Pavasario žaluma apsigaubus gamta visus vėl kvies į Jorės šventę

Autorius: Data: 2017-04-25, 16:13 Spausdinti

Pavasario žaluma apsigaubus gamta visus vėl kvies į Jorės šventę

www.voruta.lt

Balandžio 29-30 dienomis, kaip ir kasmet – paskutinį balandžio savaitgalį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai iš visų baltiškų žemių rinksis į Didžiąją pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę. Kulionių kaime, Molėtų rajone, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos, Labanoro regioniniame parke įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje. Ši nepaprasta šventė šiemet čia bus švenčiama jau 21-ajį kartą.

„Jorės šventė – tai tikrieji Naujieji metai. Kai sprogsta pirmieji pavasario pumpurai, veržiasi pirmieji gležni gyvybės daigai, visa gyvastis apsigaubia pirmosios pavasarinės žalumos migla – jore – spėlioti nereikia: ar – jau, ar dar – ne. Tiesiog akimis matai kaip Dieviškosios šviesos perteklius perėjęs per žemiškus kūnus perteikia gyvybės galias, kad jos peri kūrybos pumpurus išsiskleisdamos brandintų vaisius. Jorėje pro medžių šakas dar matosi toliai, tačiau viskas aplinkui jau skendi pavasarinės žalumos ūke“, – sako ilgametis Jorės šventės rengėjas, Molėtų krašto muziejaus muziejininkas, etnoastronomas ir Senosios baltų religinės bendrijos Romuva vaidila Jonas Vaiškūnas.

„Jorė yra ypatingas greitai praeinantis metas, kurio, miesto įsukti žmonės, gali nė nepastebėti. Mūsų protėviai tokiu metu ne tik patys švęsdavo, bet būtinai išgindavo ir naminius gyvūnus pasisemti atgimstančiosios gyvybės galių. Apie šį laiką pirmą kartą nugriaudi Perkūnas ir pažadina viską kas gyva. Kviečiame kiekvieną surasti laiko panirti į prisikeliančios gamtos glėbį“, – pasakoja nuolatinė Jorės šventės rengėja muziejininkė Daiva Vaiškūnienė.

Šiemet, kaip ir kasmet, balandžio 29 d., šeštadienį, nuo 11 val. šventės dalyviai pradės šventę šventine talka – tvarkys ir pirmąja pavasarine žaluma puoš šventės vietą: Senovinės dangaus šviesulių stebyklos stulpus, šventinius vartus, Perkūno šventovę… Ant Lenktinio ežero kranto Panevėžio pirtininkų įrengtoje dūminėje pirtyje po talkos išsikaitinus galima bus pasisėmus perkūniškų galių pūkštelėti į šaltas ežero bangas…

Etnografinėje sodyboje triūs amatininkai kiekvienam norinčiam padėsiantys pasigaminti sau mielą baltišką žalvarinį papuošalą. Kaip ir kasmet šio amato mokys nuolatinis Jorės šventės dalyvis, archeologinių žalvarinių papuošalų meistras Rimantas Ordinas. Galima bus nebrangiai įsigyti ir paties meistro rankų darbo papuošalų.

„Šventėje laukiami pačių įvairiausių sričių amatininkai. Čia nėra jokių mokesčių, tad kiekvienam auksinių rankų meistrui gera proga išeiti į viešumą ir pradėti naujuosius pavasarinius darbo metus“, – sako J. Vaiškūnas.

Etnografinės sodybos pirkioje veiks garsaus fotomenininko Arūno Kulikausko paroda „Saulės takas“, Ingos ir Kęsto Samušių vilnos dirbinių paroda, Jurgitos Badaraitės šiaudinių Sodų ir Lietuviško Zodiako ženklų parodos. Lauke ant pirkios sienų žvilgsnius trauks dailininkės Ritos Doros geometrinių ženklų paroda „Žemės ratas“, Vytauto daraškevičiaus Jorės šventės apeigų nuotraukos.

Pavakaryje bus galima pasimokyti šaudymo iš lanko ir tautinių žaidimų, o temstant, prie didžiulio šventinio laužo pavakaroti, padainuoti ir smagiai pasišokti. Na, o mėgstantys nuotykius šiemet ir vėl galės keliauti į naktinį žygį su deglais ant padavimais apipinto Kulionių pilaikalnio.

Balandžio 30 d., iš pat ryto Perkūno šventovėje bus užkaistas didelis apeiginis katilas, kuriame kunkuliuos šventinis Jorės viralas.  11 val. šventės dalyviams susirinkus Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje bus paskelbta apeigų pradžią ir visi nešini savo vėliavomis, skambant Lietuvos Romuvos apeigų grupės „Kūlgrinda“ giesmėms ir aidint būgnams, darnia apeigine eisena žygiuos į didingo Kulionių piliakalnio viršukalnę.

Ant pilies kalno bus pagerbtas pilėnų ir kitų Tautos didvyrių atminimas, o jų vėlės bus pakviestos įsilieti į švenčiančiųjų gretas. Lietuvos Romuvos Krivė ir vaidilos čia atliks savo bendražygių įšventimo į vaidilas apeigą.  O kiekvienas, pasiryžęs savo gyvenimu tęsti protėvių  kelią, protėvių vėlių ir visų gyvųjų šventės dalyvių akivaizdoje, padedami Romuvos vaidilų, turės progą iškilmingai prisiekti ir įsišvęsti į romuvius. Tam reikės ryžto prisiekti protėvių vėlių ir šventės dalyvių akivaizdoje ir šį pasiryžimą įkūnijančio senovinio baltiško papuošalo.

Primindami didingas protėvių kovas ir už mūsų Tautos laisvę paaukotas didvyrių gyvybes savo kalavijus ant piliakalnio rimtai sukryžiuos karo vado Žalčiaus vadovaujami gyvosios istorijos klubo „Leitgiris“ karžygiai.

Po to šventės dalyviai iškilminga eisena sugrįš į Dangaus šviesulių stebyklą. Čia nuo piliakalnio atnešta ugnimi bus įkurtas šventinis Dangaus Šviesulių stebyklos aukuras. Krivei ir Vaidilai sudaužus joručiais bus aukojama baltų dievams – Gabijai, Žemynai, Perkūnui. Jorės šventėje pasišventusieji tapti romuviais kartu su Jorės, Jorių, Jorigės, Jorūnų, Jorūnių, Jurgių bei Jurgitų vardus turinčiais šventės dalyviais bus pagerbti atskira jiems skirta apeiga.

Vėliau visi keliaus į Perkūno šventovę nešini Perkūnui aukoti paskirtus akmenis. Aukojant bus tariami svarbūs žodžiai ir širdingi linkėjimai šventės dalyviams ir visai Tautai. Vaikai ir suaugę didingo Perkūno rymio akivaizdoje galės pasirungti ridendami atsivežtus margučius – joručius, pasilinguoti Jorės sūpuoklėmis. O kai į visą šventę kunkuliavusį apeiginio viralo katilą Krivė įmerks šventąjį nuodėgulį šventės dalyviai su savo indais ir šaukštais galės stoti į eilę, kad gautų savąją švento apeiginio viralo dalį. Čia pat Perkūno šventovės viduryje ant Aukštaitijos nacionalinio parko kasmet parūpinamos milžiniškos keptuvės čirškės kvapni apeiginė Jorės kiaušinienė.

„Valgis, kuriuo per šventę dalinsimės vieni su kitais, o tuo pačiu ir su neregimomis protėvių vėlėmis ir Dievais, yra seniausia ir svarbiausia Jorės šventės apeiga. Bendras valgymas ir gėrimas – tai žmonių ir bendruomenės gyvenimo ilginimas ir mirties nuolat spendžiamų gijų traukiojimas. Gėrimo gurkšnelis ar maisto kąsnelis, kuriuo pasidalinsime šventame laike ir šventoje vietoje taps nelygstamu kiekvieno mūsų saitu su praamžėmis galiomis. Tad atvykdamas į šventę kiekvienas turėtų būti pasirūpinęs turėti kuo pasidalinti su kitais“, – pabrėžia J. Vaiškūnas.

Apeiginėms vaišėms pasibaigus šventė dar nesibaigs. Tie kas sekmadienio pavakarę jautriau nei kiti išgyvens šventinį širdies virpulį bus kviečiami pasilikti vakaro pokalbiui „Senojo baltų tikėjimo nūdiena“ Etnografinėje pirkioje. Šį kartą pasirinkta labai įdomi su asmeniniais kiekvieno žmogaus religiniais išgyvenimais susijusi tema – „Nepamirštama asmeninė dieviškumo apraiškos patirtis“.

Šių metų kaip ir ankstesnių Jorės švenčių pagrindiniais rengėjais bus Molėtų krašto muziejus, Asociacija Žaliųjų klubas „Gojus“, Senojo baltų tikėjimo bendrija Romuva ir Apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“.  Šventės rengėjų triūsą iš dalies parems nuolatinė Jorės rėmėja Molėtų rajono savivaldybė.

Etninė kultūra , ,



Susiję straipsniai

Post Your Comments

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra