Pergalė svarbesnė už Žalgirio mūšį

Autorius: Data: 2012-05-10, 14:52 Spausdinti

Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Vilnius

2012 m. gegužės 7-ąją, pirmadienį, – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – LR Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija pakvietė į Spaudos pusryčius Vilniaus Signatarų namuose.

Renginį kunigo, XIX–XX a. lietuvių romantizmo poeto Maironio, kurio šiemet 150-ąsias gimimo metines minime, eilių „Jaunos dienos“ žodžiais pradėjęs renginio vedėjas aktorius Aleksandras Kleinas susirinkusiems priminė, kad tokie Spaudos pusryčiai, skirti Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai, Signatarų namuose rengiami jau 9-tą kartą.

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas, Komisijos pirmininkas Česlovas Stankevičius pasveikino tokios svarbios ir prasmingos dienos proga bei trumpai priminė spaudos uždraudimo istoriją Lietuvoje. Caras uždraudė lietuviškas mokyklas, lietuvišką spausdintą žodį. Tai truko 40 metų, nors ir vyko slaptas, aktyvus pasipriešinimas draudimui. Spaudos draudimo lietuviškomis raidėmis panaikinimas tapo svarbia Lietuvos istorijos dalimi. Tik tada atsirado sąlygos ne tik žurnalistikai, bet ir įvairioms lietuviškoms organizacijoms veikti. Taip pat Seimo narys visiems ir šiandien palinkėjo teisingų ieškojimų, prasmingų atradimų bei pažinimų.

Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkė, žurnalistė Aurelija Arlauskienė spaudos kelią apžvelgė nuo Lietuvos atgimimo laikų. Atsigręžė ir į dar ankstesnius istorijos laikus. Vieno iš svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, Lietuvių visuomenės veikėjo ir pirmojo laikraščio „Aušra“, kuri buvo spausdinama Prūsijoje ir kontrabanda gabenama į Lietuvą, redaktoriaus dr. Jono Basanavičiaus leidybos sunkumus (kur spausdinti, kaip platinti ar atsiras skaitytojų) susiejo su šiandieniniu sunkiu spaudos gyvenimu. Jis savo laikotarpiu taip pat rašė apie sudėtingus leidybos kelius. Tada J. Basanavičius baiminosi spaudos išnykimo, tačiau iškovota lietuviška mūsų spauda nyksta ir dabar. Šiandieninė spauda žlugdoma pridėtinės vertės mokesčio (PVM) padidinimu. Lietuviška valdžia elgiasi kaip ir okupacinė caro valdžia spaudos atžvilgiu.

Mūsų dienomis žiniasklaida priklauso nuo ekonomikos ir politikos. Ji nėra laisva ir pateikia tai, ko reikalaujama, kas užsakoma, tad vis mažėja leidinių, tiražų bei skaitytojų skaičius.

Antroji A. Arlauskienės pranešimo dalis buvo apie žurnalistus, pasitikėjimą jais ir žurnalistine laisve. Per daugiau nei dvidešimties metų laikotarpį kreivė tai kilo, tai krito. Žurnalistai nebežino kas yra tiesa, ką galima laikyti tiesa, objektyvumo neliko, smuko autoritetas. Skaitytojai ėmė nebepasitikėti spauda, TV ir pan. Dabar spaudos žodis lyginamas su laisvo elgesio mergina; kas daugiau užmoka pas tą ir eina. O liūdniausia tai, kad yra parašoma kaip naudinga užskovui.

Pranešėja kalbėjo keleto žurnalistų vardu. Ji pabrėžė, kad mes vis dėlto galime valdyti žodį.

Žurnalistas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto dėstytojas, Komunikacijos fakulteto dekanas Andrius Vaišnys paskelbė 2012 metų Kalbos premijos nominantę. Ši premija teikiama kasmet nuo 2004 metų ir skiriama labiausiai nusipelniusiems lietuvių kalbos ir informacinės kultūros puoselėtojams, įamžinant įžymios lietuvių visuomenės veikėjos, redaktorės, spaudos laisvės gynėjos Felicijos Bortkevičienės atminimą. Šiemet ją gavo Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktorė Aldona Treija, kuri gimė Lietuvoje, tačiau asmeninio gyvenimo kelias nuvedė į Latviją. Jos pastangomis 1991 m. rugsėjo 1 d. Rygos 85-oje vidurinėje mokykloje, kuriai ji vadovavo, buvo atidaryta lietuviška klasė, joje mokėsi 9 mokiniai. Juos mokė iš Lietuvos atvykusi mokytoja Edita Murauskaitė. 2000 m. mokyklai suteiktas vidurinės mokyklos statusas ir paskirtos buvusio vaikų darželio patalpos Prūšų gatvėje. Per keletą metų pastatas renovuotas ir išplėstas, pastatyta sporto salė, žiemos sodas, 2010 m. šalia esančiame pastate atidarytas Popamokinio ugdymo centras.

Šią nusipelnusią moterį pristatė Popamokinio ugdymo centro vadovė Jolanta Nagle. Prieš 20 metų A. Treijos įkurta Rygos lietuvių vidurinė mokykla, nepaisant įvairių sunkumų, – viena iš pavyzdingiausių tautinių mažumų mokyklų Latvijoje. Ji dirba pagal Latvijos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus ugdymo planus kaip tautinių mažumų mokykla. Čia dėstoma lietuvių kalba, etnokultūra, veikia dramos ir šokių kolektyvai, būreliai ir fakultatyvai. Taip Latvijos lietuvių vidurinės mokyklos direktorė stengiasi išsaugoti ir puoselėti lietuvybę. A. Treija dalyvavo lietuvių-latvių žodyno sudaryme. Visada buvo ir yra labai veikli, rašo straipsnius, organizuoja lietuviškus renginius, susitikimus, dalyvauja įvairiose laidose. Turi garbingiausius Lietuvos valstybės apdovanojimus, yra ir jos gimtojo Gargždų miesto Garbės pilietė.

Renginį pagyvino meniniai intarpai – tarptautinių konkursų laureato, pianisto Kasparo Uinsko puikiaiatliekami lenkų pianisto ir kompozitoriaus Frederiko Šopeno kūriniai.

Susitikimą renginio vedėjas A. Kleinas baigė taip pat Maironio eilėraščiu „Tėvynės daina“.

Autorės nuotr.

Nuotraukose:

1. LR Seimo Pirmininko pavaduotojas, Komisijos pirmininkas Č. Stankevičius pasveikino Spaudos dienos proga

2. Kalba Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkė, žurnalistė A. Arlauskienė

3. Žurnalistas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto dėstytojas, Komunikacijos fakulteto dekanas A. Vaišnys paskelbė 2012 m. Kalbos premijos nominantę

4. Popamokinio ugdymo centro vadovė J. Nagle pristatė Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktorės A. Treijos veiklą

5. Renginio dalyviai

Voruta. – 2012, geg. 12, nr. 10 (748), p. 12.

Spauda , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra