Pėsčiųjų žygio Palanga – Šventoji dalyviams šeštadienį šypsosis saulė
Autorius: Voruta Data: 2014-03-28 , 09:32 Spausdinti
Svarbus istorinis įvykis – Palangos krašto prijungimas prie Lietuvos – šeštadienį kurorte jau trečius metus iš eilės bus minimas pėsčiųjų žygiu „Gintaro kelias Palanga – Šventoji 2014“. Renginio organizatoriai džiaugiasi, jog norinčiųjų išmėginti jėgas netrūksta, o ir sinoptikų prognozės džiugina – žadama, jog žygio dieną pajūryje bus maždaug 9 laipsniai šilumos, pūs vos 3 metrų per sekundę vėjas.
Palangos krašto prijungimo prie Lietuvos metinėms skirtas žygis domina ne tik pajūrio gyventojus – renginio organizatoriai kasdien sulaukia būsimųjų žygeivių skambučių iš įvairių šalies miestų. „Registracija vyksta intensyviai, ir tai nestebina – šis renginys, organizuojamas trečius metus iš eilės, jau spėjo išpopuliarėti. Kartą sudalyvavę žygyje, daugelis žmonių kitąmet atvyksta jau su gausesniu bendraminčių būriu“, – džiaugėsi viena iš organizatorių Karolina Kubeldzienė.
Bendraminčių būryje smagiai ir turiningai praleisti laiką kasmet norą pareiškia tiek pavieniai asmenys, tiek kariškiai, ugdymo įstaigų atstovai. Žygeivių amžius yra labai įvairus – šeštadienį vyksiančiam žygiui užsiregistravęs jauniausias dalyvis yra 10 metų, vyriausia moteris yra gimusi 1934 m.
Šiemetinis „Gintaro kelias“, pasak K. Kubeldzienės, bus išskirtinis – skirtas paminėti ne tik Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos 1921 m. kovo 30 d., bet ir mūsų šalies įstojimo į NATO 10-ąsias metines. Kartu tai taps puiki proga pasimėgauti žygeiviams rengiamomis atrakcijomis: Jūratės ir Kastyčio skvere Krašto apsaugos savanorių pajėgos pristatys ginklų parodą, žygeiviams sėkmės linkės jaunieji Palangos sveikuoliai, dainininkai bei skaitovai.
Žygeiviai šeštadienį įveiks maždaug 14 kilometrų atstumą pajūriu – 11 val. startavę Palangos Jūratės ir Kastyčio skvere, jie, nesivaržydami tarpusavyje, per maždaug dvi ar tris valandas pasieks Šventąją. Maršrutas nusidrieks Baltijos jūros pakrante nuo Palangos tilto iki Šventosios uostelio.
Šventojoje žygeivius pasitiks Šventosios seniūnijos bendruomenės nariai, liaudiškos muzikos kapela „Eldija“, atrakcija taps pasieniečių kinologų pasirodymas su šunimis. Visi dalyviai bus vaišinami kareiviška koše ir arbata.
„Pastebėjome, kad kasmet vis daugiau palangiškių ir miesto svečių propaguoja šiaurietišką ėjimą pajūriu. Todėl žygio dieną vyks ir šiaurietiško ėjimo mokymai dalyviams, turintiems savo lazdas“, – sakė K. Kubeldzienė.
Norintieji žygio dalyviai galės dalyvauti ir ekologinėje akcijoje – renginio organizatoriai visiems pageidaujantiems išdalins maišus, skirtus pajūryje rastoms šiukšlėms.
Žygį „Gintaro kelias Palanga – Šventoji 2014“ jau trečius metus organizuoja Palangos miesto savivaldybė bei Palangos kultūros centras. Savo jėgas jame išbandyti norintys žygeiviai kviečiami registruotis starto dieną, kovo 29 d., likus valandai iki žygio.
Pėsčiųjų žygis „Gintaro kelias Palanga – Šventoji 2014“ yra sudedamoji kultūrinių renginių savaitės „Palangos dienos“ dalis. Sekmadienį, kovo 30 d., Kurhauze pirmą kartą bus rengiama Palangiškių sueiga, kurios metu kiekvienas, norintis pasidalinti savo idėjomis ir pozityviomis mintimis apie Palangą, galės trumpai išsakyti savo idėjas, kurias įgyvendinus pagerėtų palangiškių ir kurorto svečių gyvenimas. Palangiškių sueigos metu taip pat bus įteikta ir 30 miesto vėliavų kurorto švietimo bei kultūros įstaigų atstovams ir meno kolektyvams, atstovausiantiems Palangai šiemet vyksiančioje Dainų šventėje.
Balandžio 4 d. palangiškiai ir svečiai kviečiami į minėjimą, skirtą Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaityklos įtraukimui į Lietuvos kultūros paveldo sąrašą ir pastato autoriaus architekto Albino Čepio 25-osioms mirties metinėms paminėti.
Balandžio 5 d., šeštadienį, Palangos viešosios bibliotekos abonentiniame skyriuje bus pristatoma palangiškio fotomenininko Ado Sendrausko paroda „Palanga leidiniuose, dokumentuose, nuotraukose“.
Komentarai
Naujienos
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
Lietuva
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose