Per Vasario 16-ąją vykome į Radviliškio rajoną

Autorius: Data: 2012-02-17, 14:06 Spausdinti

Ona STRIŠKIENĖ, Paįstrys, Panevėžio raj.

Įprasta, jog Panevėžio žygeiviai kasmet rengia žygius, išvykas, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės dienai pažymėti. Žygeiviai kartu su Lietuvos tautininkų sąjungos Panevėžio skyriaus nariais Vasario 16-ąją paminėti vyko į kaimyninį Radviliškio rajoną. Lankėmės Sajų sodyboje, Balandiškių kaime ir Miknių sodyboje, Mėnaičių kaime.

Renginys pirmiausia buvo numatytas Balandiškių kaime. Vykome į partizanų ryšininkų Sajų sodybą. Jeigu iš anksto nežinotum, kad tai objektas nuo 2005 metų yra Lietuvos respublikos kultūros vertybių registre, tai manytum suklydęs ir atvykęs į kažkokią negyvenamą sodybą. Prie sodybos yra atminties ženklas, žymintis, kad čia yra Sajų sodyba. Manau, pastatyti akmenį ir niekuo daugiau nesirūpinti – per maža. Ši sodyba turi išskirtinę reikšmę nacionaliniam paveldui. Juk čia vyko pasirengimas suvažiavimui bei pirmieji posėdžiai, veikė Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) visuomeninės dalies štabas, buvo leidžiama vyriausybės vadovybės spauda.

Šią Sajų sodybos trobą nuo visiško sunikimo saugo 2010 metais, iniciatyvinės grupės, visuomenės rūpesčiu ir pastangomis, uždengta laikina stoginė. Atvykę radome degančias žvakeles prie užkaltų durų ir langų. Ant lauko sienos kabojo aštuonerių 1949 m. vasario 16 dieną pasirašiusiųjų Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaraciją, iš medžio išskobti biustai. Radome sodybos išsaugojimo iniciatyvinės grupės narių sukrautą, degantį laužą, Šaulių organizacijos lauko virtuvę su garuojančia arbata bei mobilią estradą.

Dienos renginys – visuomeninė akcija prasidėjo dvyliktą valandą. Ja buvo siekta, jog Laisvės kovų atmintis būtų gaivinama, o ne griaunama, jog nacionalinės reikšmės vietos būtų atkuriamos, o ne naikinamos. Iniciatyvinės grupės nariai sudarė sąlygas, kad būtų girdimas telefonu kalbančio mums monsinjoro Alfonso Svarinsko, susirūpinimo ir nerimo kupinas, pasveikinimo žodis. Iniciatoriai kalbėjo apie norą išsaugoti šią unikalią sodybą, o valstybinės institucijos, tarp kurių ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, siekia nugriauti gyvenamąjį namą, paliekant tik pamatus ir vietą pažymintį paminklinį ženklą.

Buvo susirinkę miestų ir rajonų įvairių visuomeninių organizacijų, su vėliavomis ir atributika atstovai, reiškiantys, pasiryžimą išsaugoti šią vertybę. Renginyje dalyvavo ir kalbėjo LR Seimo narė, LLKS Tarybos Deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Kariškai saliutų salvėmis pagerbė kritusiuosius. Buvo pasirašoma po Rezoliucija dėl Sajų sodybos atkūrimo ir išsaugojimo. Koncertavo grupė BIX ir KITAVA. Dalis dalyvių, uždarius renginį, išvyko, pasilikę panevėžiečiai dar padainavo, pabendravo ir papietavo prie laužo.

Prieš penkioliktą valandą nuvykome į Mėnaičių kaimą, į Miknių sodybą. Pirmiausia nusilenkėme partizanų atminimui prie LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16-osios deklaracijos paskelbimui skirto memorialo. Po to apžiūrėjome atstatytą buvusią klėtį, po ja atstatytą Prisikėlimo apygardos vado Leonardo Grigonio-Užpalio bunkerį. Pabendravome su sodybos savininkų dukra Julijona Mikniute-Petrėtiene.

Renginio vedančioji pristatė atvykusius svečius. Organizacijų atstovai prie memorialo padėjo gėlės. Buvo perskaityta Demokratinės Lietuvos Respublikos atkūrimo Deklaracija. Pabuvę iškilmingame Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjime, per baltutėliu sniegu padengtus laukus, išsiskubinome namo.

Autorės nuotr.

Nuotraukose:

1. Panevėžiečiai prieš išvykdami į Radviliškio rajoną
2. Balandiškiuose, Sajų sodyboje kalba A. Ramanauskaitė-Skokauskienė

Vasario 16-oji , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra