Paveldo komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė: „Tvarkant piliakalnius negali būti taikomi dvigubi standartai“

Autorius: Data: 2017-07-05, 09:55 Spausdinti

Paveldo komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė: „Tvarkant piliakalnius negali būti taikomi dvigubi standartai“

Šeimyniškėlių piliakalnis Anykščiuose. Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuotr.

www.voruta.lt

Valstybinė kultūros paveldo komisija ir Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetas, minėdami Piliakalnių metus, apsilankė Ukmergės ir Anykščių rajonų piliakalniuose. Išvažiuojamajame posėdyje prieita išvados, jog nepaisant gerosios patirties pavyzdžių Lietuvoje taikomi dvigubi standartai tvarkant archeologinį paveldą – nuo daugybės draudimų atliekant priežiūros darbus iki brutalių statybos darbų, pamirštant paveldosaugos principus.

 

  Šiuolaikinė paveldosauga didelį dėmesį skiria paveldo prieinamumui plačiajai visuomenei, kuris yra vienas iš svarbiausių jo išsaugojimo tikslų. Visgi egzistuoja tam tikros sąlygos, kurios turi būti įvykdytos, kad archeologinis paveldas galėtų atlikti edukacinį, kultūrinį, visuomeninį ar ekonominį vaidmenį – jo reikšmingumas, vizualinis patrauklumas bei supanti infrastruktūra.

Vykdant žemės reformą, didžioji dalis piliakalnių perduota valstybės nuosavybėn ir yra menkai prižiūrimi. Tačiau esama išimčių. Pastaruoju metu pastebimas vis labiau aktyvėjantis visuomenės susidomėjimas kultūros paveldo išsaugojimu, išreiškiamas susirūpinimas dėl nykstančių ar žalojamų vertybių, imamasi aktyvių veiksmų aktualizuojant vietos bendruomenėms svarbius kultūros paveldo objektus. Berzgainių, Antatilčių piliakalniai Ukmergės rajone ir Buteikių piliakalnis Anykščių rajone žavi išryškintais siluetais tik Žemaitkiemio miestelio, Valų kaimo ir Nevėžos kaimų bendruomenių dėka. Ne pirmus metus jie yra tapę svarbiais vietos gyventojų traukos centrais ir tik didelių pastangų dėka jie išlieka gyvybingi ir įprasminti. Sektinu pavyzdžiu turėtų būti Anykščių rajono savivaldybės, Kurklių miestelio ir Nevėžos kaimų gyventojų bendradarbiavimas organizuojant Buteikių piliakalnio tvarkymo talkas, taip įprasminant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.

            Nepaisant visuomenės pastangų, archeologinio paveldo tvarkymas tampa pernelyg sunkiu uždaviniu ne tik dėl mažėjančio miestelių ir kaimų gyventojų skaičiaus, bet ir dėl ribotų bendruomenių galimybių. Išvykoje Žemaitkiemio seniūnė Rita Mikutienė pabrėžė, jog dėl daugybės draudimų prie piliakalnio yra sudėtinga įrengti lankymui būtiną infrastruktūrą, pvz., neleista kelią link Berzgainių piliakalnio padengti žvyru. Dažnu atveju piliakalnių tvarkymas nėra įmanomas ir dėl per didelių kaštų. Anot Lietuvos archeologų draugijos nario Zenono Baubonio, smulkūs piliakalnių tvarkymo darbai (laiptų, suoliukų, kelio, automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas) turėtų būti priskirti priežiūros darbams, nes vietos bendruomenės dėl didelių išlaidų nėra pajėgios rengti tvarkybos, miškotvarkos darbų projektų. Paveldo komisija, atsižvelgdama į bendruomenių įvardintas problemas, artimiausiu metu inicijuos teisės aktų pataisas dėl piliakalnių tvarkybos reglamentavimo supaprastinimo.

Nuo 2007 metų vis daugiau archeologinio paveldo objektų tvarkoma kooperuojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir savivaldybių biudžetų lėšas. Anykščių rajono savivaldybė, siekdama pritraukti kuo daugiau turistų ir paskatinti kultūros paveldo bei krašto pažinimą, ir pasinaudodama Europos Sąjungos paramos galimybėmis, sutvarkė Svirnų (Žiogų) piliakalnio aplinką, atliko želdinių tvarkymo darbus, taip pabrėždama jo išskirtinumą bei reljefo formas, pritaikė piliakalnio teritoriją lankymui, įrengė laiptus, poilsio zoną, informacinį stendą. Paveldo komisijos pirmininkės Evelinos Karalevičienės manymu, teigiamai vertintinas Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir savivaldybių lėšų kooperavimas, siekiant pritaikyti piliakalnį lankymui, atsisakant agresyvių invazinių veiksmų, pažeidžiančių kultūrinį sluoksnį.

Visgi Lietuvoje dažnu atveju vietos valdžios institucijos savo iniciatyva organizuoja ir vykdo projektus, kuriems nepritaria didelė dalis visuomenės. Ukmergės piliakalnis pradėtas tvarkyti dar 2011 metais, įrengta estrada (amfiteatras), tiltelis prie Vilkmergėlės vingio, takelis per tiltelį nuo Utenos gatvės, viešiesiems renginiams pritaikyti piliakalnio teritorijoje esantys buvusios pirties griuvėsiai, atlikta dalis elektros darbų, sutvarkytas dalies teritorijos gerbūvis. Šiais metais pradėtas įgyvendinti antras piliakalnio teritorijos su prieigomis sutvarkymo etapas, finansuojamas ES struktūrinių fondų ir Ukmergės rajono savivaldybės lėšomis.

Išvažiuojamajame posėdyje dalyvavusių Paveldo komisijos, Seimo, kitų valstybės institucijų atstovų nuomone, šiuo metu vykdomi statybos darbai Ukmergės piliakalnio teritorijoje galimai žaloja valstybės saugomą kultūros paveldo objektą ir neigiamai įtakoja Ukmergės senamiesčio – valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės aplinką, vizualinius ryšius. Paveldo komisija siūlo pakartotinai įvertinti Ukmergės piliakalnio sutvarkymo projekto sprendinius ir spręsti dėl tolesnio minėtų statybos darbų finansavimo tikslingumo bei ragina Lietuvos savivaldybes atsakingai rengti projektus, kuriuose nebūtų numatyti brutalūs statybos darbai piliakalnio teritorijoje.

Paveldo komisija jau buvo svarsčiusi panašų piliakalnių pritaikymo atvejį, kai vietos bendruomenės iniciatyva Aspertavo piliakalnyje atkuriant saulėratį buvo įkasta 17 pusantro metro aukščio bei apie dvidešimties centimetrų apimties stulpų. Šiuos darbus valstybės institucijos sustabdė.

Apsilankyta ir nevienareikšmiškai vertintame Šeimyniškėlių piliakalnyje, kuriame planuojama statyti medinę Vorutos pilį. Jis yra vienintelis Lietuvoje visiškai ištirtas piliakalnis, o tyrimų metu surinkta medžiaga neprieštarauja piliakalnio tapatinimui su XIII a. viduryje minima Vorutos pilimi. Nors ant piliakalnių statomos pilys neturėtų būti sektinu pavyzdžiu, dar prieš du dešimtmečius valstybės institucijos ir visuomenė priėmė sprendimą paaukoti šį piliakalnį edukacijai, o Anykščių rajono savivaldybė kryptingai laikosi pasirinktos strategijos.

Paveldo komisija primena, kad Seimas paskelbė 2017-uosius metus Piliakalnių metais, atsižvelgdamas į tai, kad piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės, ir į tai, kad daugelio jų reikšmė iki šiol neįsisąmoninta, o apsauga nepakankama. Vienas iš būdų išsaugoti šias archeologines vertybes – glaudesnis savivaldybių bendradarbiavimas su vietos gyventojais puoselėjant, tvarkant ir naudojant piliakalnius.

Kultūros paveldas ,



Susiję straipsniai

Post Your Comments

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra