Pagrindinis puslapis Istorija Lietuvos Sąjūdis Pėsčiųjų orientacinis žygis „Laisvės kovotojų keliais Kaune“

Pėsčiųjų orientacinis žygis „Laisvės kovotojų keliais Kaune“

www.voruta.lt

2017 m. birželio 24 d. Kaune Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba bei Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga organizavo tradicinį pėsčiųjų orientacinį žygį „Laisvės kovotojų keliais Kaune“.

Renginio atidarymas vyko Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos šventoriuje prie 1941 m. Laikinosios Vyriausybės vadovo Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus (1903–1974) kapo. Šiame renginyje dalyvavo apie 100 žygeivių ir svečių iš Kauno, kitų Lietuvos miestų ir miestelių, taip pat iš Ukrainos ir Šveicarijos. Žygeivius pasveikino ir maldą už žuvusius 1941 m. birželio sukilėlius sukalbėjo Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas – kun.Paulius Saulius Bytautas OFM.

Linkėjimus žygeiviams išsakė buv. Lietuvos sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas, ats. plk. Jonas Marcinkus, Lietuvos draugai iš Šveicarijos Oliveris Clare, Ukrainos kazokas Anatolij Ručka (kozak) ir Algis Šimoniūtis.

1941 m. Birželio sukilimo dalyvio žmona Irena Eigelienė dalinosi atsiminimais apie artimųjų dalyvavimą sukilime. Ji paliudijo įdomų faktą apie tai,kad Kauno sąjūdžio būstinės patalpose (Laisvės al. 46, 4 aukšte) buvo slepiama ir gaminama literatūra, susijusi su sukilimu.

Sugiedojus Lietuvos himną, žygeivius išlydėjo Kovo 11-osios gatvės bendrijos etnografinis ansamblis „Sudūva“, vadovaujamas Teresės Varnagirienės.

Kauno senosiose kapinėse prie memorialo, skirto 1941 m. birželio 22–28 d. sukilimo aukoms atminti, pėsčiųjų orientacinio žygio „Laisvės kovotojų keliais Kaune“ organizatoriai ir dalyviai paminėjo 1941 m. Birželio sukilimo 76-ąsias metines. Kanauninkas kun.Robertas Pukenis sukalbėjo maldą už žuvusius 1941 m. sukilėlius. Po Lietuvos himno savo mintimis apie sukilimo reikšmę dalinosi  buv. Lietuvos sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas, šaulys, Vyčio kryžiaus kavalierius Stasys Ignatavičius, šaulys Julius Proškus, prof. Arimantas Dumčius, šaulys Alvydas Semaška, tarptautinio labdaros ir paramos fondo „Pagalbos Sparnas“ vadovas, Kauno sajūdžio pirmininko pavaduotojas Algis Šimoniūtis ir istorikė dr. Aušra Jūrevičiūtė. Maidano didvyriais laikoma ukrainiečių etno roko grupė „TaRūta“ir Kovo 11-osios gatvės bendrijos etnografinis amsamblis „Sudūva“ atliko keleta patriotinių dainų.

Pagrindiniai žygio organizatoriai ir iniciatoriai – dr.Raimundas Kaminskas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius ats. vrš.Romas Žemaitis.

 

Žygio dalyviai turėjo įveikti 20 km maršrutą aplankant šias vietas:

Kristaus Prisikėlimo  bazilika ( Žemaičių g. Nr. 31A) – didžiausia  bazilikinė bažnyčia Baltijos šalyse.  1940 m. sovietų valdžia bažnyčią  konfiskuoja. Nacių okupacijos metais ji yra naudota kaip popieriaus sandėlis. 1952 m. vasario 8 d. J. Stalino potvarkiu bažnyčioje įkurta Radijo gamykla (vėliau pavadinta „Banga“), kurioje buvo įrengtas įrankių cechas. Bažnyčia pašventinta 2004 m. gruodžio 26 d.  2012 metais gegužės 20 d. Kristaus Prisikėlimo bazilikos šventoriuje buvo perlaidotas Lietuvos literatūrologas, pedagogas, žurnalistas ir publicistas, antinacistinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis Juozas Brazaitis (Ambrazevičius), kuris 1941 m. Birželio sukilime ėjo Lietuvos laikinosios vyriausybės ministro pirmininko pareigas.

Kauno Jono Jablonskio gimnazija (Aušros g. Nr. 3). Čia veikė 1941 m. Birželio sukilimo Vytauto kalno burio 1 skyrius (apie 70 žmonių).

Kauno Lietuvių aktyvistų fronto/1941 m. birželio sukilėlių  štabas (Aukštaičių g.  Nr. 4). Kauno LAF štabe (buv. Kauno Prisikėlimo parapijos senelių prieglauda) buvo  priimamas nutarimas sukilti.

Prezidento Kazio Griniaus gyvenamasis namas (Aukštaičių g. Nr. 39)  ant kurio yra  memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame name 1926–1941 m. gyveno Lietuvos Respublikos prezidentas dr. Kazys Grinius“ LR  Seimo nutarimu 2016 metai buvo paskelbti Prezidento Kazio Griniaus atminimo metais. Tais pačiais metais prezidentui ir jo žmonai suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai, įvertinant jų nuopelnus gelbėjant žydus nuo Holokausto.

Buv. vandentiekio stotis (dabar UAB Kauno vandenys (Aukštaičių g. Nr.  43). Čia veikė apie 150  1941 m. Birželio sukilėlių.

Buv. Kūno kultūros rūmai (dabar Lietuvos sporto universiteto centriniai rūmai ( Sporto g. Nr. 6). Čia veikė apie 20-ties narių Birželio sukilėlių būrys, kuriam vadovavo aktyvus LŠS narys ats. ltn. Kostas Ptašinskas-Sedeginas, o pavaduotojas buvo trumpųjų nuotolių bėgikas Lietuvos čempionas Vladas Bakūnas (pagal kitus šaltinius karo lakūnas kpt. Bronius Kuzma). Būryje tarp kitų, buvo žinomi krepšininkai 1937 ir 1939 m. Europos čempionai Artūras Andrulis ir Zenonas Puzinauskas, 1939 m. Europos čempionas Vytautas Leščinskas.

Buv. Japonijos konsulatas (Vaižganto g. Nr. 30). Ant šio namo yra memorialinė lenta: „Šiame name 1939–1940 m. buvo Japonijos konsulatas, kuriame dirbdamas diplomatas Čijunė Sugihara gelbėjo žydus“. 

Kauno senose kapinėse memorialas, skirtas 1941 m. birželio 22–28 d. sukilimo aukoms atminti ( prie Vytauto pr.). 2011 m.  buvo atnaujintos kapinės, kuriose buvo pastatyta 40 naujų bronzinių kryžių, kurie įamžina 1941 m. birželio 22–28 d. sukilimo ir jo dalyvių atminimą. 1991 m. Birželio sukilimo aukų kapų vietoje buvo pastatytas  paminklas „Kryžius-medis“ (autorius Robertas Antinis), šalia ant kenotafo įrėžtos čia palaidotų sukilėlių pavardės. 1941 m. birželio 26 d. buvo iškilmingai palaidoti 64 žuvę Birželio sukilėliai. Vėliau mirę sukilimo dalyviai buvo laidojami priešais Dariaus ir Girėno mauzoliejų. Tuo laiku sukilėlių kapai buvo pažymėti kukliais obliuotų lentelių kryžiais su įrašyta žuvimo data, vardu ir pavarde.

Penkiems neatpažintiems sukilėliams buvo įrašas ,,Nežinomas Lietuvos partizanas“. Visi sukilėliai tada buvo vadinti partizanais. 1942 m gegužės 30 d. šalia kovos draugų buvo palaidotas ligoninėje miręs Birželio sukilimo dalyvis Kazys Savickas. 1944-1956 m šiose kapinėse vykdavo patriotinės manifestacijos, susirinkusi minia giedodavo Lietuvos himną, dainuodavo kitas patriotines dainas, degindavo žvakes. Kapinės tapo pasyviosios rezistencijos vieta, čia retkarčiais įvykdavo ir susirėmimų  su sovietiniais pareigūnais.

Buv. Metalo fabrikas ( A. Juozapavičiaus pr. Nr. 82). Čia 1941 m. Birželio sukilime dalyvavo apie  200 žmonių. Šis fabrikas sukilimo metu tapo Šančių sukilėlių veikimo centru. Prie fabriko žuvo XV laidos aspirantas Antanas Norkūnas.

Buv. Drobės fabrikas (Drobės g. Nr. 62). Čia 1941 m. Birželio sukilime dalyvavo apie  200 žmonių.

Paminklas „Garbė žuvusiems dėl Tėvynės“ (Vilijos parke Šančiuose  prie A. Juozapavičiaus pr.).  1896 m. carinės Rusijos armijos kareivinių rajone, dabartinio Vilijos parko centre, buvo pastatyta medinė Dievo Motinos Globėjos cerkvė. Apie 1920 m. cerkvė buvo pertvarkyta į Lietuvos kariuomenės Šančių įgulos karių katalikų Bažnyčią ir jai buvo suteiktas Švenčiausiojo Kryžiaus Išaukštinimo vardas.

Šventoriaus šiaurės rytinėje dalyje buvo palaidoti žuvę ar mirę 1921-1923 metais 77  Lietuvos savanoriai ir kariai. 1931-11-02  buvo pašventintas paminklas „Garbė žuvusiems dėl Tėvynės“ . Prie paminklo Lietuvos kariai duodavo priesaiką. Po II-ojo  pasaulinio karo bažnyčia paversta sandėliu, karių kapai sulyginti su žeme, o paminklas nugriautas. 1950 m. nugriauta ir pati bažnyčia. Paminklas pradėtas atstatinėti po 1989 m. ir baigtas tik  2015 m.

Buv. Kauno Radiofonas (S. Daukanto g. Nr. 28a). 1941 m. birželio 23 dieną 9 val. 28 min. per Kauno radiofoną vienas iš sukilimo organizatorių Leonas Prapuolenis paskelbė tautai ir pasauliui: „Susidariusi laikinoji vėl atgimstančios Lietuvos vyriausybė šiuo skelbia atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę…“. Nepriklausomybės deklaracija kelis kartus buvo pakartota lietuvių, vokiečių ir prancūzų kalbomis, buvo paskelbta Laikinosios vyriausybės sudėtis ir sugrotas Lietuvos himnas ir tautinė giesmė „ Lietuviais esame mes gimę“.

R. Kalantos paminklas (netoli Muzikinio teatro Laisvės al. Nr. 91). Prieš 45 metus (1972 05 14) Muzikinio teatro sodelyje protestuodamas prieš sovietinę okupaciją susidegino Romas Kalanta. Prieš 15 metų  (2002 05 14) buvo  jam atidengtas  žūties vietos įamžinimo paminklas „Aukos laukas“ ir įrašas grindinyje „Romas Kalanta 1972″.

Kauno centrinis paštas (Laisvės al. Nr.102).  1941 m. Birželio 22 dienos 5 val. Juozo Rudoko vadovaujamas Birželio sukilėlių būrys užima paštą. Sovietinės kariuomenės pagąsdinimui rusų kalba padaromas pranešimas, kad „vokiečių desantas užėmė Kauną“. Paskui buvo atjungtas okupacinės kariuomenės ryšių palaikymo su Maskva mazgas.

Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune (Vilniaus g. Nr.33). 1941 m. birželio 23 d. 14 val. netoli prezidentūros žuvo pirmasis sukilimo dalyvis,  studentas (ateitininkas,Grandies korporantas) Antanas Živatkauskas, kuris buvo siųstas iš LAF šabo  kaip ryšininkas į Senamiestį.

Buv. 1-oji  Senamiesčio milicijos nuovada  (M. Daukšos g. Nr. 6). Čia 1941 m. Birželio sukilime dalyvavo apie  100 žmonių. Vienas iš jų buvo policijos vachmistras  Juozas Savulionis, kuris su grupe sukilėlių  išvyko gelbėti P. Vileišio tiltą. Jis nukirpo tilto užminavimo vielas ir taip jį išsaugojo, bet pats  žuvo.

Vytauto Didžiojo tiltas. 1930 m. sausio 9 d. Kauno burmistrui J. Vileišiui pasiūlius, tiltas pavadintas Vytauto Didžiojo vardu.  Tiltas buvo atidarytas 1930 m. sausio 11 d.  tiltą pašventino kun. Juozas Tumas-Vaižgantas. 1941 m. birželio 24 d., tiltas buvo užminuotas, o po dviejų dienų susprogdintas. Ginant šį tiltą, žuvo 1941 m. Birželio sukilėlis, karo  lakūnas ats. ltn. Jonas Dženkaitis.  1948 m. buvo pastatytas laikinas medinis tiltas, o kai jį nunešė potvynis, vokiečių karo belaisviai pastatė dabartinį tiltą. 2008 m. vasario 28 d. Kauno m. savivaldybės taryba nutarė Aleksoto tiltui gražinti Vytauto Didžiojo vardą.

 Aleksoto apžvalgos aikštelė  šalia VDU Muzikos akademijos (Amerikos lietuvių g./ V. Čepinskio g. Nr. 5 ) Aleksoto apžvalgos aikštelė yra vizitinė miesto kortelė iš kurios  atsiveria įspūdingas vaizdas į Kauno senamiestį. Šalia aikštelės yra funikulerius – vienas iš dviejų Kauno keltuvų, antrasis mieste ir Lietuvoje, vienas iš seniausių veikiančių keltuvų Europoje, veikia nuo 1935 m. Šalia funikulieriaus stovi  kryžius 1941 m. Birželio sukilėliams atminti. Viena iš pirmųjų sukilimo aukų Aleksote buvo  ižn. doc. Juozas Milvydas (skautas), kuris žuvo žvalgydamas Aleksoto pašlaites.

Maironio ir Stanislavo Jokūbauskio kapai prie Kauno arkikatedros bazilikos (Vilniaus g. Nr.1).  Prieš 30 metų (1987 11 01) senamiestyje prie Maironio kapo įvyko nesankcionuotas mitingas poeto 125-osioms gimimo metinėms paminėti. Kitoje bazilikos pusėje yra kun. Stanislovo Jokūbauskio (1880-1947) kapas, kuris Nacių okupacijos metais iš Vilijampolės geto gelbėjo žydų vaikus ir buvo pripažintas  Pasaulio teisuoliu 1999 metais.

 Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčia ir vienuolynas (Papilio g. Nr. 7). Tai viena pirmųjų bažnyčių (XV-XVI a.) mieste, kuri  stovi Santakos parke priešais Kauno pilį. Broliai pranciškonai aktyviai dalyvavo 1830-1831m. sukilime prieš carinę valdžia, todėl 1842 m. okupacinės valdžios vienuolynas buvo panaikintas. Vėliau jie stoja ir į 1863-1864 m. sukilėlių gretas. Nuo 1865 m.  iki 1950 m. bažnyčia ir vienuolynas buvo Žemaičių (vėliau Kauno) kunigų seminarijos, kurioje mokėsi/studijavo ir meldėsi daug būsimų kunigų, kurie savo idėjomis, vertybėmis ir veiksmais prisidėjo prie Lietuvos Laisvės kovų  Kaune ir visoje Lietuvoje.  Bažnyčioje yra stebuklingasis Švč. Mergelės paveikslas.

Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos informacinis biuras

Naujienos iš interneto