Petras Averka

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

„Kad tik sulaukčiau, kad Lietuvai būtų nors kiek lengviau…“

Žurnalistas, „Vilnijos" draugijos garbės narys Petras Averka gimė 1918 m. rugpjūčio 17 d. Musteikos kaime, kurį supa Dainavos giria ir Čepkelių raistas, (dab. Varėnos r.), mirė 2003-04-09 d. Už Musteikos kaimo buvę dzūkų kaimai tarp Lydos ir Gardino nutauto. Dabar tai paskutinis lietuviškas kaimas, daug prisidėjęs prie Lietuvos valstybės kūrimo. Už jo eina Baltarusijos siena.

Petras buvo jauniausias vaikas gausioje eigulio šeimoje, kuris po 2 metų mirė. Petriukas turėjo daug padėti motinai, anksti pradėjo ganyti.

P. Averka mokėsi tose Lenkijos okupuotos Lietuvos vietose, kur buvo gyva lietuvių dvasia. Baigęs Musteikos lietuvių švietimo draugijos „Rytas" mokyklą(ją įsteigė prof. T. Ivanauskas, globojęs ir Pelesos kraštą), mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje Vilniuje. 1938 m. dalyvavo Pasaulio lietuvių olimpiadoje Kaune, kur ant rankų neštas mokytojas P. Žižmaras, apgynęs lietuvių garbę dvikovoje su lenkų karininku. Čia po 20 metų pirmą kartą Petras pamatė laisvą savo valstybę Lietuvą, kuriai po metųjo gimtinės vėl negrąžino. Dzūkai pasirašo prašymą, kad ir kairioji Ūlos pusė būtų grąžinta Lietuvai.

Antrojo pasaulinio karo įvykiai, kaip ir daugelio žmonių, komplikavo P.Averkos gyvenimą. Baigęs Vytauto Didžiojo gimnaziją 1939 m. jis pasiųstas į Varšuvą studijuoti lenkų kalbos ir lieteratūros. Grįžo prasidėjus karui, Marcinkonių septymnetėje mokykloje (greta gimtinės) mokytojavo.

Po karo Vilniaus universitete ėmė studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą, bet okupacijos irjų padariniai neleidojam normaliai gyventi didžiąjągyvenimo dalį.

Gimnazijoje P. Averka sukūrė apie 50 apsakymų („Blaivėja akiračiai“, „Dėl duonos kąsnio“, „Motina“ ir t. t), kurie spausdinti „Jaunimo drauge“, „Vilniaus aide“, „Vilniaus rytojuje“, ,,Lietuviškame bare". Žurnalisto darbas greitai buvo užkirstas.

Vykstant kruvinoms partizanų kovoms P.Averka mokėsi ir bandė dirbti „Tiesos“ redakcijoje. To laikraščio vyr. redaktorius ir LKP CK narys G. Zimanas 1946 m. pranešė NK.VD, kad P. Averka prieš keleris metus „Vilniaus balse“ yra išspausdinęs straipsnį „Kaip dzūkai bėgo iš raudonojo rojaus“. Už nuomonės pareiškimą kitomis sąlygomis P. Averka tada nuteistas „nedaug“ – 8 metams. Neatsižvelgta, kad Petrąnorėjo nužudyti Armijos krajovos galvažudžiai, kadjo brolis Juozas žuvo hitlerininkų konclageryje.

Grįžęs iš lagerio P. Averka tegalėjo dirbti buhalteriu ir laisvalaikiu versti grožinę literatūrą. Iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą išvercia S. Nalkovoskos lenkų novelės antologiją.

Nesutikęs užsirašyti lenkų ir KGB informatoriumi, P.Averka niekad neatsisakė savo nuomonės, betjąpareikšti laisviau galėjo tik sulaukęs septyniasdešimtmečio.

Kuriantis ir veikiant „Vilnijos“ draugijai, P. Averka su bendrapavardžiu dzūku Juozu Averka (gyvenusiu Juodajame kelyje) aktyviai dalyvavo draugijos darbe, buvo tarybos ir konsultantų komisijos narys. Jis daug kartų kalbėjęs ir pataręs vilniečių renginiuose, ypač minint Vilniaus praradimą ir grįžimą. 1994 metais, draugijos iniciatyva valstybei minint Vilniaus ir dalies jo krašto grįžimo 55-ąsias metines ir draugijai pristačius, P. Averka su 8 kitais labiausiai Lietuvai nusipelniusiais senaisiais vilniečiais buvo apdovanotas Gedimino ordino medaliu.

P. Averkos aktyvi visuomeninė veikla, straipsniai nemažai prisidėjo atkuriant ir stiprinant Lietuvos valstybę. Jis buvo ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos Sąjūdžio narys, spausdino reikšmingus straipsnius „Vorutoje“, „Lietuvos aide“, „Varpe“ ir daugelyje kitų renginių. Labai gerai, kadjo žmona Stasė Gaidytė-Averkienė, kilusi iš tos pačios parapijos, sėkmingai įvykdė savo paskutinį įsipareigojimą(nors tolimi giminaičiai paveržė Petro butą) ir padėjo „,Vorutos“ leidyklai išleisti šį svarbiausiųjo straipsnių rinkinį. Taip prasmingai paminimas ne tik P. Averkos 90-metis, bet ir įneštas svarbus indėlis į tolimesnį rytų Lietuvos reikalų tvarkymą.

P. Averka palaidotas numylėtame Vilniuje, Saulės kapinėse, netoli kun. prof. P. Kraujalio. Per svarbiausius rytų Lietuvos renginius Petras žiūri į mus geromis rudomis dzūko akimis ir laimina mūsų darbus.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra