas mirusiajam, kurio kapas arba palaidojimo vieta nežinoma.

Šis kenotafas – tarpukario Lietuvos politiniam veikėjui, istorikui, vertėjui, pirmosios Vyriausybės vadovui, užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrui Augustinui Voldemarui.

„Susirinkome atidengti kenotafą žymiam politiniam veikėjui, valstybės vadovui, kovotojui už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, lietuvybės saugotojui, patriotui Augustinui Voldemarui. Šio žmogaus darbai Lietuvai yra neįkainojami. Jeigu ne jis, tai dar nežinia kaip būtų susiklostęs Lietuvos likimas. Dėkoju šios idėjos iniciatoriui doc. Raimundui Kaminskui ir visiems, kurie prisidėjo prie šio politiko atminimo įamžinimo“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius.

Kenotafas A. Voldemarui pastatytas greta savanorio Kazio Škirpos kapo. Atminimo įamžinimo ceremonijoje dalyvavo Šaulių sąjungos atstovai.

„Aš ne istorikas, aš esu karys. A. Voldemaras yra mano širdyje. Jo siekiai ir darbai man labai artimi, jo patriotizmas – pavyzdys dabarties ir būsimoms kartoms“, – sakė Šaulių sąjungos vadas Antanas Plieskis.

Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas, socialinių mokslų daktaras Raimundas Kaminskas yra A. Voldemaro atminimo įamžinimo iniciatorius. Jis parašė knygą „Profesoriaus A. Voldemaro likimo keliais“. Penktadienį knygą autorius pristatė Maironio gimnazijos pedagogams ir mokiniams.

„A. Voldemaras kūrė valstybės pamatus, jis pasirašė įsakymą dėl Lietuvos kariuomenės įkūrimo, užėmė atsakingas pareigas pirmaisiais atkurtos valstybės metais. Tai drąsus, sumanus politinis veikėjas, atstovavęs Lietuvai svarbiais momentais. Net ir kalinamas neišsižadėjo savo pažiūrų, prieš mirtį paskelbė bado streiką. Dėkoju Kauno savivaldybės Atminimo įamžinimo komisijai, mero pavaduotojui S. Buškevičiui, Kultūros paveldo skyriui ir visiems, kurie prisidėjo prie atminimo įamžinimo“, – kalbėjo doc. R. Kaminskas.

Kenotafą pašventino kanauninkas daktaras Robertas Pukenis. Jis sakė tikįs, jog dabar, atidengiant kenotafą, kartu su A. Voldemaru yra ir jo bendražygiai. Šaulių sąjungos kariai iššovė tris salves: už A. Voldemarą, už Lietuvos valstybės kūrėjus ir už tėvynę Lietuvą. Renginyje dalyvavo A. Voldemaro giminės – Milda Jasaitytė, vaikaičiai Rimantas Voldemaras ir Augustinas Voldemaras. Pastarasis padėkojo už A. Voldemaro atminimo įamžinimą: „Mes nežinome, kur palaidotas mūsų giminaitis, neturėjome, kur uždegti žvakių. Dabar ateisime čia. Dėkoju visiems už šį kenotafą“.

Kenotafo atidengimo ceremonijos vedėjas Vilius Kaminskas deklamavo Vytauto Mačernio eiles, pristatė A. Voldemaro biografiją, akcentavo jo drąsą ir kovą dėl valstybės išlikimo, laisvės ir ateities. V. Kaminskas pažymėjo, kad A. Voldemaras laisvai kalbėjo prancūzų, vokiečių, anglų, rusų, švedų, lenkų, italų, rusų kalbomis, taip pat mokėjo ir senąsias lotynų, graikų ir hebrajų kalbas.

Danutė Marcinkevičienė, viešųjų ryšių poskyrio vyriausioji specialistė

Istorija Augustinas Voldemaras, Kaunas, Kazys Škirpa, Kenotafas, Knyga „Profesoriaus A. Voldemaro likimo keliais“, Petrašiūnų kapinės, Raimundas Kaminskas, Robertas Pukenis, Šaulių sąjunga