Peilių svaidymas ir riterių turnyrai „Antikos karyje“

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Viduramžiais riteriais tapdavo kilmingi riterių ginklanešiai, kuriems po ginklanešystės laikotarpio buvo suteikiamas šis titulas. Riterio titulą kartais suteikdavo ir paprastiems kariams už narsą. Kovos iki mirties už karalių ar damos garbę – tokia buvo jų kasdienybė.
 
XXI amžiaus riterių kovos trunka tik 2 minutes, o pačių pasidaryti šarvai apsaugo nuo sužeidimų. Lietuvoje vis daugėja entuziastų, bandančių prisijaukinti antikos ir viduramžių dvasią derinant senąsias ir naująsias kovos mokyklas. Sportinis–kovinis su istorine pakraipa klubas „Antikos karys“, vadovaujamas pasaulio peilių svaidymo čempiono Jurijaus Bykovo, – vienas iš tokių.
 
Vadovo rezultatas pretenduoja į „Guinness“ pasaulio rekordus
 
Jurijui Bykovui priklauso gan solidus pasiekimų bagažas. Jis yra ne tik sportinio–kovinio–istorinio klubo „Antikos karys“ vadovas, bet taip pat ir Pankrationo federacijos instruktorius, IPDTA (International Police Defensive Tactics Association) instruktorius – konsultantas, riterių turnyro nugalėtojas, 4 kartus Lietuvos ir absoliutus pasaulio peilių svaidymo čempionas bei gali pasigirti net 8–iais Lietuvos rekordais. 2005 metais Trakuose Jurijus pasiekė naują Lietuvos rekordą peilių svaidyme. Peilis į taikinį buvo pataikytas iš 25 metrų atstumo. Šis rekordas buvo pateiktas ir į „Guinness“ pasaulio rekordų knygą, tačiau atsakymas negaunamas iki šiol. Jurijus mano, jog nusiųsti dokumentai pasiklydo vietiniame biurokratiniame mechanizme. Tačiau abejonių nekelia, jog ši patirtis ir pasiekimai padeda Jurijui treniruoti būrį pasekėjų.
 
Nuo karatė iki riterių kovų
 
Paklaustas, nuo ko prasidėjo aistra ginklams, kovoms, Jurijus sakė, jog pradžia buvo dar jaunystėje. Tada jis ėmė aktyviai domėtis įvairiais kovų menais: lankė karatė, kung-fu, boksą, kikboksą, „straitboksą“, vėliau sekė „kovos be taisyklių“. Šalia viso to, žinoma, buvo svaidomi ir peiliai. Riterių tematika susidomėta palyginus neseniai – šarvuoti pasirodymai prasidėjo nuo 2000–ųjų metų.
 
Klubo „Antikos karys“ pradžia – 2000–ieji metai. Jurijus Bykovas, turėdamas net 25 metų kovos bei savigynos menų treniravimo patirtį, propaguodamas pankrationą (antikinė olimpinė kovinio sporto šaka, bokso ir imtynių sintezė, kuri dėl žiaurumo Romos imperijos lakais buvo uždrausta ir ilgainiui išnyko. Prieš keletą dešimtmečių pankrationas buvo dirbtinai „atgaivintas“, bokso ir kikbokso techniką paįvairinant dziudo ir sambo bazinės technikos elementais) sumanė sujungti įvairias kovinio sporto šakas, tarp kurių būtų ir riterių kovos.
 
Klubo veikla neapsiriboja vien Lietuva
 
„Antikos kario“ narių pasirodymus su šarvuota ekipiruote, ginklais galima dažnai išvysti įvairiose šventėse, renginiuose, kuriuose rengiamos istorinių kovų stilizacijos, jie taip pat kviečiami į privačius vakarėlius, filmuotis kine. Klubo nariai atlieka ne tik kaskadinius triukus su šarvai, bet ir ekstremalius pasirodymus, kurie ne vienam žiūrovui užgniaužia kvapą. Vien ko vertas kario išbandymas ant jo galvos kapojant įvairius daiktus. Ar kiekvienas tai išdrįstų patirti savo kailiu?
 
Klube mokoma savigynos, peilių, kirvių, iečių svaidimo, mėtymo, šaudymo iš lanko, istorinio fektavimo.
 
Klubo veikla jau seniai neapsiriboja vien Lietuva – jie dažnai kviečiami į Rusiją, Lenkiją, buvo Švedijoj, Prancūzijoje, ruošiasi greitu metu vykti į Ispaniją.
 
„Antikos kario“ pasiekimai jį išskiria iš kitų klubų
 
Lietuvoje yra ir kitų klubų, kurie užsiima istorinių kovų inscenizacijomis, tačiau, kaip sakė J. Bykovas, „Antikos karys“ iš jų išsiskiria. Pirmiausiai – rezultatai. Klubo vadovas – absoliutus peilių svaidymo čempionas bei rekordininkas, rezultatų siekia ir jo mokiniai. Taip pat ne kiekvienas klubas galėtų pasigirti, jog visą šarvuotę bei ginkluotę nariai pasidaro patys. Pasak Jurijaus, dažnai kiti klubai užsako ir perka šarvus pasigamindami patys nebent kokius grandininius marškinius. Todėl nenuostabu, jog pas Jurijų šarvus ekspozicijai užsisako ir muziejai. Tokius specialiai pagamintus XVI–XVII amžiui būdingus šarvus galima pamatyti Anykščių muziejuje bei Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
 
Vietoj romantikos – sunkus darbas
 
J. Bykovas sakė, kad atėjęs į klubą naujokas iškart yra perspėjamas, jog romantikos čia visiškai nėra – reikės daug dirbti, reguliariai treniruotis. Jei yra noro, pasak Jurijaus, jis gali išmokyti pinti grandininius marškinius, daryti šalmus, kardus, peilius, tačiau siekiant meistriškumo kovos technikose, peilių svaidyme, reikia įdėti daug pastangų.
 
Tam yra skiriamos reguliarios treniruotės, kurios klubą suburia mažiausiai 2 kartus per savaitę. Treniruotės dažniausiai vyksta antradieniais ir ketvirtadieniais anksti ryte kalnų parke. Vien tam, kad kūnas priprastų prie šarvų, būtina treniruotis keletą mėnesių, 2–3 kartus per savaitę, o rengiantis rimtiems turnyrams, čempionatams treniruotės su kalavijais, kardais, peiliais, su žirgais gali vykti ir 2–4 kartus per dieną.
 
Reikalaujamas ne tik fizinis, bet ir psichologinis pasirengimas
 
Klubo vadovas pasakojo, jog pas jį ateinančių žmonių amžius svyruoja nuo 20–25 iki 35 metų. Į „Antikos karį“ ateina žinantys, ko nori iš gyvenimo, stiprios asmenybės, kadangi čia svarbu ne tik fizinis, bet ir psichologinis pasiruošimas. Daugelis triukų reikalauja šalto, aštraus proto, koncentracijos. Kaip pavyzdį Jurijus pateikia vieną iš jo programos pasirodymų – peilių svaidimą į prie sienos stovintį žmogų. Be abejo, tokiam pavojingam triukui atlikti reikalingas psichologinis pasiruošimas ne tik peilių svaidytojui, kuris atsakingas už kito žmogaus gyvybę, bet ir stovinčiam prie sienos, kuris turi nugalėti baimę ir pasitikėti triuko partneriu.
 
Šiuo metu klube yra 15 narių, užsiimančių riterių tematika ir 5 – peilių svaidimu. Tarp jų yra tik viena mergina. Kaip sakė Jurijus Bykovas, visgi tai – gan brutalus užsiėmimas, reikalaujantis jėgos, o turnyruose merginai lygiavertiškai kovoti su vyrais yra ypatingai sunku.
 
Svarbiausia apsauga – grožis paskui
 
47–erių metų Jurijus dirba su plienu jau 30 metų, tačiau pirmuosius šarvus pagamino prieš 12 metų. Šarvų gamyboje taip pat talkina ir konsultuoja kalviai Igoris Ševeliovas bei Vladas Kuzinas. Gamindamas šarvuotę Jurijus Bykovas vadovaujasi taisykle – pirmiausiai apsaugoti save, todėl jam svarbiausia – šarvų funkcionalumas. Tik po to seka išvaizda ir istorinė tematika. Kadangi šarvai yra gaminami kovoms, savaime suprantama, jog jie turi atlaikyti smūgių jėgą, apsaugoti kūną nuo sužeidimų.
 
Kruopščiau buvo daromi šarvai, užsakyti muziejų. Tuomet reikėjo ne tik perversti literatūrą, paieškoti informacijos internete, bet ir besiaiškinant technines smulkmenas aplankyti ekspozicijas kituose muziejuose.
 
Šarvų gamyba paprastai užtrunka bei atima daugybę jėgų ir laiko. Vien dviese gaminant šalmą darbas trunka 10 dienų. Jurijus apgailestavo, jog Lietuvoje tuo užsiima vienetai, kai tuo tarpu Čekijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje apstu profesionalų šarvų, ginklų gamyboje.
 
Vaidino ir kine
 
2007 metais „Antikos karys“ ir žirgyno „Peteša“ komanda, susidėjusi iš 14 žmonių, buvo pakviesta filmuotis švedų filme „Arnas – Riteris Tamplieris“ (angl.k. „Arn – The Knight Templar“). Šis režisieriaus Peterio Flintho filmas laikomas didžiausiu Švedijos kino projektu, o jo biudžetas siekė net 230 milijonų Švedijos kronų. Čia „Antikos kario“ nariai dalyvavo masinėse batalinėse scenose, o „Petešos“ žirgyno žirgai atliko pagrindinius kaskadinius triukus. Savininkas ir žirgų dresuotojas Artūras Nemanis ne tik koordinavo triukus su žirgais, bet ir buvo pagrindinio aktoriaus Joakimo Natterqvisto dubleris.
 
Riterių turnyrai šiais laikais griežtesni ir saugesni
 
Viduramžiais daugumą konfliktų ir ginčų žmonės spręsdavo atviroje kovoje, kurioje sėkmė lydėdavo stipriausius ir drąsiausius. Ankstyvuose riterių turnyruose kovojama buvo karui skirtais ginklais, todėl dažnai įvykdavo rimtų sužeidimų ir mirčių. XIII a. pb. –XIV a. pr. riterių turnyrai griežtesni bei saugesni. Kovoti buvo leidžiama tik bukais ginklais.
 
Šiandieninių riterių turnyrų eiga taip pat griežtai reglamentuojama. Taisyklėse apibūdinama ne tik leistina riteriui šarvuotė, bet ir ginklų parametrai, leistini ir draudžiami veiksmai kovos eigoje, taškų skaičiavimo, teisėjavimo principai.
 
Tokios vienos dvikovos trukmė būna 2 minutės, tačiau, pasak „Antikos kario“ vadovo ir daugelio tokių kovų iniciatoriaus, per tą laiką atiduodama tiek jėgų, kaip per valandos šou pasirodymą. Per tas 2 minutes skaičiuojami taškai už pataikytus smūgius į tam tikras šarvuotas kūno vietas (galvą, pečius, rankas ir t. t.) Laimi tas, kuris pasibaigus laikui turi daugiausiai taškų.
 
Pirmajame atvirame riterių turnyre, rengtame 2005 metais Trakuose, Jurijus Bykovas iškovojo 1–ąją vietą, o kitas „Antikos kario“ narys Aleksėj Budko – 2–ją. Jurijus inicijuotuose turnyruose taisyklių beveik nėra. Jo propaguojamose „kovose be taisyklių“ leidžiama viskas, išskyrus durtinius veiksmus.
 
Lietuvoje iš rimtesnių tokio pobūdžio renginių galima būtų paminėti ir 2007 metais Kalnų parke vykusį tarptautinį viduramžių riterių turnyrą. Į jį susirinko riteriai iš JAV, Vokietijos, Moldovos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos bei Lietuvos. Geriausiai pasirodė svečiai iš Baltarusijos – jie užėmė 2 pirmas vietas. Turnyre į finalą pateko ir Jurijus, tačiau geresnių rezultatų jam pasiekti nepavyko dėl gautos traumos.
 
www.balsas.lt
 
Nuotraukose:
 
1. J. Bykovas – 4 kartus Lietuvos ir absoliutus pasaulio peilių svaidymo čempionas bei galintis pasigirti net 8–iais Lietuvos rekordais
2. Nuotraukos iš „Antikos karys“ albumo

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra