Per Daunoravą atverta Lietuvos latvių ir dvarų istorija
Autorius: Voruta Data: 2018-02-04 , 10:07 Spausdinti

www.joniskis.net nuotr.
Loreta RIPSKYTĖ, www.skrastas.lt
Archeologo dr. Ernesto Vasiliausko knyga apie Didžiosios ir Mažosios Daunoravos, Bertaučių ir Satkūnų dvarus atvėrė dar vieną Lietuvos dvarų ir skirtingų tautų sugyvenimo istoriją. Daunoravoje XVII–XIX amžiuje susibūrė didžiausia Lietuvoje latvių bendruomenė – dundurniekai, dvaras įvairiomis aplinkybėmis, kartais už skolas ar praloštas, keliavo per lenkų, vokiečių rankas, jį supo lietuvių valstiečių gyvenimai. Dvaras, garsėjęs ūkine veikla, dideliu retų veislių vaismedžių sodu, žuvingais tvenkiniais, realybėje sparčiai nyksta – iš kadaise buvusių 43 likę tik 5 statiniai. Tačiau knygoje pateikta gausia ikonografine, istorine medžiaga jis rekonstruojamas skaitytojo akyse. Leidiniu susidomėjo Vokietijos Herderio institutas Marburge.
Susidomėjo institutas iš Vokietijos
Reformacijos 500 metų sukakčiai dedikuotoje 200 puslapių knygoje „Joniškio krašto dvarai: Didžioji ir Mažoji Daunoravos, Bertaučiai, Satkūnai / Güter in der Gegend von Joniškis. Gross und Klein Donnerhof, Bärtautzen, Satkuhnen“, išspausdintoje lietuvių ir vokiečių kalbomis, ypatingo Herderio instituto Marburge (Vokietija) susidomėjimo sulaukė išspausdinti Janio Pūkio–Vilkarsio ir Zelmos Pūkis–Dagdos atsiminimų fragmentai apie Daunoravos dvarą bei Pirmojo pasaulinio karo pabėgėlių gyvenimą Ukrainoje.
Mokslo įstaiga išreiškė norą leidinyje pateiktą medžiagą pristatyti tarptautinėje parodoje „Vokiečiai Rytų Europoje“. Tad darbas, vos išspausdintas, jau žengia į užsienį, o Lietuvoje jis pateiktas gražiausios praėjusiais metais Klaipėdoje išleistos knygos konkursui.
Dr. Ernestas Vasiliauskas pasakojo iš pradžių galvojęs rašyti mokslinį straipsnį, tačiau Latvijos valstybės istorijos archyve rasta gausi XVI–XIX amžiaus medžiaga – keli tūkstančiai puslapių – planus pakeitė iš esmės
Gausiai spalvotomis fotografijomis iliustruota, kietais viršeliais, papuoštais gana retu dokumentu, kuriuo išlikusiu gali pasigirti ne kiekvienas dvaras – Žygimanto Augusto 1557 metų privilegija matininkui Mikalojui Maškovskiui (kilusiam iš Lenkijos), kai jam paskirti keturi kaimai (tarp jų – Daunorava) ir karčiama Joniškyje, knyga dėl lėšų trūkumo galbūt būtų išėjusi kur kas paprastesnė, jei ne jos autoriaus Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysiojo mokslo darbuotojo, archeologo dr. Ernesto Vasiliausko atkaklumas, tikslo siekimas ir paieškos.
Leidybą parėmė ne tik Lietuvos kultūros taryba, Kultūros ministerija, Joniškio rajono savivaldybė, bet ir Vokietijos Kuršo jungtiniai fondai, kiti rėmėjai. Tai buvo bendras autoriaus ir Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos projektas. Tarpininkauti bendraujant su Kuršo jungtiniais fondais padėjęs Daunoravos dvaro paskutinių savininkų giminaitis grafas Diedrichas Keyserlingkas sakė, kad ši knyga neįprasta ir labai įspūdinga, pasakojanti apie mažo žemės lopinėlio pokyčius per 500 metų, ir dėkojo galįs išgyventi jam bei šeimai brangias emocijas.
Tūkstančiai archyvo puslapių
Mokslo studijos autorius dr. E. Vasiliauskas jos sutiktuvėse pasakojo iš pradžių planavęs rašyti mokslinį straipsnį, tačiau Latvijos valstybės istorijos archyve rasta gausi XVI–XIX amžiaus medžiaga – keli tūkstančiai puslapių – planus pakeitė iš esmės.
Leidinyje pristatoma Šiaulių paviete buvusio didžiausio privataus Daunoravos dvaro raida nuo pirmojo žinomo paminėjimo 1557 metais iki šių laikų.
Per du pirmuosius šimtmečius turtas perėjo ne vienas rankas, kol 1785 metais atiteko Blankenfeldės dvarininko generolo Christopferio Levino von Manntoiffelio–Szoege sūnums Hermanui ir Karoliui.
Knygą apie Daunoravos dvarą susidomėjusios vartė jame gimusi ir iki devynerių metų augusi Dalė Pociūnienė (priekyje) ir dvare tuometinėje kolūkio kontoroje dirbusi Albina Balčiūnienė
1797 metais Daunoravos dvarą įsigijo von Pfeilitzer–Franck giminė. Dabartinius dvaro rūmus ir kitus statinius 1844–1855 metais pastatė Sesavos, Uoglienos Kurše ir Daunoravos dvarų savininkas Julijus Frydrichas Ernestas von Pfeilitceris–Frankas (1800–1877). Tai – unikalus XIX amžiaus vidurio tradicinės Kuršo ir Šiaurės Lietuvos medinės ir molio su fachverko konstrukcijos frontonais statybos kompleksas. Įdomu, kad dvaras turėjo savo plytinę Svirpliuose, kurios ataskaitose 1877 metais minimas pagamintas plytų kiekis – 25 tūkstančiai. Dr. E. Vasiliauskas svarstė: gal pusė Joniškio iš tų plytų pastatyta?
Pažangus dvaro ūkis
Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad tada rūmų pokylių salės sienas puošė Hermano Frydricho Weberio (1761–1833) tapyti 13 paveikslų, kuriuose vaizduotos Kuldygos, Kandavos, Sabilės, Tervetės, Duobelės, Tukumo, Embūtės ir kitos pilys Kurše. 1886 metais juos dvarininko žmona padovanojo Kuršo provincijos muziejui Jelgavoje, o šį uždarius – jie 1939 metais pateko į Rygos miesto istorijos ir Kuldygos muziejus.
1895 metais Kauno gubernijos statistikos komiteto sekretorius Konstantinas Gukovskis, rašydamas apie Šiaulių apskritį ir Daunoravos dvarą, mini, kad pastarojo pažangiame ūkyje naudotos mineralinės trąšos, augintas vasarojus, žiemojus, dobilai, laikyta 50 darbinių arklių, 120 melžiamų karvių, 30 prieauglio, dirbo 30 šeimų. Dvaro ūkyje populiarios buvo avys, auginta daug paukščių, plėtota žuvininkystė. To meto naujiena –- bulvės, be kurių neįsivaizduojama dabartinė lietuvių nacionalinė virtuvė, dvaro dokumentuose minimos nuo 1834 metų. XIX amžiaus pradžioje ši daržovė sukėlė „revoliuciją“ tarp degtinės varytojų, nes vieno pūro plote išauginti rugiai davė 16, o bulvės – 84 kibirus, tai yra – 5 kartus daugiau spirito.
Vokiečių kalbos vertėjas Bernd Gliwa sakė, kad su autoriumi dirbti buvo lengva, nes kilus neaiškumams visada galėjo derėtis
1877 metais minimas didelis vaisių sodas su 175 senų obelų, kriaušių, agrastų ir serbentų krūmais, vyšniomis, slyvomis, oranžerija, pavėsinėmis. Čia prieš 150 metų augo vienas pirmųjų graikinių riešutmedžių Lietuvoje.
Daunoravos dvaras XVI–XIX amžiais valdė daugiau nei 2600 hektarų žemės, iš jos apie 730 hektarų – miško.
Dvaras be nuostolių išgyveno abu pasaulinius karus, tačiau nuo 1940 metų jį nacionalizavus prasidėjo komplekso nykimas. Pastaraisiais metais būklė itin prasta, medinio gyvenamojo ponų namo stogas įlūžęs.
Asmenybės ir dundurniekų bendruomenė
Daunoravos dvaras tiesiogiai susijęs ir su didžiomis asmenybėmis. XVII amžiuje dvarą valdė Trankvitcų giminė, o Georgas Frydrichas Trankvitcas buvo Kuršo ir Žiemgalos kunigaikščio pasiuntinys Anglijoje 1664 metais, sprendžiant Gambijos ir Tobago salos kolonijų atgavimo bei laisvos prekybos klausimus.
Tarp Mažosios Daunoravos savininkų minimas atsargos artilerijos majoras pirklys Teodoras Vittė, kuris 1906 metais savanoriu įstojo į Rusijos kariuomenę ir 1914 metais mobilizuotas dalyvavo kovose su vokiečiais Rytų Prūsijoje ir Galicijoje (dabar–Ukraina), o grįžęs į Lietuvą 1920 metais mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, kur, kovodamas nepriklausomybės kovose su lenkais pasiekė majoro laipsnio. Jis buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinu ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Daunoravos dvaro paskutinių savininkų palikuonis grafas Diedrichas Keyserlingkas teigė, kad ši knyga neįprasta ir labai įspūdinga, pasakojanti apie mažo žemės lopinėlio pokyčius per 500 metų
Su Daunoravos dvaru susijęs nuo XVII–XVIII amžių didelės latvių evangelikų liuteronų bendruomenės – dundurniekų (nuo dvaro latviško pavadinimo Dundurmuiža) susiformavimas. Dundurniekai tarp aplinkinių buvusios Šiaulių karališkosios ekonomijos lietuvių kaimų išsiskyrė savitu gyvenimo būdu (XVIII amžiuje jų ūkyje vidutiniškai gyveno daugiau kaip 15 žmonių, o lietuvių – 6–8), religija, papročiais, buitimi. Siekdamas patenkinti didelės liuteronų bendruomenės dvasinius poreikius, dvaro savininkas Julijus von Frankas 1847 metais fundavo Joniškio evangelikų liuteronų bažnyčios statybą.
Dr. Ernestui Vasiliauskui už atvertą latvių evangelikų liuteronų bendruomenės gyvenimą dėkojo latvių tautybės ir draugijos atstovės Laima Norvaišienė (dešinėje) ir Natalija Franckaitienė
Apie šią gausią bendruomenę, pasak dr. E. Vasiliausko, galima būtų parašyti atskirą knygą. To jam knygos sutiktuvėse ir linkėjo sveikinę Savivaldybės, bibliotekos atstovai, bičiuliai.
Autorės nuotr.
http://www.skrastas.lt/?data=2018-01-31&rub=1146671142&id=1517313324
Komentarai
Naujienos
-
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo renginių programa
-
Lietuva kviečia stažuotis užsienio lituanistinių mokyklų mokytojus
-
R.Kraujelis: per parą ant piliakalnio susiformavo du ryškūs aktyvios slinkties ruožai
-
Kalvarijos vasarinė sinagoga apsaugota nuo sunykimo
-
Palangos svetingumo sektorius pasirengęs vėl atsidaryti bei saugiai priimti svečius
Lietuva
-
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo renginių programa
-
Ko galime pasimokyti iš nebeegzistuojančių šalių istorijų? (video)
-
Algirdas Grigaravičius. J. Jablonskio politinės ir visuomeninės pažiūros
-
R.Kraujelis: per parą ant piliakalnio susiformavo du ryškūs aktyvios slinkties ruožai
-
Palangos svetingumo sektorius pasirengęs vėl atsidaryti bei saugiai priimti svečius
Istorija
-
Adolfo Ramanausko Vanago gimtadienio proga – prisiminimai iš ankstyvosios jo jaunystės
-
Lietuvos istoriografijos paminklas – Adolfo Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“
-
Kunigas Ambraziejus Jakavonis
-
Česlovas Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje
-
Istoriko Algirdo Grigaravičiaus monografija „Jonas Smilgevičius – kitoks signataras“ (II)
Kultūra
-
Lietuva kviečia stažuotis užsienio lituanistinių mokyklų mokytojus
-
Ko galime pasimokyti iš nebeegzistuojančių šalių istorijų? (video)
-
Algirdas Grigaravičius. J. Jablonskio politinės ir visuomeninės pažiūros
-
Kalvarijos vasarinė sinagoga apsaugota nuo sunykimo
-
Vytauto A. Gocento tapybos paroda ,,Klaipėdos kraštas: etiudai, peizažai”. Jeigu esate sveiki, laikydamiesi saugumo reikalavimų jau galite apžiūrėti parodą
Religija
-
Popiežius Irake. Ką reiškia vizitas Najafo mieste?
-
Zigmas Tamakauskas. Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių žemės žiedas…
-
Šv. Kazimieras – 400 metų Visuotinės Bažnyčios liturginiame kalendoriuje
-
Veliuonos bažnyčia – bendra kunigaikščių Vytauto Didžiojo, Zigmanto Vazos, karalienės Bonos investicija
-
A.A. T. Vytautas Merkys SJ (1927 03 17 – 2021 02 01)
Renginiai
-
Šv. Kazimiero šventės renginiai
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas
-
„Knygų savaitės“ metu vyks virtuali „Nieko rimto“ mugė: susitikimai su rašytojais, autografai ir rimtos staigmenos
-
Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia kartu švęsti Vasario 16-ąją! Trys virtualios programos moksleiviams
-
Neeilinė galimybė prisiminti Vilniaus katedros ir jos statytojų istoriją, mieste gyvavusias vienuolijas ir jų palikimą, o Vasario 16-osios proga – atrasti Fribūro universiteto (Šveicarija) vaidmen...
Susiję straipsniai
-
Vasario 16-oji, Seinai
~ Europa, Naujienos, Seinų - Punsko kraštas
2021-02-24, 15:07
-
Ragina stabdyti Astravo AE veiklą ir joje pagamintos elektros importą
~ Lietuva, Lietuva - Baltarusija, Naujienos
2021-02-17, 11:45
-
Europos Parlamente – raginimas stabdyti Astravo AE veiklą ir joje pagamintos elektros importą
~ Ekonomika, Europa, Lietuva, Lietuva - Baltarusija, Naujienos
2021-01-29, 10:15
-
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (2-oji dalis)
~ Kultūra, Lietuva - Lenkija, Naujienos
2021-01-28, 08:36
-
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (1-oji dalis)
~ Naujienos, Seinų - Punsko kraštas
2021-01-26, 08:05