Petrašiūnų kapinėse atidengtas valstybės vadovui Augustinui Voldemarui skirtas kenotafas
Autorius: Voruta Data: 2012-12-17 , 10:08 Spausdinti
Penktadienį, 2012 m. gruodžio 14 d., Petrašiūnų kapinių panteone atidengtas kenotafas Augustinui Voldemarui. Tai – simbolinis antkapinis paminklas, skirtas mirusiajam, kurio kapas arba palaidojimo vieta nežinoma.
Šis kenotafas – tarpukario Lietuvos politiniam veikėjui, istorikui, vertėjui, pirmosios Vyriausybės vadovui, užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrui Augustinui Voldemarui.
„Susirinkome atidengti kenotafą žymiam politiniam veikėjui, valstybės vadovui, kovotojui už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, lietuvybės saugotojui, patriotui Augustinui Voldemarui. Šio žmogaus darbai Lietuvai yra neįkainojami. Jeigu ne jis, tai dar nežinia kaip būtų susiklostęs Lietuvos likimas. Dėkoju šios idėjos iniciatoriui doc. Raimundui Kaminskui ir visiems, kurie prisidėjo prie šio politiko atminimo įamžinimo“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius.
Kenotafas A. Voldemarui pastatytas greta savanorio Kazio Škirpos kapo. Atminimo įamžinimo ceremonijoje dalyvavo Šaulių sąjungos atstovai.
„Aš ne istorikas, aš esu karys. A. Voldemaras yra mano širdyje. Jo siekiai ir darbai man labai artimi, jo patriotizmas – pavyzdys dabarties ir būsimoms kartoms“, – sakė Šaulių sąjungos vadas Antanas Plieskis.
Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas, socialinių mokslų daktaras Raimundas Kaminskas yra A. Voldemaro atminimo įamžinimo iniciatorius. Jis parašė knygą „Profesoriaus A. Voldemaro likimo keliais“. Penktadienį knygą autorius pristatė Maironio gimnazijos pedagogams ir mokiniams.
„A. Voldemaras kūrė valstybės pamatus, jis pasirašė įsakymą dėl Lietuvos kariuomenės įkūrimo, užėmė atsakingas pareigas pirmaisiais atkurtos valstybės metais. Tai drąsus, sumanus politinis veikėjas, atstovavęs Lietuvai svarbiais momentais. Net ir kalinamas neišsižadėjo savo pažiūrų, prieš mirtį paskelbė bado streiką. Dėkoju Kauno savivaldybės Atminimo įamžinimo komisijai, mero pavaduotojui S. Buškevičiui, Kultūros paveldo skyriui ir visiems, kurie prisidėjo prie atminimo įamžinimo“, – kalbėjo doc. R. Kaminskas.
Kenotafą pašventino kanauninkas daktaras Robertas Pukenis. Jis sakė tikįs, jog dabar, atidengiant kenotafą, kartu su A. Voldemaru yra ir jo bendražygiai. Šaulių sąjungos kariai iššovė tris salves: už A. Voldemarą, už Lietuvos valstybės kūrėjus ir už tėvynę Lietuvą. Renginyje dalyvavo A. Voldemaro giminės – Milda Jasaitytė, vaikaičiai Rimantas Voldemaras ir Augustinas Voldemaras. Pastarasis padėkojo už A. Voldemaro atminimo įamžinimą: „Mes nežinome, kur palaidotas mūsų giminaitis, neturėjome, kur uždegti žvakių. Dabar ateisime čia. Dėkoju visiems už šį kenotafą“.
Kenotafo atidengimo ceremonijos vedėjas Vilius Kaminskas deklamavo Vytauto Mačernio eiles, pristatė A. Voldemaro biografiją, akcentavo jo drąsą ir kovą dėl valstybės išlikimo, laisvės ir ateities. V. Kaminskas pažymėjo, kad A. Voldemaras laisvai kalbėjo prancūzų, vokiečių, anglų, rusų, švedų, lenkų, italų, rusų kalbomis, taip pat mokėjo ir senąsias lotynų, graikų ir hebrajų kalbas.
Danutė Marcinkevičienė, viešųjų ryšių poskyrio vyriausioji specialistė
Komentarai
Naujienos
-
Naujiena Lietuvoje: „Tele2“ pristato išmanųjį „Fonos O2“
-
Valstybė, tauta ir šiuolaikinė istorijos politika
-
Trakai jau skelbia 2020-uosius – Lietuvos kultūros sostinės metus
-
Trakų Salos pilyje atidaroma paroda „Iš Kalėdų eglutės žaisliukų istorijos“
-
Leidyklos „Briedis“ knygų lentynose dar viena naujiena – Arkady Ostrovsky knyga „Pramanyta Rusija: Nuo Gorbačiovo laisvės iki Putino karo“
Istorija
-
Doc. dr. Edmundui Antanui Rimšai įteiktas pirmasis Alberto Kojalavičiaus-Vijūko medalis
-
Leidyklos „Briedis“ knygų lentynose – „Kapitono Lipferto dienoraštis“
-
Valstybė, tauta ir šiuolaikinė istorijos politika
-
Kokia tarme kalbėjo Vytautas Didysis?
-
Generolo Želigovskio „maištas“ ir Vilniaus užėmimas. Vertėjo pastabos
Kultūra
-
Leidyklos „Briedis“ knygų lentynose dar viena naujiena – Arkady Ostrovsky knyga „Pramanyta Rusija: Nuo Gorbačiovo laisvės iki Putino karo“
-
Fotografijų albumas „Širvintų krašto žmonės“
-
Rasa Vasilevičiūtė – „Ir vėl kartu“
-
O kas, jei karalius Mindaugas būtų likęs gyvas?
-
Dalia Savickaitė. Praskleista 33 Lietuvos menininkų portretų vienoje knygoje paslaptis
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Valstybė, tauta ir šiuolaikinė istorijos politika
-
Generolo Želigovskio „maištas“ ir Vilniaus užėmimas. Vertėjo pastabos
-
Dr. Juozas Čaplikas. Stalinistiniai išpuoliai prieš meno ir mokslo darbuotojus 1944-1949 m.
-
Česlovas Iškauskas. Aistros tebekaista: Kolumbas turėjo lietuviškų šaknų?
-
Akad. Zigmas Zinkevičius. Apie tautovardį „Baltarusija“
Religija
-
Vienintelis Lietuvoje adventinis miestelis įsikurs Rumšiškėse
-
2020 metų katalikiško kalendoriaus sutikimas
-
Lionginas Virbalas SJ pataria, kaip prasmingiau keliauti po Izraelį
-
Irena Petraitienė. Ilgamečio Vatikano radijo lietuviškų laidų vadovo drama
-
Vatikano biblioteka. Rankraščiai ir senieji spaudiniai internete
Susiję straipsniai
-
Doc. dr. Edmundui Antanui Rimšai įteiktas pirmasis Alberto Kojalavičiaus-Vijūko medalis
~ Dvarai, Istorija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
2019-12-09, 15:01
-
Leidyklos „Briedis“ knygų lentynose – „Kapitono Lipferto dienoraštis“
~ Antrasis pasaulinis karas, Istorija
2019-12-09, 11:33
-
Valstybė, tauta ir šiuolaikinė istorijos politika
~ Istorija, Lietuva, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2019-12-09, 09:49
-
Kokia tarme kalbėjo Vytautas Didysis?
~ Istorija, Kalbos, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
2019-12-02, 16:30
-
Mykolo ir Alinos Malinauskų vaikai pakrikštyti Krėslaukyje grafų Platerių
~ Donatas Malinauskas, Jencius-Butautas Viktoras, Signatarai
2019-12-02, 10:39