Paveiksluose sustabdytas Neringos laikas

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Dailininkė Gražina Vitartaitė tiesiog įsimylėjusi šį Lietuvos kampelį. Važiuoja į Neringą, kai tik gali ir kuo gali. Apsilankymai įvairiais metų laikais atskleidžiami ir jos paveiksluose.
 
Sostinės rotušėje atidaryta vilnietės menininkės G. Vitartaitės paroda „Kuršių nerija“ ir pristatytas to paties pavadinimo tapybos albumas.
 
Dailininkės prisiminimuose į pajūrį keliaujama senais mielais žiguliais, su vaikais. O dabar – su anūkais. Žinoma, jau ne sovietine seniena. Kai Neringoje rengiami tapybos plenerai ar šiaip įsikuria menininkų stovyklos, G. Vitartaitė niekada neatsisako tapti jų dalyve. Ją kviečia Nida, Juodkrantė, Preila. Erdves atveria ir Karaliaučiaus kraštas, Rasos, kadaise vadintos Rauschen, o dabar – Svetlogorskas. Taigi dailininkės sąmonėje – ne tik lietuviškoji Neringa, jos „geografija“ daug platesnė, istorinė. Norėdama viešnages kuo ilgiau išsaugoti atmintyje, tapytoja griebiasi teptuko. „Paveiksluose stengiuosi sustabdyti laiką, įamžinti nuostabias praeities akimirkas, ypatingas nuotaikas ir pasidalyti jomis su žiūrovais“, – LŽ pasakojo G. Vitartaitė.
 
Atrado viena kitą
 
Dailininkė pabrėžė, kad kiekvienas lietuvis turėtų vertinti Neringą. Tapytoja pati čia pailsi, įgauna jėgų, susitaiko su pasauliu. „Mes, regis, atradome viena kitą. Neringa kaskart vis kitokia: jaučiu erdvės įtampą ir gamtos vienovę“, – vaizdingai kalbėjo G. Vitartaitė. Klausiama apie rotušės parodą lėmusias priežastis, tapytoja prisiminė prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžius apie mūsų krašto savitumą. Tik išrinkta valstybės vadovė minėjusi ir Kuršių neriją, kaip neprilygstamą, saugotiną Lietuvos turtą, kuriuo turėtume didžiuotis. 2000-ųjų gruodį Kuršių nerija buvo paskelbta UNESCO pasaulio paveldo objektu. Artėjant dešimtmečiui dailininkė pamanė, jog, minint sukaktį, prie kitų renginių galėtų prisiglausti ir jos darbų paroda. Išties menotyrininkai paliudys, kad retas G. Vitartaitės paveikslas nėra įkvėptas šio Lietuvos ruoželio gamtos, spalvų, nuotaikų. Tiesą sakant, jūsų nuolankiam tarnui tų „retųjų“ net neteko regėti. Tad G. Vitartaitę pagrįstai galima vadinti Neringos tapytoja.
 
Siūlau – į Paryžių
 
Parodos atidarymo vakarą į rotušę sugužėjo per tris šimtus G. Vitartaitės talento gerbėjų, kolegų, artimųjų. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos trečiaklasis, tapytojos anūkas Simonas Poška jos garbei fortepijonu paskambino tris kūrinius. Ko gero, tai buvo pirmasis moksleivio pasirodymas viešoje scenoje. Klausiamas, ar labai norėjo pasveikinti močiutę, jis atsakė: „Ne tiek norėjau, kiek bijojau.“ Į sceną kilo ir kita šeimos narė – G. Vitartaitės marti, dainininkė, aktorė Rasa Rapalytė. Jai akordeonu akompanavo Kazys Stonkus. Apie tapytojos kūrybinį kelią ir keliones keletą žodžių tarė dailėtyrininkai Nijolė Tumėnienė, Kęstutis Ramonas. Menotyrininkas Liudvikas Pocius tvirtino, kad G. Vitartaitei bene vienintelei pavyko taip poetiškai ir muzikaliai atskleisti Neringos krašto grožį. Jis palinkėjo dailininkei paroda rotušėje neapsiriboti, savo darbų ekspoziciją išskleisti ir UNESCO būstinėje Paryžiuje.
 
Mėginimai galynėtis
 
G. Vitartaitės paveikslai, tapyti pastarąjį dešimtmetį, užpildė dvi rotušės sales. Peržvelgęs juos negalėjai atsiginti minties, kad menininkė šiuo metu po truputį artėja prie tikroviškesnio vaizdavimo, natūralumo, tradicinio peizažo. Žinoma, neprarasdama meistrystės, savito matymo („Neringa II“, „Pamarys“ – 2010, „Nidos kalnas II“ – 2009). Ankstesniuose paveiksluose („Krantas ir jūra“ – 2005, „Neringos erdvė“ – 2000, „Skęstantis vakaras“ – 1999) ryškus mėginimas abstrahuoti, komponuojant galynėtis su įprasta vertikale: krantas – jūra – dangus. Gal tapytoja pamažu aprimo, gal suprato, kad nieko gražesnio už gamtą nesukursi? „Nieko panašaus, kokia buvau, tokia ir likau“, – nukirto veiklumu garsėjanti G. Vitartaitė.
 
Petro Malūko nuotr.
 
www.lzinios.lt
 
Nuotraukoje: G. Vitartaitė. „Prie Tomo Mano namelio“. 2010 metai

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra