Pažadų nei sėsi, nei pjausi
Autorius: Voruta Data: 2014-11-26 , 14:53 Spausdinti
Daug sykių viešai nuskambėję pažadai, kad Lietuvos žemdirbiai sulauks šalies valdžios ir europinių institucijų paramos, kritinės situacijos akivaizdoje, po truputį ima erzinti. Vienais atvejais gudraujama, kitais miegama ir galvojama, kad viskas savaime susitvarkys.
Įvertinus krizinę situaciją žemės ūkyje, Rusijos embargo bei afrikinio kiaulių maro pasekmes, pagrindinių žemės ūkio produktų supirkimo kainų kritimą, Lietuvos žemdirbiai tikėjosi, kad sekančių metų valstybės biudžete bus numatyta bent iš dalies kompensuoti patiriamus nuostolius. Tačiau taip neatsitiko ir viskas labai panašu į neatsakingų “pažadukų politiką”. Apie viską iš eilės.
Gudravimas, kurio kaina bent pusė milijardo
Kuo pasireiškia biudžeto pristatytojų gudravimas? Viskas labai paprasta. Nors Biudžeto projekte planuojamas pajamų ir išlaidų augimas, tačiau valstybė iš biudžeto asignavimų žemės ūkio sektoriui 2015 metams nori skirti 22 mln. Lt. mažiau negu 2014 metais.
Iš pirmo žvilgsnio, tik peržvelgus pagrindinius skaičius, žemdirbiai tarsi galėtų džiaugtis, Žemės ūkio ministerijos vykdomoms programoms finansuoti numatyta skirti 3 mlrd. ir beveik 730 mln. Lt., t. y. beveik 708 mln. Lt daugiau nei 2014 m.
Tik štai kur gudrybė – visą šį padidėjimą lemia vien tik Europos Sąjungos (ES) skiriamų asignavimų padidėjimas beveik 726 mln. Litų. Gi valstybės biudžeto ir bendrojo finansavimo lėšos žemės ūkiui mažėja daugiau nei 17 mln. Lt.
Taigi, žemdirbiams duotų pažadų Vyriausybė nevykdo. Atrodytų – koks skirtumas – iš kurios kišenės duodama? Tačiau blogiausia tai, kad ES paramos įsisavinimui trūksta 174 mln. Lt. bendrojo finansavimo nacionalinio biudžeto lėšų. Tai reiškia, kad iš valstybės biudžeto neskyrus žemės ūkiui šios sumos, nebus galima įsisavinti 500 mln. litų ES skiriamų lėšų, rezultatas liūdnas – žemės ūkio sektorius prarastų 674 mln. Lt.
Vėl žadama, kad ši suma metų bėgyje bus pasiskolinta, tačiau tai vėl tik niekur neįteisinti pažadai. Jų nei pasėsi, nei nupjausi, nei karvei sušersi. Kita bloga situacija nuvilianti žemdirbius – kasmet mažėjantis melioracijos finansavimo lygis, 2013 ir 2014 metais investicijoms melioracijos statinių rekonstravimo ir remonto darbams atlikti lėšų iš viso nebuvo skirta, nenumatoma jų skirti ir 2015 metais. Žemdirbiai patyrė didelius nuostolius dėl Rusijos embargo žemės ūkio ir maisto produktų importui iš ES valstybių bei pasireiškus afrikiniam kiaulių marui, dėl ko buferinėje zonoje teko išskersti visas kiaules, tačiau sekančių metų biudžeto projekte nėra numatyta lėšų išlaidų kompensavimui pereinant prie kitų gyvulių auginimo.
Pasiūlymai paprasti
Kad nebūtų sakoma, jog opozicija tik kritikuoja, siūlau paprastus ir realius dalykus.
Siūlau koreguoti 2015 m. valstybės biudžeto įstatymo projektą numatant:
– 174 mln. Lt. lėšų sumą skirti bendrajam finansavimui pagal 2014-2020 m. ES programų priemones mokėti, kad būtų užtikrinta galimybė įsisavinti pusės milijardo litų numatytas ES paramos lėšas;
– 89 mln. Lt. skirti specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams Melioracijos programai įgyvendinti;
– 60,2 mln. Lt. skirti dėl Rusijos embargo bei afrikinio kiaulių maro pasekmėms sušvelninti;
– 6,5 mln. Lt. skirti smulkiesiems kiaulių laikytojams teikti paramą kitų gyvulių įsigijimui ir daliniam kainų kritimui dėl įvestų prekybos apribojimų buferinėse zonose kompensuoti.
Vyriausybei neatsižvelgus į žemdirbių reikalavimus ir į būtinus žemės ūkio srities finansinius poreikius, tokiam biudžeto projektui pritarti negalėsiu.
Reikia daugiau iniciatyvos
Nedaug geresnė ir padėtis “tarptautiniame fronte”. Skaudžiausiai Rusijos, savo agresyvią politiką papildančios ekonominiu šantažu, sankcijos palietė pieno sektorių. Pieno produktai, ypač sūris, sudaro žymią Lietuvos eksporto į Rusiją dalį. Žaliavinio pieno supirkimo kainoms kritus net iki 40 proc., pieno kiekiai taip pat pradėjo mažėti. Dalis ūkininkų jau dabar atsisako pieno ūkių, bando ieškoti kitokių verslų. Prognozuojama, kad Lietuvos pieno gamintojų nuostoliai 2014 m. sieks 32,6 mln. Eurų. Užverta Rusijos eksporto rinka smogė ir perdirbamajai pramonei. Didelė dalis pieno produktų, ypač sūrių, keliauja į sandėlius.
Žemės ūkio ministerija bei visuomeninės žemdirbių organizacijos kreipėsi į tuometinį Europos komisarą žemės ūkiui Dačianą Čiološą dėl paramos skyrimo žemdirbiams, tačiau teigiamo rezultato nebuvo pasiekta. Šiuo metu tai iš vienų, tai iš kitų pranešimų girdėjome, kad Europos komisija jau žada skirti Lietuvai 14 mln. Eurų paramą, tačiau tai nėra net pusė to, kokius nuostolius Lietuvos žemdirbiai patirs šiais metais. Tikėtina, kad sekančiais metais padėtis į gerąją pusę vargu ar pasikeis. Be to ir tai vėl, kol kas, tik pažadas, kuris nei į dirvą, nei į aruodus, nei pašarams.. Laiko laukti ir galvoti, kad viskas kaip nors savaime išsispręs – nėra.
Todėl, siekiant sušvelninti Rusijos importo apribojimų neigiamą poveikį Lietuvos žemės ūkio sektoriui, reikia veikti nedelsiant. Įvertinus išskirtinai rimtus iššūkius, su kuriais jau susidūrė mūsų šalies ūkininkai dėl neproporcingai didelio Rusijos importo draudimo poveikio bei afrikinio kiaulių maro padarytų nuostolių, pasiūliau dar ir Seimui kreiptis į Europos Komisiją prašant nedelsiant imtis skubių priemonių Lietuvos žemės ūkio sektoriui paremti, skiriant paramą pieno gamintojams, patyrusiems išskirtinių praradimų, ir maksimaliai kompensuoti jų patirtus nuostolius dėl Rusijos įvesto importo draudimo bei pagal Lietuvos kartu su kaimyninėmis šalimis parengtą kiaulių maro prevencijos ir kontrolės bei židinių likvidavimo priemonių programą skirti būtiną paramą, reikalingą sustabdyti afrikinio kiaulių maro plitimą Lietuvos teritorijoje ir toliau į kitas ES valstybes.
Kazys STARKEVIČIUS,
LR seimo narys
Komentarai
Naujienos
-
Nauja izoliacijos tvarka po didelės rizikos kontakto galimai imunitetą COVID-19 turintiems žmonėms
-
Agresyvi sovietų politika privertė pasitraukti į vakarus dešimtis tūkstančių Lietuvos gyventojų. Išeivių palikimas Zanavykų muziejuje
-
Vilniaus 698-asis gimtadienis, kurį sostinė kviečia švęsti namuose
-
Užgavėnės, saugiai uždarytos už stiklinių pastato durų
-
Seimo Pirmininkė reiškia užuojautą dėl Rimanto Pleikio netekties (papildyta)
Lietuva
-
Nauja izoliacijos tvarka po didelės rizikos kontakto galimai imunitetą COVID-19 turintiems žmonėms
-
Vilniaus 698-asis gimtadienis, kurį sostinė kviečia švęsti namuose
-
Seimo Pirmininkė reiškia užuojautą dėl Rimanto Pleikio netekties (papildyta)
-
SAM: Covid 19 paveiktų šalių sąraše – beveik 200 valstybių, atvykus iš jų – privaloma 14 dienų izoliacija ir privalomas koronaviruso testas
-
Vida Endriukaitytė: „Apie sinagogą, kuri stovėjo Šakiuose tarpukariu, sužinojome iš skundo – prašymo“
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Agresyvi sovietų politika privertė pasitraukti į vakarus dešimtis tūkstančių Lietuvos gyventojų. Išeivių palikimas Zanavykų muziejuje
-
Užgavėnės, saugiai uždarytos už stiklinių pastato durų
-
Algirdas Ažubalis. E. Biliūtės-Aleknavičienės monografijos studija ,,Angelų šventovė”
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Nauja izoliacijos tvarka po didelės rizikos kontakto galimai imunitetą COVID-19 turintiems žmonėms
~ Lietuva, Naujienos, Sveikata
2021-01-25, 14:45
-
Vilniaus 698-asis gimtadienis, kurį sostinė kviečia švęsti namuose
~ Lietuva, Naujienos, Vilnius
2021-01-25, 11:26
-
Užgavėnės, saugiai uždarytos už stiklinių pastato durų
~ Klaipėda, Kultūra, Mažoji Lietuva, Naujienos
2021-01-25, 11:06
-
Seimo Pirmininkė reiškia užuojautą dėl Rimanto Pleikio netekties (papildyta)
~ In memoriam, Lietuva, Naujienos
2021-01-25, 10:05
-
SAM: Covid 19 paveiktų šalių sąraše - beveik 200 valstybių, atvykus iš jų - privaloma 14 dienų izoliacija ir privalomas koronaviruso testas
~ Lietuva, Naujienos, Sveikata
2021-01-25, 07:38